intelektinė nuosavybė

Piniginių perlaidų bendrovė „Paysera“ vėl leidžia vykdyti operacijas piratinėms interneto svetainėms. Maža to, anot „Intelektinės nuosavybės apsaugos centro“, pinigai plaukia į Ukrainoje registruotą eskorto tinklalapį. Lietuvos bankas situaciją komentuoja vienu sakiniu. Tuo metu ekspertai griebiasi už galvų – prieš mūsų akis pinigus plaunasi nelegalus verslas.

Tyrimai rodo, kad originalių prekių klastočių žala Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojama milijardais eurų. Vien dėl padirbtų sporto reikmenų ES kasmet prarandama 0,5 mlrd. eurų. Apie padirbamų sporto priemonių daromą žalą pirmą kartą prakalbo garsūs šalies bei pasaulio sporto ir intelektinės nuosavybės bendruomenės atstovai Valstybinio patentų biuro (VPB) organizuotoje konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir sportas“. Ji vyko šių metų balandžio 13–14 dienomis Vilniuje.

Daugiau nei dešimtadalis lietuvių muziką, filmus, elektronines knygas ir kitą intelektinę nuosavybę dažniausiai įsigyja nelegaliai, rodo ketvirtadienį Kultūros ministerijoje pristatytas tyrimas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu 3 proc. lietuvių pripažino, jog muziką ir filmus visada gauna tik nelegaliai, dar 9 proc. teigė, kad tai daro „dažniausiai“. Paprastai kūriniai parsisiunčiami iš interneto arba kopijuojami iš draugų. 40 proc.

Koks yra intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos poveikis valstybės ir visuomenės augimui, su kokiomis kliūtimis susiduria intelektinės nuosavybės paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę? Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma per teisingumo ministro Juozas Bernatonio ir vienos Jungtinių Tautų organizacijų - Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) - generalinio direktoriaus Francis Gurry susitikimą.

Darbo rinka vis dar įsitempusi – ne paslaptis, kad darbą susirasti vis dar nelengva, o į vieną darbo pasiūlymą atsiliepia mažiausiai keli šimtai žmonių. Tai darbdaviams suteikia ne tik galimybę išsirinkti tinkamą kandidatą, bet ir pasinaudoti susidariusia situacija. Balsas.lt skaitytoja Karina teigia, kad beieškodama darbo, jau ne vieną kartą susidūrė su akivaizdžiu darbdavių noru ne susirasti darbuotoją, bet už dyką išnaudoti pretendentus.

Remiantis duomenimis, pateiktais Komisijos metinėje muitinių veiksmų saugant intelektinės nuosavybės teises ataskaitoje, 2012 m. ES muitinės sulaikė beveik 40 mln. prekių, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Nors tai mažiau negu 2011 m., tačiau perimtų prekių vertė išlieka didelė – beveik 1 mlrd. EUR. Šiandienos ataskaitoje taip pat pateikiami statistiniai duomenys apie ES pasienyje sulaikytų suklastotų prekių rūšį, kilmę ir gabenimo būdus.

Protesto bangą pernai sukėlęs vadinamasis ACTA susitarimas, sugrįš į darbotvarkę, tik su pakeitimais. Tai BNS sakė Lietuvoje besilankantys Europos Parlamento (EP) Teisės reikalų komiteto nariai. Naujoje dokumento versijoje bus bandoma taisyti ankstesniojo spragas. "Mes nenorime kartoti to paties dokumento, jau yra taikomas reglamentas, kuris draudžia teisėtai naudoti nukopijuotą dokumentą.

Kokia yra gera verslo idėja ir kaip galima pasakyti, kad ji pranoksta savo laikmetį? Ir kodėl vienos, priimtos praeityje, keičia verslą šiandien, o kitos – ne? „The Financial Times“ specialiame leidinyje skelbia geriausias inovacijas, kurios pakeitė šiandieninio verslo veidą. Atviro išplanavimo biurai. Šiandien nevaržomos archtektūros biurai tampa miesto gyvenimo dalimi ir nebeprimena senos kabinetų sistemos.

Balandžio 26 d. minima pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Lietuvos muitinė yra viena institucijų, kuri aktyviai kovoja su prekės ženklų klastotėmis ir saugo intelektinę nuosavybę. Muitininkai teigia, kad klastotės dažniausiai atvyksta iš tokių šalių kaip Kinija, Honkongas, Indija. Dažniausiai tokios prekės aptinkamos pašto siuntose, atkeliaujančiose oro transportu ir paštu.

„Twitter“ ir „Square“ investuotojas Greggas Kiddas ragina Lietuvos „startup‘us“ neįsivelti į karus teismuose, kurie siaučia JAV ir užkerta kelią drąsioms inovacijoms. „Įmonės, kaip „Apple“ ir „Google“ dabar daugiau pinigų skiria teismų procesams, o ne tyrimams ir plėtrai“, – pasakojo amerikiečių investuotojas G. Kiddas Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Login 2013“. Vadinamasis atviras internetas nebėra toks atviras, koks jis buvo prieš 10 – 15 metų, teigia G. Kiddas.

„BSA | The Software Alliance“ (BSA) atstovų Lietuvoje „IPnovus Law“ duomenimis, praėjusiais metais nelicencijuotas kompiuterių programas naudojusios bendrovės ginčus su autorių teisių turėtojais daugeliu atvejų sprendė taikiai. Tokia tendencija pastebima antrus metus iš eilės ir vis daugiau intelektinės nuosavybės pažeidėjų sutinka kompensuoti autorių teisių turėtojams padarytą žalą savo noru. 2012 metais kompensacijų žąla išaugo 13 proc.

Išpuvę dantys, pažeisti organai, gangrenavusios galūnės, – Australijoje, paskelbusioje karą rūkymui, jau pralaimėjo tabako gamintojai. Panašu, kad artimu pavyzdžiu gali pasekti ir Lietuva: Vyriausybė pareiškė palaikanti kai kurias pataisas, o Seimas svarstys ir tabako gaminių pakuočių ženklinimą. Viena iš priemonių esą taip pat gali būti vizualinė informacija apie rūkymo žalą.

Praėjusią savaitę Rusijai tapus pilnateise Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare įsigaliojo pakeitimai importuotojams. Pabrangęs prekių ženklų, išradimų ir dizaino registravimas iš pirmo žvilgsnio turėtų neigiamai paveikti Lietuvos produkcijos eksportuotojus, tačiau sumažintas muitų tarifas, suvienodintos Rusijos piliečių ir užsieniečių sąlygos artimiausiu metu turėtų tik didinti Rusijoje registruojamų intelektinės nuosavybės objektų skaičių.

JAV San Chosė teismas (Kalifornijos valstija), nagrinėjęs patentų ginčą tarp kompanijų „Samsung“ ir „Apple“, nustatė, kad Pietų Korėjos kompanija kopijavo technologijas, naudotas kuriant „iPhone“ ir „iPad“. Kaip skelbia naujienų agentūra AP, teismo sprendimu „Samsung“ turės sumokėti korporacijai „Apple“ 1,05 mlrd. JAV dolerių kompensaciją. Manoma, kad „Samsung“ apskųs teismo sprendimą. Anot „Reuters“, jeigu šis sprendimas įsigalios, pagrindinių „Samsung“ produktų prekyba gali būti uždrausta.

Šią vasarą kaip niekada daug festivalių. Kol jų reklamose žadamos viena už kitą įspūdingesnės programos, užkulisiuose tarp festivalių rengėjų ir LATGA-A vyksta intensyvios derybos: pasak festivalių organizatorių, LATGA-A ir vėl peržengia ribas ir prašo muzikantams nesuprantamų dalykų. Standartinis LATGA-A (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra) festivalių, koncertų ir šventinių vakarų organizatoriams taikomas tarifas šiuo metu yra 6 proc.

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai Vilniaus oro uosto poste sulaikė, kaip įtariama, klastotų daugiau kaip 3 tūkst. įvairių automobilių markių ženkliukų. Muitinės pareigūnams atliekant eilinį oro uosto transportu gabenamų siuntų patikrinimą, dėmesį patraukė siunta, atgabenta lėktuvu iš Kinijos. Dokumentuose nurodytas siuntėjas iš Honkongo, o gavėjas – Lietuvos pilietis, gyvenantis Šiauliuose. Patikrinus pašto siuntą, joje buvo rasti 3252 vienetai įvairių automobilių markių ženkliukai.

Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos valstybių, į kurias dažniausiai bandoma įvežti prekes, pažeidžiančias intelektinę nuosavybę, rodo naujausia Europos Komisijos ataskaita. Palyginti su 2010-aisiais, pernai padirbtas prekes per Lietuvos pasienį buvo bandoma įvežti dvigubai dažniau, praneša Lietuvos radijas. Pernai prie Europos Sąjungos išorinių sienų sulaikyta 15 proc. daugiau suklastotų prekių nei 2010-aisiais. Nelegalaus įvežimo atvejų ypač padaugėjo Airijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje.

2011 m. ES muitinės sulaikė beveik 115 mln. prekių (2010 m. – 103 mln.), kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Palyginti su 2010 m., sulaikymo atvejų skaičius išaugo 15 %. Remiantis duomenimis, pateiktais Komisijos metinėje muitinių veiksmų saugant intelektinės nuosavybės teises ataskaitoje, perimtų prekių vertė siekė beveik 1,3 mlrd. EUR (2010 m. – 1,1 mlrd.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija paskelbė Pasaulinį inovacijų indeksą, pagal kurį Lietuva iš 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą bei atsilieka nuo Estijos (19 vieta) ir Latvijos (30 vieta). Kaip ir pernai, taip ir šiais metais pirmosios trys indekso pozicijos nesikeičia ir iš jų nesitraukia Šveicarija, Švedija ir Singapūras.

ACTA galbūt nėra prastas sprendimas, tačiau reikia mokėti jį parduoti visuomenei, Seime surengtoje diskusijoje „ACTA sutartis: privalumai ir trūkumai“ kalbėjo rinkodaros ir ryšių su visuomene agentūros „PRaction“ direktorius Mindaugas Voldemaras. Anot jo, pagrindinis ACTA tikslas yra užtikrinti intelektinės nuosavybės kūrimą ir vartojimą.

Turbūt daug kam teko girdėti, kad tik maža dalis užpatentuotų išradimų yra komerciškai sėkmingi. Vienais duomenimis, save atperka 10 proc., kitais – žymią grąžą sukuria tik 5 proc. patentų. Ką daryti, kad patentai būtų sėkmingi? Žinoma, dažniausiai galvoje turimas tiesioginis atsipirkimas honorarų ar didesnės parduodamų produktų kainos, galimos dėl turimo monopolio, pavidalu. Kitus atsipirkimo ar gaunamos naudos faktorius įvertinti daug sunkiau.

Net per laidotuves skambanti gedulinga muzika patenka į autorių ir atlikėjų teisių gynimo lauką, mat atliekama viešai, todėl kainuoja, atkreipia dėmesį Nyderlandų gretutinių teisių asociacijos SENA direktorius Anne Sevinga. Visuomenė įpratusi laikyti muziką tarytum niekieno ir nemokama, tad kompensavimo mechanizmai kaip tuščios laikmenos mokestis sutinkami nepalankiai ir net priešiškai.

Virusai sukelia problemų – jie sugadina jūsų sveikatą arba kompiuterį. Tačiau pastaraisiais metais jie tampa vis įmantresni. Nusikaltėliai neapsiriboja vien asmeninių duomenų vagyste, rašo BBC. Kibernetinės erdvės piktadariai atskleidė savo tikrą potencialą, kai „Stuxnet“ virusas 2010 metais įsibrovė į Irano infrastruktūrą, ketindamas sutrikdyti šalies urano sodrinimo programą.

JAV atstovų rūmai pritarė kontroversiškui Kibernetinės informacijos dalijimosi ir saugumo įstatymo projektui (CISPA). Už šį aktą balsavo 248 prieš 168 atstovus.  Daug pasipriešinimo sulaukus SOPA aktui, JAV bando priimti naują internetą varžantį projektą. Aktas turėtų apsaugoti nuo „kibernetinių grėsmių“. Tačiau kritikai sako, kad jis yra per platus ir neaiškus bei suteiktų vyriausybės ir karinėms žvalgybos agentūroms galimybę tirti privačius duomenis be orderio.

Internautai vėl turi priežastį nerimauti – sėkmingai iškritikuotą ir savo nepasiekusį SOPA bando pakeisti CISPA. Nors įstatymo projektas CISPA (Cyber Intelligence Sharing and Protection Act) ir nepanašus į SOPA, tačiau dėmesio sulaukė ne ką mažesnio. Pastarasis įstatymo projektas kalba apie kibernetinę žvalgybą, kuri negali nepažeisti teisių į privatų gyvenimą.

Jau keletą metų nemažėjant piratavimo mastams Lietuvoje intelektinės nuosavybės teisių apsauga besirūpinančios teisėsaugos institucijos kasmet pradeda vis daugiau ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, pernai ikiteisminių tyrimų skaičius Lietuvoje išaugo 12 proc. ir siekė 64 ikiteisminius tyrimus. 2011 metais pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų padaugėjo 12 proc.

Lietuvoje turime bene geriausias interneto magistrales pasaulyje, tačiau jomis vis dar važinėjame automobiliais „Lada“ bei uždirbti iš skaitmeninės erdvės vis dar neišmokome, antradienį konstatavo aljanso „Langas į ateitį“ dešimčio proga surengtos konferencijos „Žinių Lietuva: ką dar turime išmokti?“ dalyviai. „Lietuva pagal interneto infrastruktūrą yra gal 3–4 pasaulyje – šalia tokių šalių, kaip Japonija ir Pietų Korėja. Vilnius ir Kaunas yra pirmi du miestai pagal interneto greitį Europoje.

Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) itin rūpinasi, kad praėjusią savaitę DVD formatu pasirodęs filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ būtų apsaugotas nuo interneto piratų. Piratinių tinklalapių atstovai tikina, kad filmo kūrėjų nuolat akcentuojama lietuvybė nė motais – vienintelis tikslas yra pinigai. Kaip savaitraščiui „Ekonomika.

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi? Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru.

Pastaruosius keletą mėnesių pasaulis nerimsta dėl autorinių teisių: SOPA keičia PIPA, pastarąją keičia ACTA, į gatves išeina tūkstančiai protestuotojų, o autorinių teisių gynėjai nepaliaujamai skundžiasi, kad piratai atima liūto dalį pelno. Kodėl atsirado tokie teisės aktai, kaip ACTA ar šiandien ne itin veiksmingas JAV skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių įstatymas? Politikai ieškojo būdų, kaip pažaboti autorių teisių pažeidimus ir užtikrinti senos sistemos veikimą.

Visuotinis sekimas, interneto pabaiga, atsisveikinimas su laisvėmis – tokiomis baimėmis visuomenė pasitiko neseniai Japonijoje didžiųjų pasaulio valstybių ir Europos Sąjungos (ES) pasirašytą susitarimą ACTA. Tačiau biurokratijos ir teisėsaugos, kūrybos industrijos autorių bei verslininkų sluoksniuose ši sutartis priimama labai palankiai.

Milijonai interneto vartotojų lengviau atsikvėpė, kai praėjusį penktadienį, nepraėjus nė dviems dienoms po sausio 18-tąją nuvilnijusios išties didelio masto protestų bangos (kurios metu, reikšdami nepritarimą „užtemo„ net tokie puslapiai kaip Wikipedia ar Reddit), įstatymų projektų SOPA ir PIPA iniciatorius L. Smithas pranešė, kad „svarstymas atidedamas iki bus pasiektas platesnis susitarimas“. Verta paminėti, kad protestui pasibaigus, tiek SOPA, tiek PIPA šalininkų bei oficialių rėmėjų skaičius...

Epas, kaip interneto bendruomenė nusiblizgino klaviatūras, nusivalė vaizduoklius ir išėjo į karą su JAV valdžia. Žodis „internetai“ pavadinime atsidūrė ne per klaidą. Buvęs JAV prezidentas George'as Bushas 2004-aisiais pareiškė, kad internetuose girdėjo tam tikrų gandų.

Apie 300 įvairių prekių, kaip įtariama, pagamintų klastojant garsius prekių ženklus, aptikta verslo parke „Gariūnai“. Antradienį Vilniaus teritorinės muitinės (VTM) ir policijos pareigūnai, tikrindami Gariūnuose dirbančius prekeivius, aptiko prekių, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant registruotų „Louis Vuitton“, „Prada“, „Gillette“, „Chanell“, „Hugo Boss“, „Fendi“, „Gucci“, „Calvin Klein“, „Burberry“ ir kitų prekių ženklų savininkų intelektinės nuosavybės teises.

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai Pašto pervežimo centre per savaitę, nuo rugsėjo 6 dienos iki rugsėjo 12 dienos, sulaikė dešimt siuntų su įvairiomis prekėmis, kurios pagamintos, kaip įtariama, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.

Kompanija „Google“ įsigijo daugiau nei tūkstantį bendrovės IBM patentų ir patentinių paraiškų. IBM išradimai susiję su kompiuterine atmintimi, mikroprocesoriais, serverių architektūra, maršrutizatoriais ir paieškos varikliais. Sandėrio suma neskelbiama. Įsigyta intelektinė nuosavybė pravers „Google“ galimuose teisminiuose ginčuose su kitomis IT kompanijomis. Neseniai „Google“  už 900 milijonų dolerių bandė įsigyti bankrutavusios bendrovės „Nortel“ patentus.

Šią savaitę Europos Komisija paskelbė metinę ataskaitą apie muitinėse sulaikytas prekes, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu. Nuo 2009 iki 2010 m. Europos sąjungoje (ES) sulaikytų klastočių atvejų išaugo nuo 43 iki beveik 80 tūkstančių. Daugiausiai tokių sulaikymų atvejų buvo fiksuojama Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje.

Skamba žiauriai, bet kaip kitaip pavadinsi dalykus, kurių nei pačiupinėti, nei paragauti negali. Gali iš jų tik pasipelnyti arba juos pasisavinti. Kova dėl sukurtų produktų – tokia šiandien ne tik kompiuterių specialistų, bet ir kitų intelektinių produktų autorių dalia. Jaunas verslininkas iš Kauno savo teises į sukurtą programą šiandien yra priverstas ginti teismuose.

Parduotuvių tinklą „Parfum Express“ valdančiai bendrovei „Baltijos didmena“ dėl pažeistos teisės į prekių ženklą uždrausta Lietuvoje pardavinėti JAV rinkai skirtą tualetinį vandenį „JOOP!“. Tokį sprendimą anksčiau priėmė Vilniaus apygardos teismas ir paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs atsakovo skundą.

Intelektinės nuosavybės nusikaltimai ateityje suksis tik apie internetą, mano JAV advokatas Thomas S. Doughtery. T. S. Doughtery, dirbantis advokatu JAV teisingumo departamento Kompiuterinių nusikaltimų ir intelektinės nuosavybės skyriaus teisme, interviu „Ekonomika.lt“ teigė, kad interneto piratai šiandien linkę pelnytis ne iš nelegaliai įgyjamo turinio, bet iš reklamos. – Kokia šiandien padėtis kovojant su intelektinės nuosavybės nusikaltimais? – Tai nuolatinė kova.

Su 2010-aisiais baigiasi ir pirmasis XXI a. bei tūkstantmečio dešimtmetis. Žurnalas „Time“, apžvelgdamas svarbiausius pasaulio visuomenę šiuo laikotarpiu formavusius dalykus, išskiria informacines technologijas, ypač internetą. Taip pat pastebima, kad politinėje erdvėje šalys ėmė labiau burtis į galios centrus, o į politikos darbotvarkes itin aukštai pakilo klimato kaita. Tuo metu kai kurie dalykai, kaip „Concord“ lėktuvai ar kodachromo juostos, šį dešimtmetį išnyko.

Per šių metų 8 mėnesius Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija susilaukė 177 gyventojų skundų, tai – 32 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dažniausiai skundžiamasi dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais neturint asmens sutikimo, antrojoje vietoje – skundai dėl valstybės registruose tvarkomų asmens duomenų, treti pagal skaičių – kreipimaisi dėl neteisėto skolininkų duomenų tvarkymo.

Pranešama, kad JAV prekybos ministerija įtraukė Rusiją į sąrašą tų valstybių, kuriose nežabojamai pažeidinėjamos autorių teisės. Tokį verdiktą minėta institucija Rusijai skelbia jau tryliktus metus iš eilės. Tarp kitų tokių valstybių- Indonezija, Pakistanas, Tailandas ir Venesuela, Kinija, Indija, Alžyras, Argentina ir Čilė.