smulkusis verslas

Smulkusis verslas netrukus sulauks kvietimo teikti paraiškas saulės elektrinėms įrengti. Įmonėms, svarstančioms apie nuosavos elektros energijos gamybą, vertėtų jau dabar ruoštis ir apgalvotai rinktis rangovą, kad įrengimo darbai vyktų sklandžiai ir laiku. Pretenduoti į paramą galės labai mažos ir mažos įmonės bei ūkininkai, registruoti ne trumpiau kaip metus ir ketinantys įsirengti iki 500 kW galios saulės elektrinę.

Valstybės institucijos turi ieškoti ir rasti būdų, kaip stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis teigė Kėdainiuose vykusioje diskusijoje su žemės ūkio, maisto pramonės bei smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais. „Žemės ūkio sektorius Lietuvai ypač svarbus. Ne tik dėl apsirūpinimo maistu, bet ir dėl kaimo gyvybingumo, regionų stiprėjimo.

Smulkusis verslas nuo kitų metų jau galėtų imtis vynuogių vyno gamybos. Seime skinasi kelią pataisos, leidžiančios vynininkams pradėti gamybą neturint sertifikuotos kokybės laboratorijos – dabar ji yra privaloma. Produkto tyrimus būtų galima atlikti kitose laboratorijose.  Tokiomis supaprastintomis sąlygomis būtų galima pasigaminti ne daugiau kaip 10 tūkst. litrų šio vyno. Norintiems gaminti daugiau, reikės įsirengti laboratoriją.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Vyriausybės sprendimas nuo kitos savaitės leisti atsidaryti atskirą įėjimą turinčioms ne maisto prekių parduotuvėms yra atsargus, bet reikalingas žingsnis, teigia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Ji abejoja, ar apskritai buvo tikslinga riboti smulkaus verslo veiklą.  „Vertinu pakankamai teigiamai, ir manau, kad geriau žengti žingsnį, negu jo nežengti.

Jau beveik du mėnesius dėl karantino dirbti negalintis smulkusis verslas žada sąžiningai laikysis saugaus darbo sąlygų, teigia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. Taip Dalia Matukienė teigė po to, kai Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, kad nuo kito pirmadienio duris galės atverti grožio salonai ir kai kurios ne maisto parduotuvės. „Manau, kad visi laikysis solidariai, kaip solidariai laikėsi karantino, taip dabar laikysis saugių verslo sąlygų.

Vyriausybė pirmadienį iš esmės sutarė turgavietės mokesčio kompensacijoms skirti 2 mln. eurų. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, parama vienam prekybininkui sieks 300 eurų. „Suprantame, kad dalis ne maisto produktais prekiaujančių turgaus prekeivių turi mokėti turgavietės mokestį, nors negali vykdyti prekybos, dėl to norime kompensuoti tai“, – pasitarime sakė ministrė.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per karantiną galima nusipirkti toli gražu ne tik būtiniausių maisto prekių. Tuo metu mažos ne maisto prekių parduotuvės ir kiti smulkūs verslininkai priversti nedirbti ir išgyventi iš menkų išmokų ar ir visai be jų. Tačiau jie sulaukė pažado, kad jų veiklos ribojimų klausimas bus vienaip ar kitaip sprendžiamas pirmadienį. Penktadienį visoje Lietuvoje vyko akcija, per kurią buvo simboliškai deginamos smulkiojo verslo „laidotuvių“ žvakutės.

Vyriausybei nešvelninant karantino ribojimų, smulkiojo ir vidutinio verslo problemos Lietuvoje gilėja. Verslininkai piktinasi ir dėl kai kurių ribojimų logikos, ir dėl konkurencijos principų pažeidimo. Apie tai, kaip sekasi kovoti už išlikimą, kalbėjome su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos pirmininke Dalia Matukiene.  Sveiki. Jūsų organizacija nuo gruodžio mėnesio kritikuoja taisykles, Lietuvoje ribojančias smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios Baltijos šalių smulkios ir vidutinės įmonės nuo pirmadienio gali teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms, pranešė bankas „Luminor“. Iš viso joms numatyta 660 mln. eurų EIB grupės garantuotų lėšų.  Minimali paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui suma – 200 tūkst. eurų. Projektams, kurių maksimali vertė galėtų siekti 25 mln. eurų, paskola galėtų siekti 12,5 mln. eurų.

Nuo trečiadienio veiklą vykdyti leidžiama tik maistu prekiaujantiems prekybininkams arba internetu. Šis Vyriausybės sprendimas piktina smulkiuosius verslininkus. Anot jų, didžiuosiuose prekybos centruose pirkėjai gali nusipirkti visko – maisto, kosmetikos, drabužių, buities prekių ir kt. O tomis pačiomis prekėmis prekiaujantis smulkieji verslininkai privalo užsidaryti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo su prekybos tinklų atstovais tikino, kad prašė jų savanoriškai susiaurinti asortimentą, kad būtų sumažinti pirkėjų srautai ir užtikrina lygi konkurencija. Ministrė tikisi, kad prekybos tinklai paseks užsienio pavyzdžiu ir ne maisto prekes atitvers nuo pirkėjų, kad šie negalėtų jų įsigyti. Anot A. Armonaitės, geriau prekybos tinklams patiems savanoriškai apriboti prekių asortimentą, o ne laukti, kol tai lieps padaryti Vyriausybė.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad centro-dešiniųjų Vyriausybės įvesti karantino suvaržymai nepagrįstai diskriminuoja smulkiuosius prekybininkus ir paslaugų teikėjus. Politikas siūlo, kad užtikrinę reikalavimus minimizuoti kontaktus prekybininkai ir paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą.

Smulkusis ir vidutinis verslas su nerimu laukia, ar šalį pasieks antroji Covid-19 banga. Verslininkai tikisi, kad, jei Lietuvoje vėl tektų skelbti karantiną, jų veikla nebūtų apribota taip, kaip šį pavasarį. Ir nors pripažįsta po karantino sulaukę Vyriausybės skirtų išmokų bent kiek atgaivinti verslą, prekybininkai griežia dantį, kad skirtos sumos – gerokai per mažos ir skirtos tik pasireklamuoti prieš rinkimus.

Valdantiesiems užsiminus apie norą kovoti su kainomis – sekmadieniais drausti dirbti didiesiems prekybos centrams, įsteigti valstybines alkoholio parduotuves – smulkieji verslininkai skuba piktintis, kad tokios iniciatyvos juos sužlugdys. Vietoj to verslas pateikia savo receptą, kaip galima jiems padėti – užtektų mokesčių lengvatų. Neseniai nutekėjo valdžios „kovos su kainomis“ planas.

Pirkėją ir pardavėją sieja tamprus ryšys, tačiau šiuo metu galios centras – prekybininkų pusėje. Vis dėlto analitikai pastebi, kad situacija keičiasi, o tai – svarbus signalas mažiesiems prekybininkams. „Retail Zoom Baltics“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius konferencijoje „Retail 2018” kalbėjo, kad Lietuva – unikali šalis, mat per 28 metus nuo nelaisvos rinkos pereita prie absoliučiai vakarietiškų prekybos standartų.

Kol valdžia konferencijose ir posėdžiuose ieško priešnuodžio emigracijai, Lietuva toliau tuštėja. O labiausiai nyksta regionai, iš kurių traukiant jaunimui, vienas po kito užsidaro smulkieji verslai. Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos narys Gintaris Stoškus sako, kad nauji valdžios rengiami įstatymai pribaigs smulkųjį verslą regionuose. Užsidarinėja dešimtimis G. Stoškaus duomenimis, vien Jurbarko rajone nuo 2014 metų užsidarė per 40 ūkio subjektų.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad sostinėje vis dar matomas spartus naujos statybos aukštesnės klasės būsto rinkos augimas kartu didina ir daugiabučiuose ar šalia jų esančių komercinių patalpų paklausą. Tokią išvadą pateikia „MG Valdos“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas, mat įpusėjus sostinės Antakalnio rajone esančios gyvenvietės „Ąžuolų terasos“ statyboms ir užbaigus statyti namų konstrukcijas, jau parduota daugiau kaip 60 proc. verslui skirtų patalpų.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Esame etape iš vergovinės santvarkos pakeliui į rinkos ekonomikos išvystytą kapitalizmą, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. „Lietuvoje neturime darniai veikiančių vartotojų gynimo asociacijų. Jeigu jos būtų ir atstovautų vartotojams, manyčiau, kad šiandien vartotojų pasitenkinimas būtų visiškai kitoks.

Paskutinę savaitę savo artimiesiems ar draugams kalėdines dovanas perkantys patenka į nemenką stresinę būseną. Tuo tarpu prekybininkams tenka patenkinti ne tik vėluojančiųjų, bet ir likusių vartotojų užgaidas. Vis dėlto smulkiesiems prekybininkams šios Kalėdos nebus tokios įtemptos ir kartu pelningos kaip buvo anksčiau.

Tarp investuotojų ir visuomenės jau senokai gajus pokštas, kad kavinės nebėra tiesiog kavinės, mat jos jau tapusios startuolių ir pradedančiųjų verslininkų susitikimų kambariais. Vis dėlto Kaune atsirado pirmoji bendradarbiavimo erdvė, kuri po savo stogu priima naują darbo formos sampratą. Šių metų pradžioje pradėjęs veikti Laisvės alėjoje įsikūręs „Talent Garden Kaunas“ bendradarbystės centras šiandien gali pasigirti, kad tapo darbo vieta 50 nepriklausomų profesionalų.

Smulkieji verslininkai Nidoje nesutinka nugriauti suvenyrų kioskelių bei prašo Neringos savivaldybės leisti prekybą čia dar vieną sezoną. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, savivaldybė 15 prekybinių kioskelių kurorto centre įpareigojo nugriauti iki spalio 30 dienos bei žada to reikalauti teismuose. Šioje vietoje ketinama statyti modernų keturių žvaigždučių viešbutį su SPA centru ir konferencijų salėmis – tai numatančią sutartį su bendrove „Marina Nida“ Neringos savivaldybė pasirašė 2006 metais.

Pastaruosius keletą metų Lietuvos miestuose aktyviai kuriasi nedideli verslai – išskirtinį asortimentą siūlančios krautuvėlės, kavinės, šeimų valdomi restoranai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė šalies gyventojus ragina palaikyti šių mažųjų verslininkų iniciatyvas, nes apsipirkimo pas smulkiuosius prekybininkus nauda yra dviguba – ir vietos bendruomenei, ir patiems pirkėjams.

Ar pastebėjote, kaip į kasdienę vartoseną nepastebimai grįžo žodis „krautuvė“? Dar prieš metus jis tebuvo praėjusių laikų atgarsis, aptinkamas provincijoje, o šiandien jų apstu net ir pačiame Vilniaus centre.

Lietuvos pramonininkai mano, kad minimalios algos (MMA) kėlimas 25 eurais neturės didelės įtakos didelėms įmonės, tačiau gali paveikti smulkųjį verslą, ypač paslaugų įmones, esančias rajonuose. „Didelės įtakos finansams, ekonomikai nepadarys, kalbant apie didžiausias įmones, kurios yra susitvarkiusios gamybos linijas, kur nedaug yra žmonių, gaunančių mažiausias išmokas už darbą.

  Euro įvedimas, nors ir neabejotinai naudingas bei reikalingas, pareikalaus pastangų tiek iš verslininkų, tiek iš vartotojų. Siekiant išvengti nereikalingų įtampų ir problemų, derėtų į visą procesą žiūrėti lanksčiau. Svarstant, kaip geriau pasiruošti 2015 metams, reikėtų prisiminti, kad verslininkai nelygūs verslininkams ir vieniems susidoroti su papildomais iššūkiais bus sudėtingiau nei kitiems.

Pirmadienį Lietuvos žaliųjų partija, prisijungdama prie „Baltosios bangos“ organizuojamos akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kartu su kitomis skaidrų verslą palaikančiomis organizacijomis Vilniaus gatvėse kvietė praeivius prisidėti mažinant Lietuvoje korupciją. Akcijoje dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos valdybos narys, kandidatas į Europos Parlamentą Laurynas Okockis teigė, jog Lietuvoje nepagrįstai sukelti mokesčiai smulkiajam verslui tik padeda klestėti šešėlinei ekonomikai.

Du guvūs senukai santykius aiškinasi magnetukais. „Stase, breakfast“, – žmonai taria senukas, vos nubudęs ryte. „If you want breakfast in bed, sleep in the kitchen!“ – piktai atšauna močiutė. Tai viena iš lietuviškų magnetukų reklamų, kuri jos autoriui vilniečiui Mariui Dijokui padėjo parduoti daugiau produkcijos, o seneliams – atrasti talentą vaidinti. Senatvė – graži ir linksma Vilniečiai Valentinas ir Stasė yra tikri straipsnio herojaus – 23-ejų M.Dijoko – seneliai.

Prieš šiek tiek daugiau nei metus atsidaręs „Tingis“ kol kas užsiima sėdmaišių gamyba ir prekyba, tačiau įmonės vadovo Roko Černiausko užmojai – platūs. Jis tikisi, kad ateityje „Tingis“ taps patogumo sinonimu. „Sėdmaišis – tik vienas produktų, o patį „Tingio“ prekės ženklą norėčiau padaryti patogumo sinonimu, – pasakoja „Tingis“ vadovas. – Tai galėtų būti daugiau daiktų: hamakai, supamos kėdės, sėdmaišiai šunims. Neatmetu galimybės įkurti kavinę, poilsio zoną.

Dr. Billas Rodriguezas turi tris didelius ir ryžtingus tikslus. Jis nori išspręsti opiausią visuomenės sveikatos problemą Afrikoje ir įrodyti, kad tai darant galima sukurti verslą ir pritraukti puikių darbuotojų, kuriems nereiks rinktis tarp šeimos išmaitinimo ir geresnių pokyčių pasaulyje, rašo BBC. „Tai yra daug. Kol kas sekas pakankamai gerai, net geriau nei tikėjausi“, - sako jis.

Straipsnyje „Bado žaidynės – I“ teigiau: „Jei neturime savo naftos gręžinių ir aukso kasyklų, tai visi finansai, kuriais disponuoja valstybė – tai mokesčiai sumokėti jos pačios piliečių ir ūkio subjektų. Net tada, kai valstybė skolinasi iš užsienio – tai irgi mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos jie privalės sumokėti ateityje. Norėdama grąžinti skolą kito šaltinio valstybė neturi, išskyrus mokesčius gaunamus iš jos šalies piliečių ir veikiančių įmonių.

Smulkieji Lietuvos verslininkai prisiima daugiausia atsakomybės už savo finansinę padėtį ir labiausiai saugo savo įgytą turtą. Tokias išvadas leidžia daryti „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimas parodė, kad būtent smulkieji verslininkai, palyginti su kitų užsiėmimų ir pareigų atstovais, dažniausiai draudžia savo turtą. Jie kur kas racionaliau žiūri į turto apsaugą ir dėl to ramiau ir stabiliau jaučiasi dėl savo finansinės padėties.

Didieji prekybos tinklai Mokslo ir žinių dieną įveikė gėlių turgelius ir gatvės prekeivius mažesnėmis kainomis. „Pernai pirkdavo pluoštus gėlių, šįmet – vos po vieną žiedą“, – vakar sakė Vilniaus centre įsikūrusios gėlių turgavietės prekeivės. Vilniuje mokslo metų pradžia paskelbta rugsėjo 3-oji, bet pirkėjų antplūdžio turgaus prekeiviai sulaukė ir šventės išvakarėse, rašo „Lietuvos rytas“. Monopolininkai tradiciškai nugalėjo smulkųjį verslą.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – Gedimino Stanišausko straipsnis „Valstybinė mafija siekia sunaikinti Gariūnus“. Valstybė, iš vienos pusės deklaruodama paramą smulkiajam verslui, kita ranka naikina policinei valstybei ir autoritariniam režimui būdingomis priemonėmis. Regionine turgaviete laikomi Gariūnai, maitinantys apie 25 tūkstančius smulkiųjų verslininkų, savo kailiu pajuto, kad Vyriausybę valdo monopolininkų interesai.

Didžiulės reguliariosios armijos netinka partizaniniam karui. Per JAV Nepriklausomybės karą britai greitai patyrė, kad mažos snaiperių grupelės gali gerokai apnaikinti jų tvarkingai surikiuotas ryškiai apsitaisiusių karių gretas. Amerikiečių taktika taip sunervino britų generolus, kad šie išvadino priešininkus bailiais ir apkaltino juos mūšio atvirame lauke vengimu. Anot britų, amerikiečiai laužo karo taisykles ir apskritai elgiasi ne kaip džentelmenai.

Verslas Lietuvoje neturi gero vardo, yra apkrautas dideliais mokesčiais ir nesaugomas nuo ateinančio užsienio kapitalo, kuriam sudaromos lengvesnės verslo kūrimo sąlygos.

Ketvirtadienį baigiantis turgui prekiautojų atstovai suko į savivaldybės pastatą, kur susitiko su rajono vadovais ir turgavietės bendrasavininkiu. Valdžios keičiasi, tvarka turguje – ne Senasis (esantis prie paviljono) Biržų turgus ketvirtadienį ūžė nuo žmonių gausybės. Dulkėtais takais ir geležiniais strypais užverstais praėjimais pirkėjai brovėsi prie pardavėjų, o virš jų galvų grėsmingai kybojo irstančios konstrukcijos, plevėsavo plastmasės gabalai.

Nuo šių metų gegužės 1 dienos įsigalios įstatymo pakeitimai, kuriuose smulkiųjų verslininkų reikalaujama naudotis elektroniniais kasos aparatais (EKA). Nors po ilgų diskusijų tarp Finansų ministerijos ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos buvo pasiektos tam tikros išlygos, kada kasos aparatų naudojimas yra neprivalomas, tačiau ir taip vos pajėgiančių dirbti smulkiųjų verslininkų tai neguodžia – jie sunerimę laukia įstatymo įsigaliojimo dienos.

Nuo gegužės 1-osios kasos aparatai bus privalomi visiems gyventojams, kurie prekiauja ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis. Kasos aparatai bus privalomi visiems dirbantiems ne lauko sąlygomis – kioskuose, automobilinėse parduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose. Nėra numatytas kasos aparatų naudojimo pereinamasis laikotarpis. Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija nekeičia nuostatų ir nenumato jo įsigaliojimo atidėjimo.

Smulkieji verslininkai teigia nepritariantys minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui iki 900 litų. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba penktadienį išplatintame pranešime akcentuoja, kad, atsižvelgiant į nežymų ekonomikos atsigavimą, MMA galėtų būti didinama iki 850 litų ir tik su sąlyga, kad tuo pat metu tokia pat proporcija būtų padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Smulkieji verslininkai skaičiuoja, kad nustačius MMA 850 litų, NPD turėtų būti ne mažesnis k...

Alytuje smulkusis verslas dažniausiai įsikūręs daugiabučių pirmuosiuose aukštuose. Pagal 2010-ųjų liepą paskelbtą sveikatos apsaugos ministro įsakymą ir pernai spalį patvirtintą aprašą, gyvenamuosiuose pastatuose įsikūrusios kirpyklos, grožio salonai, nedidelės krautuvėlės, sporto klubai, nakvynės namai ir kitos paslaugas teikiančios įmonės, kurioms reikalingas higienos pasas, privalo išsikelti arba keisti patalpų paskirtį.

Viename daugybės Londono Sičio biurų pluša kompanijos „Today Translations“ darbuotojai. Šį netradicinį vertimų biurą, kuriam šiandien dirba daugiau nei pustrečio tūkstančio vertėjų iš 102 pasaulio šalių, prieš vienuolika metų įsteigė tuomet vos studijas pabaigusi lietuvė Jurga Žilinskienė. Moteris iš Lietuvos išvyko studijuoti – o netrukus viename prestižinių Londono universitetų įgytas teisės ir ekonomikos žinias ji pritaikė kurdama savo įmonę.

Nuo šių metų norintiesiems įkurti grožio saloną, nedidelę maisto prekių krautuvėlę ir daugelį  kitų verslų gyvenamuosiuose namuose teks sugaišti daugiau laiko ir išleisti daugiau pinigų, kad gautų leidimą dirbti. Turi keisti patalpų paskirtį Valdžia deklaruoja, kad  skatina gyventojus imtis verslo, tačiau smulkieji verslininkai ir jų duonos paragauti sumaniusieji teigia, kad realiai ji kaišioja pagalius į ratus.

Smulkiojo verslo atstovams 2011 metai buvo kaip niekad sudėtingi. Didžiausia problema ir vėl tapo menka smulkiųjų verslininkų apyvarta ir pajamos. Nesvarbu, su kokiais iššūkiais besusidurtų verslininkai, vis vien svarbiausiu ir viską lemiančiu veiksniu išlieka „verslo uždirbami pinigai“, teigia JAV ekonomistas Williamas Dunkelbergas. Sudėtingame verslo pasaulyje kasmet neišvengiamai atsiranda nelaimėlių, kurie nesugeba pakankamai uždirbti ir todėl galiausiai žlunga. „Nytimes.

Gerda ir Gediminas Smelevičiai, prieš 19 metų Žeimelyje, Pakruojo rajone, verslą pradėję nuo „kišeninės“ mielų smulkmenų parduotuvytės, prieš 4 metus rizikavo įkurti ir maisto prekių parduotuvę. Nors smulkiesiems prekybininkams pinigai iš dangaus nebyra, vyras vis važiuoja užsidirbti į užsienį, kad galėtų įnešti „injekciją“ sėkmingesnei veiklai gimtajame krašte, šios poros optimizmas galėtų išjudinti ir akmenis.

Vyriausybė nusprendė, kad smulkiajam verslui ekonominis nuosmukis baigėsi ir nuo šių metų pradžios dvylika kartų pabrangino mokestį už verslo liudijimus. Panaikinus pernai galiojusias lengvatas vadinamiesiems patentininkams, šiemet verslo liudijimai pabrango nuo 120 Lt iki mažiausiai 1 440 Lt metams. Verslininkai bėdoja, kad šie ir kiti pokyčiai privers gyventojus krautis lagaminus ir taip padidinti emigrantų skaičių arba trauktis į šešėlį.

Prasidėjusi prekyba Vėlinių gėlėmis turgaus prekiautojus varo į neviltį, esą gyventojai labiau domisi dirbtinėmis gėlėmis. Tuo metu chrizantemas auginantieji šiltnamiuose džiaugiasi prekyba. Žiežmarių šiltnamiuose – pats darbymetis, prieš savaitę prasidėjo didysis gėlių pirkimas. „Jeigu kalbėtume apie visą spalį, tai pirmoje spalio pusėje parduodame tik 20 proc., o visus kitus 80 proc. – per paskutines dvi savaites“, – sako Darius Gonsiauskas, bendrovės „Žiežmarių gėlės“ gamybos vadovas.

Lietuvoje siūloma nauja įmonių forma – mažosios bendrijos. Seimui palaiminus jų steigimą, tokios įmonės galėtų pradėti veikti jau kitąmet. Tačiau verslininkai pasigenda bene paties svarbiausio dalyko – mokestinių lengvatų. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – mažosios bendrijos – koncepcijai. Tikimasi, kad mažoji bendrija užpildys tam tikrą nišą tarp individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės.