Dr. Billas Rodriguezas turi tris didelius ir ryžtingus tikslus. Jis nori išspręsti opiausią visuomenės sveikatos problemą Afrikoje ir įrodyti, kad tai darant galima sukurti verslą ir pritraukti puikių darbuotojų, kuriems nereiks rinktis tarp šeimos išmaitinimo ir geresnių pokyčių pasaulyje, rašo BBC.
„Tai yra daug. Kol kas sekas pakankamai gerai, net geriau nei tikėjausi“, - sako jis.
Tradiciškai, labdaros fondai ir nevyriausybinės organizacijos dėjo pastangas tiekdamos saugų maistą, vandenį ir medikamentus besivystančiame pasaulyje.
Tačiau dr. B. Rodriguezas yra naujos kartos atstovas. Tai yra verslininkų, kurie mato rinkos galimybes net vargingiausiose bendruomenėse, nepaisant intrastruktūros nebūvimo, vietinės valdžios neatsakingos veiklos ir investuotojų pasyvumo.
Bostono, Harvardo universtetai ir Masačiusetso technologijos institutas kuria techologijas padėsiančias įvairius prietaisus paversti mažesniais, mobilesniais ir pigesniais. Tai turėtų pritraukti inovatyvius žmones iš viso pasaulio, kuriems būtent ir rūpi visas pasaulis.
Pagerinti gyvenimus
Dr. B. Rodriguezas, dirbdamas Harvarde, buvo infekcinių ligų specialistas ir dažnai keliaudavo į Afriką ir Pietryčių Aziją. Ten pastebėjo pavojingą spragą medicinos diagnostikos srityje.
Afrikoje daktarai gali nustatyti, kada pacientas serga ŽIV ir pasiūlyti nebrangius medikamentus, kai jų reikia. Vis dėlto išlieka sunku ir ilgai užtrunka, kol nustatoma, kada ŽIV sergantis asmuo turi pradėti vartoti vaistus.
Dažniausiai reikia paiimti paciento kraujo mėginį ir siųsti jį tyrimams, kurie atliekami už šimtų kilometrų. Rezultatus galima gauti po kelių savaičiu, o per tą laiką ligonio sveikatos būklė gali visiškai pasikeisti.
Dr. B. Rodriguezas su savo komanda sukonstravo įrenginio protoripą, kuris per 10 minučių gali nustatyti imuninių ląstelių kiekį paciento kūne. Šio prietaiso naudojimui nereikia specialių įgūdžių, o vienas testas kainuoja 5-10 JAV dolerių.
„Mes tikimes pagerinti gyvenimus savo preitaiso pagalba“, - sako dr. B. Rodrigueazas.
Visigi jis pastebi, kad pradėti tokį „startup‘ą“ Afrikoje yra itin sunku. Šalyje net nėra sukurtos infrakstruktūros, kaip padėti naujam verslui.
Investicinis užnugaris
Pasak dr. B. Rodriguezo, visada sunku rasti finansavimą „startup‘ams“, tačiau ieškoti investuotojų tolimoje Afrikoje yra dar sunkiau.
Investuotojai žino, kaip reikia dirbti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kompanijomis, kurios siekia uždirbti kiek įmanoma daugiau pinigų, tačiau ne su tokiais projektais kaip šis.
Visgi tai keičiasi. Keletas rizikos kapitalo įmonių domisi kompanijomis, kurioms rūpi pasaulio vargingųjų poreikiai.
Vyriausiasis investicinio fondo „Acumed Fund“ direktoriaus pavaduotojas Shuaibas Siddiquis teigia, kad sėkmingai kompanijai reikia kitų įgūdžių, jei ji nori veikti besivystančioje šalyje. Prieš finansuodamas naują idėją, Sh. Siddiquis įsitikina, kad verslininkas yra pasiruošęs įveikt isunkumus ir supranta vietinisu vartotojus.
Jis taip pat ieško tokių produktų, kurie yra tikrai inovatyvūs ir tui pokyčių potencialią.
„Jei šis verslas gali pagerinti sanitarines sąlygas lušnynuose, tai iškart kalbama, kad tai galima padaryti visuose pasaulio lūšnynuose“, - teigia Sh. Siddiquis.
Paprastai jo įmonė investuoja į ankstyvuosius verslo etapus, tarkime, 750 tūkst. JAV dolerių, o vėliau, kai kompanija pasiekia tam tirką potencialą, daugiau.
Stovyklavimo gerbėjai
Andrea Sreshta ir jos architektūros bendramokslė Anna Stork įkūrė kompaniją „Lumin Aid“ ir siekia pasiūlyti itin ryškias, vandeniui atsparias ir įkraunamas apšvietimo sistemas, kurios padėtų nuo nelaimių nukentėjusiesiems visame pasaulyje.
Pirmiausia joms buvo sunku sukurti tinkamą pristatymo infrastruktūrą, kadangi šių žibintų prireikia tik ištikus nelaimei. Supratusios tai, jos nutarė, kad pristatymas yra nelogiškas.
Vis dėlto pripučiami žibintai tapo populiarūs tarp amerikiečių iškylautojų ir medžiotojų.
Dabar žibintus galima užsisakyti internetu už beveik 19 JAV dolerių arba primokėti 8 JAV dolerius, už kuriuos yra nuperkamas kitas ir per parnerius pristatomas bendruomenėms.
Kol kas kompanija paaukojo 3,5 tūkst. žibintus 15 šalių.