smegenys

Kaip siaubo filme turėjo jaustis vienas gydytojas Indijoje, gydęs dėl akies skausmų jo pagalbos paprašiusį pacientą. Paaiškėjo, kad 75 metų vyro akyje buvo apsigyvenęs 13 cm ilgio kirminas, praneša agentūra AFP. „Jis buvo susirangęs po jungine, - sakė akių gydytojas. - Per savo 30 metų karjerą aš nebuvau nieko panašaus matęs". Medikas teigė girdėjęs tik apie 2-3 cm ilgio kirminus akyse. Pacientas skausmus kentė daugiau nei dvi savaites, jo akys buvo paraudusios ir sudirgusios.

Jei vaikas nukrito, motinos širdis suvirpa iš baimės. Tačiau geriau užgniaužti savo emocijas ir veikti tinkamai. Kokią suteikti pirmąją pagalbą vaikui, priklauso nuo situacijos. Vaiko kritimas – pavojus tikras Kai krenta vaikas mažame amžiuje, dažniausiai nukenčia jo galva, kuri gali ir traumuotis. Nes ji pas mažylius yra sunkiausia kūno dalis. O dažniausiai kenčianti galvos zona – pakaušis arba momenėlis. Į galvos traumas reikia žvelgti dvejopai.

Tyrimo rezultatai patvirtina narcizų kaip laimės šaltinio vardą – gelsvieji pavasario liudytojai gali padėti išgyti nuo depresijos. Mokslininkų teigimu, kvapniais žiedais pasipuošę augalai iš tikrųjų gali padėti išgydyti smegenų susirgimus, rašo telegraph.co.uk. Tyrimai parodė, kad krino ir kriptanto – Pietų Afrikos snieguolių ir narcizų rūšių – junginiai geba peržengti kraujo-smegenų barjerą  – beveik neperžengiamą apsauginę sieną, izoliuojančią smegenis ir trukdančią patekti vaistams.

Tyrinėtojai moksliškai įrodė gana paplitusį posakį, kad „meilė – akla“. Neurobiologė Mara Dirsen išanalizavo smegenų veiklą ir išaiškino, kad romantišką ir motinišką meilę aktyvina viena ir ta pati smegenų dalis. Be to, šios abi meilės dalys „atjungia“ tą zoną, kuri yra atsakinga už smerkimus ir kitų žmonių įvertinimą, rašoma Journal of Experimental Social Psychology . Тokiu būdu žmogus, apimtas meilės, praranda sugebėjimą kritikuoti ar negatyviai vertinti savo susižavėjimo objektą.

Povandeninės medžioklės metu Jungtinėse Valstijose buvo sunkiai sužeistas šešiolikmetis paauglys Yasseras Lopezas. Jam galvą pervėrė harpūnas, skirtas dideliems jūros žinduoliams gaudyti. Harpūnas į paauglio galvą iššovė netyčia. Beveik metro ilgio įrankis smigo tiesiai į Y. Lopezo kaktą. Vaikino gyvybę išgelbėjo tik stebuklas, nes harpūnas per plauką nepalietė pagrindinių smegenų kraujagyslių. Gydytojai po trijų valandų sugebėjo pašalinti įrankį iš vaikino galvos.

Kodėl kompiuterinius žaidimus (ypač agresyvius) gerokai dažniau žaidžia vyriškoji auditorijos dalis?Stenfordo Universiteto (Kalifornija, JAV) Smegenų Mokslo Centro profesorius Allan'as Reiss'as nustatė, kad taip yra dėl jų psichologinio poreikio užkariauti ir nugalėti. Smegenų magnetinio rezonanso (MRI) nuotraukos parodė, kad žaidimas kompiuteriu aktyvuoja tas vyro smegenų dalis, kurios susijusios su pasitenkinimo ir psichologinės priklausomybės pojūčiais.

Vienas iš darbų, kuriuos atlieka smegenys – padėti išsiaiškinti, kas yra pakankamai svarbu, kad reikėtų prisiminti. Emorio universiteto Jerkeso nacionalinio primatų tyrimo centro mokslininkai pagaliau suprato, kaip trumpalaikė patirtis tampa prisiminimais smegenyse. Jų eksperimentinė sistema galėtų tapti būdu išbandyti arba gerinti gydymą. taikomą mokymuisi ir atminčiai stiprinti arba nerimą keliantiems prisiminimams naikinti.

Nevalia peržengti kito asmeninės erdvės – tai geležinė tinkamo socialinio elgesio taisyklė. Kaip ir kodėl atsiranda šie nematomi mus supantys erdvės burbulai? Kodėl, pažeidus asmeninės erdvės ribas jaučiamės taip nesmagiai? Pirmiausia derėtų aptarti šių, pavadinkime, „burbulų“ dydį arba ribas. Kaip teigia antropologas Edwardas Hallas, kurio 7 deš.

Interneto technologijų lyderė „Google“, be kurios paslaugų daugelis nebeįsivaizduoja savo kasdienybės, valdo vienus didžiausių pasaulyje  kompiuterinio skaičiavimo resursus, tačiau jiems vis dar labai toli iki paprasčiausios žiurkės proto, teigia mokslininkai.

Daugelis žymiausių kūrėjų-genijų sirgo psichikos ligomis, pradedant dailininkais Vincentu van Goghu ar Frida Kahlo, baigiant literatūros milžinais Virginia Woolf ar Edgaru Allanu Poe. Šiandien legendinis ryšys tarp genialumo ir beprotybės jau nebėra tik įrodymais nepagrįstas teiginys. Vis daugiau tyrimų rodo, kad šie du žmogaus proto ekstremumai susiję, o mokslininkai jau pradeda suprasti, kodėl, rašo lifeslittlemysteries.com.

Japonų kompanija „Square Enix“ nori padirbėti su jūsų smegenimis. Tam reikalui ji pristatė puzzle tipo žaidimą „Mensa Academy“, praneša „Eurogamer“. Prieš dvi savaites kompanija „Sony Computer Entertainment“, norėdama sudaryti konkurenciją puzzle žaidimų serijai „Dr Kawashima's Brain Training“, pristatė projektą „Smart As“. Tuo tarpu vakar tą patį padarė ir konkurentai iš „Square Enix“. Jos projektas „Mensa Academy“, kuriamas studijų „ Silverball“ ir „Barnstorm Games“, bus prieinamos versijos ...

Tyrimas patvirtino hipotezę, kad smegenų žievės dalys, atsakingos už atskirų juslių informacijos apdorojimą, ypatingai artimai susijusios tarpusavyje. Visi esame girdėję apie nepaprastus aklų žmonių sugebėjimus ypatingai gerai girdėti, smarkiai užuosti ir jautriai lytėti. Vienas tokių neeilinių sugebėjimų pavysdžių – neregys Danielius Kishas. Jis išvystė gebėjimą naudotis echolokacija – kaip tai daro šikšnosparniai ar delfinai – ir štai tokiu būdu puikiai orientuotis jį supančiame pasaulyje.

Praėjusių metų cunamio sukeltas emocinis stresas privertė kai kurių jį išgyvenusių žmonių smegenis susitraukti. Norėdami geriau suprasti potrauminio streso sindromą (PTSS), Japonijos mokslininkai palygino 42 sveikų suaugusiųjų smegenų nuotraukas, darytas atliekant kitus tyrimus, likus dvejiems metams iki nelaimės, su naujomis nuotraukomis, darytomis praėjus trims – keturiems mėnesiams po žemės drebėjimo ir cunamio.

Grupė mokslininkų, kuriems vadovavo Rachel Whitmer, iš Kalifornijos „Kaiser Permamente“ tyrimų centro, nustatė, kad rūkymas padvigubina tikimybę susirgti Alzheimerio liga ir silpnaprotyste. Jų teigimu, šis žalingas įprotis vienodai neigiamai veikia tiek vyrus, tiek moteris. Tyrime dalyvavo 21 123 žmonės, kuriems tuo metu buvo 50–60 metų. Maždaug trečdaliui jų po 20 metų buvo diagnozuota vienos ar kitos formos silpnaprotystė, o daliai – Alzheimerio liga.

Na, tai kas, kad Lietuvoje aukštasis išsilavinimas negarantuoja didelių pajamų – mokytis verta ir dėl šviesesnės senatvės. Kaip rodo pastarojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, kuo daugiau laiko žmogus skiria išsilavinimui, tuo labiau mažėja rizika susirgti senatvine silpnaprotyste. Statistiškai matyti, kad kiekvieni vieneri išsilavinimui papildomai skirti metai šansus tapti šios ligos auka sumažina 11 proc.

Daugybė verslo vadovų teigia sprendimus priimantys daug dėmesio nekreipiant į logiką ir analizę. Vietoj jos, jie pasikliauja „intuicija“, „vidiniu instinktu“, „nuojauta“, „vidiniu balsu“ – tačiau negali nei suprasti, nei tuolab apibūdinti pačio sprendimų priėmimo proceso. Tad, kas yra toji intuicija? Pateikiame „Harvard Business Review“ rašytojo, Aldeno Hayashio straipsnį „Kada pasikliauti intuicija?“ (angl. „When to Trust Your Gut?“), kuris buvo publikuotas dar 2001-iais metais.

Jungtinėse Valstijose du pacientai, kurių visas kūnas nuo kaklo paralyžiuotas, savo mintimis gali kontroliuoti robotą-ranką, skelbia BBC. Pirmą kartą per 15 metų pacientas galėjo atsigerti niekieno nepadedamas. Remiantis naująja technologija, kuri aprašyta žurnale „Nature“, smegenyse implantuotas daviklis susiejamas su kompiuteriu, kuris elektroninius signalus paverčia komanda.

Tam tikri gyvenimo atvejai gali sukelti tokius pokyčius smegenyse, kurie skatina savižudybę. Tyrimai rodo, kad neurotiniai pasikeitimai savižudžių smegenyse aiškiai skiriasi nuo kitų žmonių smegenų ir kad tie pasikeitimai vystėsi per visą žmogaus gyvenimą. Dažniausiai žudomasi apėmus depresijai, kuri buvo diagnozuota dviem trečdaliams savižudžių. Kandos tyrinėjai 2008 m. spalio mėn.

JAV mokslininkai iš Šiaurės vakarų universiteto teigia, kad dvikalbystė yra geras būdas lavinti smegenis, rašo BBC. Kalbėjimas dviem kalbomis stipriai veikia smegenis, ir dėl to pasikeičia žmogaus nervų sistemos atsakas į garsus. Mokslininkai tai išsiaiškino atlikę laboratorinius bandymus. Tyrėjų komanda stebėjo 48 sveikų savanorių studentų smegenų atsaką į skirtingus garsus. 23 iš 48 savanorių studentų mokėjo dvi kalbas. Tyloje abi studentų grupės į garsus reagavo panašiai.

Nauji tyrimai atskleidžia, kaip formuojasi smegenų raukšlės – tai gali padėti diagnozuoti ir gydyti autizmą, šizofreniją ir kitas psichines ligas. Smegenų žievė yra plona (2-4 mm), raukšlėta, panašių į želė audinių, prikimšta neuronų (kartais vadinamų „pilkąja medžiaga). Ji susijusi su mūsų jutimų, minčių, emocijų ir veiksmų apdorojimu. Raukšlės suteikia galimybę turėti didesnį smegenų paviršių ribotoje erdvėje.

Smegenų tomografija tiksliau atspėjo socialinės reklamos šansus paveikti tikslinę auditoriją, nei įprasta socialinė statistika, rodo Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas, praneša žurnalas „Psychological Science“. Mokslininkų teigimu, smegenų skenavimas gali duoti tikslų atsakymą į klausimą, kas patinka vartotojui, o kas – ne.

Daugybė žmonių alkoholį vartoja norėdami užmigti. Taip, alkoholis padeda užsnūsti, tačiau niekas nesusimąsto apie tai, kaip jis veikia vėlesnį nakties miegą. Mokslininkams nuo seno žinoma, kad alkoholis prastina antros nakties pusės miego kokybę – ypač moterims. Tai vadinama „atoveiksmio efektu“. Iš ko sudarytas miegas Žmogaus miegą sudaro dvi fazės, kurioms būdingas įvairių tipų galvos smegenų elektrinis aktyvumas. Tai lėtųjų bangų ir greitų akių judesių miegas.

Įeinate į traukinio vagoną, restoraną, nedidelę parduotuvę. Įeidami – apžvelgiate ten esančiuosius. Nepažįstate nė vieno jų, tačiau akimirksniu juos įvertinate. Tasai atrodo draugiškai, toji atrodo esanti sukta, paauglys bauginantis. Iš karto nusprendžiate, su kuriais esate linkęs bendrauti, o kurių privengsite. Tai, kad mūsų smegenys gali taip greitai padaryti tokias išvadas, tiesiog stebina.

Mokslininkų teigimu, kalbėjimas su savimi toli gražu nereiškia pamišimo. Priešingai – toks įprotis gali būti naudingas mąstymui ir nuovokai. Žmonės su savimi šnekasi pakankamai dažnai: kaip tvirtina mokslininkai, taip elgiamasi bent kas kelias dienas, o kai kurie su savimi pasišneka ir dar dažniau, rašo msn.com.

Dažnos dantų rentgenogramos yra pagrindinė meningiomų – gerybinių auglių smegenyse – priežastis, todėl odontologai turėtų rimtai pasverti priežastis prieš suteikdami savo pacientams eilinę jonizuojančios spinduliuotės dozę.

Brazilijos pareigūnai sulaikė tris asmenis, kurie galimai yra kanibalai. Kaip skelbia BBC, sulaikytos dvi moterys ir vyras, kurie įtariami kanibalizmu. Įtariamieji teigia, kad jie priklausė vienai sektai. Pareigūnai rado dviejų moterų lavonus name, kuriame gyveno sulaikyti kanibalai. Vietos policijos vadas teigė, kad sulaikyti įtariamieji kanibalizmu galimai valgė aukų kūnus. Pareigūnai tiria, ar sulaikyti asmenys gali būti susiję su dar keliais panašiais nusikaltimais.

Tai, ar žmogus yra geras kitiems, priklauso ne tik nuo gyvenimiškų patirčių. Pasirodo, kad DNR taip pat vaidina itin svarbų vaidmenį. Mokslininkai teigia, kad geranoriškumas arba jo trūkumas iš dalies priklauso nuo to, ar smegenys turi tam tikros rūšies receptorius švelnumo, prisirišimo hormonams, rašo newser.com. Mokslininkai keleto šimtų žmonių teiravosi apie jų pasaulėžiūrą: ar šie pasaulį laiko praturtinančia, ar pavojinga vieta bei to, ar kiti žmonės iš esmės jiems atrodo geri ar blogi.

Tyrimas parodė, kad pakanka vien stebėti gyvą šokių pasirodymą, kad žiūrovo smegenys ir raumenys pasijustų, lyg patys atliekantys stebimus judesius. Naujo tyrimo, aprašyto „PLos ONE“ žurnale, autoriai atskleidė, kad gyvų šokių pasirodymų stebėjimas žiūrovams sukelia specifinį jų raumenų atsaką, net kai šie žiūrovai nėra išmokę stebimų judesių.

Žmogus yra vienintelis gyvas sutvėrimas Žemėje, vaikštantis dviem kojomis, neturintis kailio ir, lyginant su visu jo kūnu, turintis neįprastai dideles smegenis. Dešimtis tūkstančių metų planetos gėrybėmis dalijomės su mažiausiai keturiomis kitomis hominidų rūšimis, pastebi „Newscientist.com“. Tačiau jos išmirė, o mes, Homo sapiens, likome. Kodėl? Tai gali būti didžiausia visų laikų mįslė.

Mokslininkai teigia, kad delfinus reikia laikyti nežmogiškomis „asmenybėmis“ ir gerbti jų teises į gyvenimą ir laisvę, informuoja BBC. Filosofijos, gamtos apsaugos ir gyvūnų elgesio ekspertai mano, kad reikia priimti „Banginių šeimos gyvūnų teisių deklaraciją“. Mokslininkai tvirtina, kad banginiai ir delfinai yra pakankamai protingi ir su jais reikia elgtis taip pat etiškai, kaip su žmonėmis.

„Ieškokite ne trūkumų, o priemonių“, – pramoninkas ir automobilių gamyklos savininkas Henris Fordas. Išteklių žmonėms paprastai netrūksta – jiems trūksta sugebėjimo jais pasinaudoti. Šis straipsnis patars jums, kaip paimti gyvenimo vairą į savo rankas, keisti būsenas, veiksmus ir kūno viduje vykstančius procesus. Pokyčių modelis, kurio mokau aš ir kurio moko NLP (neurolingvistinis programavimas), iš esmės skiriasi nuo taikomo daugelyje psichoterapijos mokyklų.

Niekas kitas nespinduliuoja tokios ramybės, kaip miegantis kūdikis. Tačiau ar už nuleistos scenos uždangos nesivysto fantastiškos dramos? Ar scena tuščia? Pasak psichologo Davido Foulkeso, vieno žymiausių pasaulio pediatrinio sapnavimo ekspertų, žmonės dažnai klaidingai sulygina kūdikių gebėjimą suvokti ir gebėjimą sapnuoti, rašo lifeslittlemysteries.com.

Mokslininkai tyrė žmones, sergančius prosopagnozija – reta liga, kuria sergantys asmenys negali atpažinti kitų žmonių veidų. Mokslininkai tvirtina, kad pusė šia liga sergančių asmenų gali veidus atskirti, tačiau smegenų impulsas, atsakingas už veido atpažinimą, dingsta dar prieš pasiekdamas reikiamus smegenų centrus. Kita pusė sergančiųjų negali veidų atskirti išvis, rašo livescience.com. „Mes negalime to kontroliuoti. Yra kelios skirtingos prosopagnozijos rūšys.

Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkų grupė, vadovaujama Graydeno Solmano, tyrė smegenų veiklą situacijose, kai reikia surasti kokį nors daiktą. Trumpai apibendrinus jų tyrimo rezultatus, paskelbtus portale „Sciencediret.comc“, galima pasakyti, kad tais atvejais, kai, tarkime, skubėdami niekaip negalite rasti raktų, nors juos laikote savo delne, atitinkamos jūsų smegenų sistemos veikia nesinchroniškai.

Kalifornijos mokslininkams pavyko odos ląsteles tiesiogiai paversti smegenų ląstelėmis, praneša BBC. Šis atradimas gali padėti išvengti dėl kamieninių ląstelių kylančių problemų. Paprastai norint paversti vienos rūšies ląsteles kitomis pirmiausia jas reikia pakeisti į kamienines ląsteles. Kalifornijos mokslininkams, kurie atliko bandymus su pelėmis, pavyko ląsteles pakeisti be šio etapo. Kamieninės ląstelės – ląstelės, kurios išsivysto į bet kokio tipo ląsteles.

JAV Čikagos priemiestyje gyvenančiam vyrui sėkmingai iš galvos pašalinta 8,25 centimetro ilgio vinis, praneša BBC. 34-erių Dante Autullo buvo savo dirbtuvėse, kai šalia jo galvos atsitrenkė vinių pistoletas. Vyras iki kitos dienos, kol nepradėjo jausti šleikštulio, nesuprato, jog jo smegenyse – vinis. Gydytojai pasakė D. Autullui, jog vinis „praėjo“ keliais milimetrais nuo zonos, kontroliuojančios judėjimą.

Vieną dieną galime būti daug protingesni nei esame dabar. Būtent to tikisi neuromokslininkai, besistengiantys suprasti protinių gabumų esmę. Jie jau nustatė, kad aukštą intelekto koeficientą (IQ) turinčių žmonių smegenys yra labiau kompleksinės, o neuronų takai jungia atokias smegenų sritis. Tuo metu mažesnių protinių gebėjimų žmonių smegenys sukonstruotos paprasčiau, čia neuronų takai trumpesni.

Nyderlandų mokslininkai nustatė, jog tai, kaip vaikai įsisavina žinias mokykloje, gali būti susiję su fiziniu aktyvumu, skelbia BBC. Žurnale „Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine“ rašoma, jog mokslininkai rado ryšį tarp fizinio aktyvumo ir gebėjimo mokytis. Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę 14 tyrimų, kuriuose dalyvavo per 12 tūkst. vaikų, duomenis.

Bendras JAV ir Švedijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad po daugelio visiškai įprastinių chirurginių operacijų gali pablogėti pacientų atmintis ir gebėjimas sutelkti dėmesį. Pasak Švedijos dienraščio „Svenska Dagbladet“, Karolinska instituto Stokholme ir Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkų tyrimas yra pats išsamiausias siekiant suprasti chirurginių operacijų, per kurias taikoma nejautra, poveikį pacientų smegenims.

Mano pažįstami gana dažnai prašo rekomenduoti jiems psichologą. Aš klausiu- „ kokio psichologo jums reikia- vyro ar moters? Jaunesnio ar vyresnio? Valdingesnio ar minkštesnio?“. Atsakymus į šiuos klausimus žino ne kiekvienas ir begalvadoma, koks kolega geriausiai tiks mano pažįstamam, įklimpstu į sudėtingus apmąstymus. Renkantis pas kokį psichologą eiti labai svarbu pajusti, ar jis tinka jums kaip asmenybė.

Šie metai pasižymi tuo, kad iš pagrindų pasikeitė nerašytos žaidimo taisyklės tarp žmonių ir daiktų. Šiais metais vieni nugalėjo kosmosą pasitelkę „garažines technologijas“ ir įrodinėdami, kad raketa gali kainuoti ne daugiau už automobilį. Kiti išradinėjo naujas transporto rūšis ir davė pradžią utopijoms, kaip antai milžiniškiems dirižabliams. Pirmą straipsnio dalį skaitykite čia.

Remiantis naujausiais neuromokslo tyrimų rezultatais, D. Britanijoje nustatytas kriminalinės atsakomybės amžius – 10 metų – gali būti per ankstyvas, praneša BBC. Mokslinės institucijos „The Royal Society“ pranešime teigiama, jog, vaikui suėjus 10 metų, smegenų dalys, susijusios su sprendimų priėmimu ir vertinimu, vis dar vystosi. „Nėra nenuginčijamų įrodymų, jog smegenys vystosi per visą paauglystę“, – teigė tyrimą atlikusiai grupei vadovavęs profesorius Nicholas Mackintoshas.

Remiantis naujausiais neuromokslo tyrimų rezultatais, Didžiojoje Britanijoje nustatytas kriminalinės atsakomybės amžius – 10 metų – gali būti per ankstyvas, praneša BBC. Mokslinės institucijos „The Royal Society“ pranešime teigiama, jog, vaikui suėjus 10 metų, smegenų dalys, susijusios su sprendimų priėmimu ir vertinimu, vis dar vystosi. „Nėra nenuginčijamų įrodymų, jog smegenys vystosi per visą paauglystę“, – teigė tyrimą atlikusiai grupei vadovavęs profesorius Nicholas Mackintoshas.

Naujausių tyrimų rezultatai byloja, jog savo galimybes žmogaus protas galbūt yra pažabojęs tam tikru intelekto „sūkių ribotuvu“, apie kurį byloja tokie psichiniai reiškiniai kaip klaidingi prisiminimai ar gynybiniai psichikos mechanizmai. Gal teko matyti šiemet kino ekranuose debiutavusį Nilo Burgerio (Neil Burger) fantastinį filmą su Bredliu Kuperiu ir Robertu De Niro „Limitless“ („Šalutinis efektas“)? Pagrindinis filmo herojus netikėtai įgyja galimybę išnaudoti ne apgailėtinus 15-20 proc.

Vis dar žinote, koks draugo, su kuriuo lankėte pirmą klasę vardas ir adresas, smulkiai galite atpasakoti pirmosios kelionės į užsienį, vykusios prieš 15 metų, įspūdžius, bet dabar neatsimenate, kur padėjote mašinos raktus ir mobilų telefoną? Greičiausiai jums bus sutrikusi trumpalaikė atmintis.

Smegenyse esantys pakitimai lemia, kad psichopatai neturi empatijos jausmo ir nejaučia kaltės skriausdami kitus. Nauji tyrimai atskleidė, kad manipuliacinis, bejausmis ir kartais žiaurus elgesys psichopatams gali būti įgimtas. Deja, šis sutrikimas nėra išgydomas, rašo dailymail.co.uk. Viskonsino (JAV) kalėjime magnetiniu rezonansu buvo ištirtos 40 kalinių, padariusių panašius nusikaltimus, smegenys. Pusei iš tiriamų asmenų prieš tai buvo diagnozuoja psichopatija.

Viename muziejuje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) eksponuojamos Alberto Einsteino smegenys.Muziejaus ir istorinės medicinos bibliotekos Filadelfijoje lankytojai gali išvysti garsaus fiziko smegenų 46 pjūvius. Muziejaus kuratorė sakė, kad ketinama lankytojams rodyti A. Einsteino smegenis ir pasakoti apie fiziologiją, skelbia „RIA Novosti“, remdamasi „CBS News“ pranešimu.

Olandų mokslininkai mano radę atsakymą į klausimą, kodėl vyresniojo amžiaus žmonės nelinkę priiminėti greitų sprendimų. Pasirodo, tai gali būti susiję ne su įgyta išmintimi ar geresne savikontrole, o su sumažėjusiu „duomenų perdavimo“ greičiu smegenų jungtyse. Lig šiol psichologai tokią vyresniojo amžiaus žmonių savybę aiškino didesne jų gyvenimo patirtimi: esą kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo įvairiapusiškiau linkęs vertinti įvairias problemas.

Mokslininkai įrodė, kad kai kurie žmonės, esantys vegetacinės būklės dėl galvos smegenų pusrutulių pažeidimų, turi sąmonę ir suvokia aplinką. Apie tai rašoma žurnale „The Lancet“. Mokslininkai įrodė, kad netgi būdami vegetacinės būklės tokie pacientai suvokia tai, kas jiems sakoma, ir į tai reaguoja. Tyrėjai tai nustatė naudodami unikalų prietaisą, gebantį fiksuoti galvos smegenų veiklą. Be to, tyrėjai nustatė, kad ligonis netgi gali mintyse atkartoti tai, kas jam sakoma.