Na, tai kas, kad Lietuvoje aukštasis išsilavinimas negarantuoja didelių pajamų – mokytis verta ir dėl šviesesnės senatvės. Kaip rodo pastarojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, kuo daugiau laiko žmogus skiria išsilavinimui, tuo labiau mažėja rizika susirgti senatvine silpnaprotyste. Statistiškai matyti, kad kiekvieni vieneri išsilavinimui papildomai skirti metai šansus tapti šios ligos auka sumažina 11 proc.
Kembridžo universitete atlikti naujausi šios srities tyrimai parodė, kad išsilavinę žmonės rečiau kenčia nuo silpnaprotystės, tačiau ne dėl to, kad mokslas smegenis apsaugo nuo senatvinių pakitimų. Iš tiesų skirtingo išsilavinimo žmonių smegenyse buvo aptiktos panašios patologijos, tačiau daugiau metų mokslui skyrę žmonės geriau susidorodavo su įvairiais pakitimais, kol pasireikšdavo visi silpnaprotystės simptomai.
Kaip rodo tendencijos, senų žmonių, kenčiančių nuo senatvinės demencijos, vis daugėja. Dažniausios negalios priežastys – chroniškas vaistų vartojimas, ypač migdomųjų, antidepresantų ir reguliuojančių spaudimą, geriamų didelėmis dozėmis ir vienu metu. Mokslininkų nuomone, globali senatvinės silpnaprotystės ir Alzheimerio ligos grėsmė iki šiol nėra tinkamai įvertinta: Karališkojo Londono koledžo specialistai mano, kad 2050-aisiais šiomis ligomis sirgs daugiau kaip 115 milijonų žmonių visame pasaulyje, daugiausia – Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje.
