Praėjusių metų cunamio sukeltas emocinis stresas privertė kai kurių jį išgyvenusių žmonių smegenis susitraukti.
Norėdami geriau suprasti potrauminio streso sindromą (PTSS), Japonijos mokslininkai palygino 42 sveikų suaugusiųjų smegenų nuotraukas, darytas atliekant kitus tyrimus, likus dvejiems metams iki nelaimės, su naujomis nuotraukomis, darytomis praėjus trims – keturiems mėnesiams po žemės drebėjimo ir cunamio.
Tirdami pacientus, kuriems pasireiškė PTSS simptomai, mokslininkai aptiko sumažėjimą orbitofrontalinėje smegenų žievėje, smegenų dalyje, atsakingoje už sprendimų priėmimą ir emocijų valdymą, teigiama antradienį „Nature“ žurnale „Molecular Psychiatry“ paskelbtame tyrime.
„Orbitofrontalinės žievės apimties pasikeitimai susiję su PTSS simptomų sunkumu“, – naujienų agentūrai AFP teigė tyrimo autorius Atsushi Sekiguchi.
Ankstesni tyrimai leido manyti, kad nuo PTSS kenčiančių pacientų smegenyse vyksta pokyčiai, tačiau dabar mokslininkai pirmą kartą tiksliai nustatė, kokią smegenų sritį konkrečiai trauma pakeičia.
Šių atradimų reikšmė iki galo dar nežinoma, tačiau iš to naudos galėtų turėti ir gydytojai, ir pacientai. Nustačius smegenų apimties pasikeitimus, būtų galima lengviau diagnozuoti PTSS ir laiku pradėti gydymą psichoterapija.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad žmonėms, kurių priekinė smegenų žievės juosta prieš traumą sukėlusį įvykį buvo mažesnė, PTSS išsivysto dažniau.
Manoma, kad ši smegenų dalis taip pat susijusi su sprendimų priėmimu ir emocijomis.
„Manome, kad šie pokyčiai nėra negrįžtami, kadangi daugelis anksčiau atliktų tyrimų parodė, kad smegenų pokyčius pavyko atstatyti naudojant kai kurias terapijas ar intervenciją. Norėdami tą patvirtinti, toliau stebime tyrimo dalyvius“, – teigė A. Sekiguchi.
Nė vienam iš 42 tyrimų dalyvių nediagnozuota sunki PTSS forma, tačiau jiems pasireiškė įvairaus sunkumo simptomai.
PTSS, sunkios depresijos formos, simptomai pasireiškia prisiminimais, emocine nejautra, nemiga ir hipernemiga, kurią sukelia žmogaus patirti baisumai.
A. Sekiguchi iš Tokohu universiteto sutiko, kad tiriamųjų grupė nebuvo didelė, tačiau tikino, kad „yra matematinio svarumo, leidžiančio daryti apibendrinančias išvadas apie platesnę populiaciją“.
Visi tyrimo dalyviai gyveno žemės drebėjimo nuniokotame Sendajaus mieste.
„Ne tik žemės drebėjimas, bet ir nuolat pasikartojantys pakartotiniai smūgiai, iš atominių elektrinių nutekėję radioaktyvios medžiagos, daug nepatogumų po drebėjimo sukūrė stresinius laikotarpius“ tiriamiesiems, teigė mokslininkai.
9 balų stiprumo žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunamis, nusiaubęs Japonijos šiaurės tyrinę pakrantę, pernai kovo 11 dieną pražudė 19 tūkst. žmonių.
„Šis ypač liūdnas epizodas suteikė retą galimybę ištirti struktūrinius smegenų pokyčius, susijusius su tokiomis nelaimėmis“, – teigė tyrimo autoriai.
