skubi pagalba

Trečiadienį apie vidurdienį prie daugiabučio Vilniuje Verkių gatvėje atskubėjo gausios skirtingų tarnybų pajėgos. Gelbėtojai išpjovė balkono grotas ir galiausiai pateko į butą pirmame aukšte.  Anot liudininkų, liepsnų ar dūmų nebuvo matyti. Gelbėtojams patekus į butą, vidun užėjo ir medikai. Specialiosias tarnybas iškvietė senyvai moteriai padėti ateinanti  slaugė, ji prašė padėti patekti vidun. Paaiškėjo, kad senutė iškrito iš lovos, atsikelti nepajėgė, nebegalėjo atidaryti durų.

Siekiant didinti skubios medicinos pagalbos prieinamumą sostinės gyventojams, ši paslauga pradėta teikti Vilniaus „Kardiolitos klinikose“, įsikūrusiose Laisvės pr. 64A, skelbia pati įstaiga. Anot įstaigos Stacionaro ir poliklinikos vadovės Daivos Lideikienės, nemokama skubi pagalba suaugusiesiems teikiama visą parą ir yra aktuali pacientams, kuriems bet kuriuo paros metu yra reikalinga neatidėliotina gydytojo konsultacija ar apžiūra, ligos diagnozė ar vaistų paskyrimas.

Nors medikas užsienietis, norėdamas dirbti gydymo įstaigoje Lietuvoje, privalo mokėti valstybinę kalbą, gyventojai stebisi susiduriantys su kiek kitokia realybe. Iš Druskininkų su sūnumi dėl skubios odontologinės pagalbos atskubėjusi moteris neteko amo – Žalgirio klinikoje budėjęs gydytojas ir slaugytoja nekalbėjo lietuviškai. Pati įstaiga gi teigia, kad ukrainietė asmens priežiūros specialistė lietuviškai kalba, tad nupasakota situacija atrodo miglota.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacientams labiau prieinamas gydymo paslaugas. Šiame etape tikslingai telkiamos Skubios pagalbos skyrių medikų komandos. Dėl to iš dalies keičiasi skubios pagalbos teikimo tvarka, antradienį pranešė ligoninė.

Nuo sunkiausių būklių iki pilnaties paveiktų pacientų ir iki agresijos nevaldančių apsvaigusių asmenų, kuriems raminti prireikia antrankių ar ašarinių dujų. Tokiais įtempto ir adrenalino nestokojančio darbo Skubios pagalbos skyriuje užkulisiais dalinasi 34-erių skubios pagalbos gydytojas Andrius Černauskas. Jis neslepia, kad emocijų po sunkaus budėjimo būna įvairiausių, bet tikina, jog yra atradęs savo vietą.

Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius šiek tiek praskleidė uždangą, su kokiomis situacijos tenka susidurti kasdieniame, įtampos kupiname darbe. Medikai socialiniame tinkle pasidalino kvapą gniaužiančia istorija. Šįkart į medikų rankas pateko mažametis, stipriai persikandęs liežuvį. „Kasdien sprendžiame situacijas, kurios mūsų pacientams ir jų artimiesiems kelia daug streso ir nežinomybės.

Kas susidūrė, turbūt neprieštaraus, kad danties skausmas – vienas iš nemaloniausių, kurį norisi pašalinti kuo greičiau. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas odontologines bėdas.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Svarbi informacija pacientams – laikinai keičiasi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus paslaugų teikimo vieta. „Skubios pagalbos paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka ir apimtimi, tačiau keisis skyriaus lokacija. Numatoma, kad šie pasikeitimai truks maždaug pusę metų – tiek, kiek užtruks Skubios pagalbos skyriaus patalpų renovacija“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.

Pacientų mylimas Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas juokauja iš pacientų net sulaukiantis priekaištų, kad jie tiek ilgai turėjo laukti eilėje. Matyt, taip yra neatsitiktinai. Žmonės pasakoja, kad tai – gydytojas, kurio kabinete kraujospūdis nepakyla. Pats medikas gi sako, kad didžiausią prasmę jaučia, kai pamato greitą darbo rezultatą ir prasmę. Atvykus į interviu sutartu laiku tenka kiek palaukti – gydytojas vis dar operacinėje.

Vakar vakare Vilniuje prasidėjęs plikledis lėmė smarkiai išaugusį pacientų srautą RVUL Skubios pagalbos skyriuje. Iki šio ryto 7 val. skubios pagalbos jau kreipėsi daugiau nei 200 traumatologinių pacientų – dvigubai daugiau nei įprasta. Iš jų 174 patyrė įvairias galūnių traumas (lūžius, patempimus, išnirimus, sumušimus), ir 32 galvos bei kaklo traumas. Šalia jų papildomai į ligoninės priimamąjį atvyko dar 100 pacientų su kitais negalavimais.

Darbe didžiąsias metų šventes sutikę Šilutės ligoninės gydytojai pastebi, kad Kalėdas ir Naujuosius metus šilutiškiai šventė ramiai. Medikai juokauja, kad jiems šiemet neteko gydyti tikrų „šventinių ligonių“ – apsinuodijusių maistu ar alkoholiu, tarpusavyje susimušusių, susižalojusių, ištiktų komos ar kitokias traumas patyrusių žmonių.

Kol daug lietuvių šventines dienas leido artimųjų, bičiulių apsuptyje, gyvenimas ligoninių priėmimo skyriuose nestojo. Nors didžiosios šalies gydymo įstaigos teigia šiemet nestebėjusios neįprastai didelio pacientų skaičiaus, pažymima, kad tiek nedarbo dienų savaime sukelia daugiau iššūkių teikiant būtinąją medicinos pagalbą. Be to, pacientų pagausėjimo šiomis dienomis dar tik laukiama.

Nors priėmimo-skubios pagalbos skyrius skirtas ūmiai ištikusioms sveikatos bėdoms spręsti, gydytojai pasakoja, kad čia atvykę visai ne skubios pagalbos reikalaujantys pacientai – jų kasdienybė. Neslepiama, kad kitą kartą vizito tokiame skyriuje priežastys net kuriozinės, tad neturėtų stebinti ir pasiūlymas už tai susimokėti.

Šį mėnesį VšĮ Rokiškio rajono ligoninės Chirurgijos profilio skyriaus vedėjas Artūras Vaičius išgelbėjo gyvybę vyrui, kuris visiškai atsitiktinai keliavo pro Rokiškio rajoną namo į Panevėžį. Nelaimė važiuojant dviračiu Panevėžietis Gintaras Zolbas tikras: jam gyventi buvo likęs vos pusvalandis ir jeigu ne tądien Rokiškio rajono ligoninės priėmimo skyriuje budėjęs chirurgas A. Vaičius, šiandien jis jau būtų anapus. „Liepos 6-ąją, per Mindaugines, laiką leidome šalia Dusetų, Zarasų rajone.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam reikalavimui – automobiliuose turėti atnaujintas pirmosios pagalbos vaistinėles arba esamas papildyti dviem turniketais, pasipylė diskusijos ne tik dėl šios priemonės panaudojimo, bet ir jos kokybės. Patyręs instruktorius nurodė, kiek turėtų kainuoti geras turniketas. Pirmosios pagalbos vaistinėlių kainos labai skiriasi, taip pat jos priklauso ir nuo to, per kurį laikotarpį bus pristatytos gavėjui.

Dar prieš liepos 1 d. įsigaliojant naujai tvarkai ir įpareigojimui vairuotojams pirmosios pagalbos vaistinėlėse turėti po du turniketus, visuomenėje kilo daug klausimų. Diskutuota ne tik apie parduodamų turniketų kokybę, bet ir kilo nuogąstavimų, ar jį panaudojus netinkamai nukentėjusiajam negalima padaryti net daugiau žalos nei naudos.

Šalį savaitgalį užplūdusi kaitra privertė spėriau suktis ir dalies ligoninių medikus – sulaukta daugiau sunegalavusių pacientų, padaugėjo ir neblaivių asmenų, kuriems diagnozuoti kardiovaskuliniai sutrikimai. Kaip nurodė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė Dalia Smagurauskaitė, Skubios pagalbos skyriuje dėl karščio pasekmių sulaukta keliomis dešimtis didesnio pacientų srauto. „Tai – daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, kuriems prireikė skubios medicinos pagalbos.

Baterijos pirmiausia yra naudingi daiktai – be jų negalėtume naudoti daugelio nešiojamųjų elektros prietaisų. Elektros energija baterijose gaminama dalyvaujant cheminėms medžiagoms, kurių sąveika yra cheminė reakcija. Vis dėlto šios medžiagos yra labai pavojingos, jei patenka į žmogaus organizmą arba šalinamos neatsakingai. Santaros klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas-vaikų chirurgas dr. Arūnas Strumila papasakojo, kas nutinka mažyliui, kai jis nuryja bateriją.

Nors į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių skubame staiga sutrikus sveikatai, nieko nestebina, kad, priklausomai nuo būklės sunkumo, į jį atvykus pagalbos gali tekti palaukti ir net kelias valandas. Tačiau ne visi žino, kad kreiptis skubios pagalbos įvykus sveikatos sutrikimui reikėtų ir nepavėluoti – kitaip už medicinines paslaugas gali tekti susimokėti ir iš savo kišenės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę patvirtino naują tvarką, kaip būtų teikiama pagalba nukentėjusiesiems ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Gali nutikti ir taip, kad labiausiai nukentėjusiems, kurių tikimybė išgyventi itin menka, pagalba galėtų būti ir neteikiama. Įprastomis sąlygomis sveikatos priežiūros išteklių užtenka, kad būtinoji medicinos pagalba būtų laiku suteikta visiems nukentėjusiesiems.

Gegužės 27-ąją minint Tarptautinę Skubiosios medicinos dieną šiemet daug dėmesio skirta saugumo užtikrinimui skubiojoje pagalboje. Kalbamės su Audriu Kukulskiu, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoju, apie darbą skubiojoje medicinoje ir saugios darbo aplinkos svarbą. Kodėl pasirinkote dirbti Skubios pagalbos skyriuje? Darbas Skubios pagalbos skyriuje yra daugiadisciplinis.

Vaikų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė žodžio į vatą nevynioja: dabar ligoninės priimamasis virtęs skubia poliklinika, o ne gyvybei pavojingų būklių sprendimo vieta. Medikė apgailestauja, kad tėvų medicininis raštingumas dar šlubuoja ir skubios pagalbos jie puola ieškoti visai be reikalo. Tačiau ji sutinka, kad ir pati sistema netobula – šeimos gydytojai užversti biurokratija, dažnas specialistas apskritai arti perdegimo ribos.

Pavasariui įsibėgėjant, žmonėms vis dažniau traukiant į gamtą, imantis sodo darbų, daugėja ir akių traumų, kurios atveda į skubiosios pagalbos skyrių. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytojas Audrys Kukulskis pranešime spaudai pateikia išsamią atmintinę, ko imtis, o ko jokiu būdu nedaryti patyrus akies traumą.

Nors didžiosios metų šventės dažnam suteikia džiaugsmo ir pakilių emocijų, deja, ilgesni savaitgaliai sklandžiai praeina ne visiems. Ne paslaptis, kad per šventes padidėja nelaimingų atsitikimų vartojant alkoholį, ūmių virškinimo sistemos sutrikimų rizika.

Šeštadienį, vasario 11-ąją, Europos Sąjungos (ES) šalyse minima Europos skubios pagalbos numerio 112 diena. Nors Europoje yra ir daugiau pagalbos telefono numerių, tačiau numeris 112 yra vienintelis, kuriuo galima išsikviesti policininkus, ugniagesius gelbėtojus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje.  Europos Komisijos duomenimis, iš visų 270 mln. pagalbos skambučių ES 2021 metais 153 mln. skambinta numeriu 112, tai sudarė 56 proc.

Pernai pavasarį penkiametės dukros netekusi Laura Čekanavičienė negali susitaikyti su skaudžia netektimi. Su diagnozuotu laringitu į ligoninę atvežtos mergaitės gyvybė čia ir užgeso. Šeima įsitikinusi, kad dėl dukros mirties atsakingi medikai, laiku nesuteikę reikiamos pagalbos. „Man ši istorija šiandien – tragedija, kurios priežastis yra abejingumas ir tiesiog elementaraus žmogiškumo trūkumas“, – konstatuoja moteris.

Natūralu, kad sunegalavus vaikui tėvai ypač susijaudina ir kuo skubiau puola ieškoti pagalbos. Vis tik gydytojai pažymi, kad toks rūpestis kartais būna perteklinis – ne dėl kiekvieno susirgimo reikėtų galvotrūkščiais lėkti į priėmimo skyrių. Apie priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbą ir tai, kokių būklių vedini tėveliai jau turėtų čia atvykti, plačiau papasakojo Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė.

Pagalbos tarnybos su nerimu laukė šios dienos, mat šiandien kaip niekad daug sutapimų, Facebooke rašo Bendrasis pagalbos centras. „Kalendorius liudija, kad šiandien – išties ypatinga diena. Penktadienis, trylikta...  Bet Bendrojo pagalbos centro darbuotojai žino, kad ypač sudėtingos būna dienos, kai sutampa 3P: penktadienis, pilnatis ir pašalpos“, – teigiama įraše. Vis dėlto Bendrojo pagalbos centro personalas nestokoja humoro jausmo.

Švenčių dienomis, savaitgaliais ar naktį sutrikus sveikatai gyventojai skuba vykti į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Tačiau ir medikai, ir kiti sveikatos apsaugos specialistai tikina, kad ne visada reikėtų priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Kaune klinikose pradėjęs veikti naujasis telemedicinos centras leis medikams operatyviai reaguoti į situacijas, tartis dėl ligoninių būklės ir užtikrinti skubią bei kokybišką pagalbą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Visose grandyse turime naują požiūrį į pacientą – greitis, kokybė ir paciento sveikata“, – penktadienį per centro atidarymą Kaune žurnalistams sakė A. Dulkys.

Vaikui susitrenkus akį vėlai vakare atskubėjęs į Vaikų ligoninę vilnietis Darius liko apstulbęs. Jis stebėjosi, kad vaikų akių gydytojo pagalbos po 20 val. vakaro čia galima nesulaukti. Pati įstaiga tuo metu paaiškino, kad akių gydytojas konsultuoja nuotoliu, prireikus neatidėliotinais atvejais atvyksta ir į ligoninę.

Ligonių kasos neretai sulaukia gyventojų klausimų, kodėl už ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose suteiktą medicininę pagalbą jų prašoma susimokėti. Medikai ir ligonių kasų specialistai ragina gyventojus po šeimos gydytojo darbo valandų dar prieš vykstant į ligoninę gerai įvertinti, ar pacientui reikalinga skubioji pagalba, ar tikrai neužtektų budinčio gydytojo paslaugų poliklinikoje.

Užspringimas – svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus, kada kiekviena minutė gali tapti itin svarbi gelbėjant žmogaus gyvybę. Tikriausiai ne kartą esame susirūpinę, ką daryti, jei užspringsime būdami vieni, ar kaip padėti šalia užspringusiam žmogui. Į tokią situaciją, kai nedelsiant reikėjo gelbėti devynerių metų berniuko gyvybę, papuolė viena JAV mokytoja, dirbanti vienoje Naujojo Džersio valstijoje esančioje mokykloje.

Los Andželo policijos seržantas tarnybos metu gelbėjo sąmonę praradusį vaiką. Pasak vaizdo įrašą išplatinusių pareigūnų, policijos automobilį gatvėje pradėjo stabdyti išsigandusi porelė. Vienas iš tėvų paniškai rėkė, kad jų vaikas be sąmonės ir jam reikalingi skubi pagalba.  „Prašau, padėkite, mes nežinome, kas jai nutiko“, – vaizdo įraše paniškai kartojo išsigandęs mergytės tėtis.

Lapkričio 15 dieną VšĮ Ukmergės ligoninėje atidarytas atnaujintas Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius. Remiantis skubiosios medicinos pradininkų - amerikiečių patirtimi įrengtas itin šiuolaikiškas skyrius yra vienas iš pirmųjų Lietuvoje, neskaitant tokius skyrius jau turinčių didžiųjų universitetinių ligoninių, rašoma Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pranešime spaudai.

Ketvirtadienio rytą Kauno ugniagesiai sulaukė pranešimo apie Liepojos gatvėje nugriuvusią namo sieną. Vis dėlto, paaiškėjo, kad sugriuvo kone pusė namo. Nors namą prieš 10 mėnesių nusipirkęs savininkas ten negyveno ir tik planavo remonto darbus, tačiau po nuolaužomis ieškota žmonių. Mat negyvenamame name anksčiau dažnai glausdavosi benamiai. Vis dėlto, žmonės per šį incidentą nenukentėjo.

Lietuvoje įsigalioja pakeitimai, kurie svarbūs visiems šalies gyventojams. Nuo spalio 1-sios šalyje lieka tik vienas skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112. Tai reiškia, kad nustos veikti visi senieji skubiosios pagalbos tarnybų telefono ryšio numeriai.

Skubios pagalbos gali prireikti bet kam, bet kur ir bet kada, todėl visada reikia būti pasiruošus ir žinoti, kur tikslingiausia kreiptis pagalbos.  Bendrasis pagalbos centras pastebi, kad pandemijos akivaizdoje, kai vyksta gyventojų vakcinavimas, gyventojai neretai nori gauti informacijos, jei jiems pasireiškia nepageidaujamos reakcijos į vakcinas.

Karantino laikotarpiu skubi pagalba turėtų veikti įprastai. Tačiau dėl stipraus skausmo pilvo srityje į Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyrių atvykęs vyras priimtas nebuvo. Jau prie durų asmeniui buvo pasakyta, kad jo priimti įstaiga negalės. Į skubios pagalbos skyrių nepriėmė Į tv3.lt naujienų portalo redakciją kreipėsi skaitytojas Arūnas Budrevičius, kuris pasakojo, kad jau kurį laiką skundžiasi pilvo skausmais. „Man yra būtina pilvo operacija.

Karantino metu kai kurie gyventojai greitąją pagalbą mato kaip lengvesnę išeitį bandant išspręsti savo sveikatos problemas. Kam vargti bandant prisiskambinti šeimos gydytojui ar į poliklinikos registratūrą, jei pajutus nerimą keliančius simptomus, galima išsikviesti medikų brigadą tiesiai į namus? Ir nors natūralu, kad eilinis žmogus tikrai ne visuomet geba atskirti rimtas sveikatos problemas nuo nesunkių, tik sukeliančių nemalonius pojūčius, visgi piktnaudžiavimas greitosios iškvietimais gal...

„Norėtųsi, kad žmonės suprastų, kur mes atsidūrėme, kad situacija yra labai rimta“, – sako VUL Santaros klinikų, vienos iš centrinių įstaigų kovos su COVID-19 fronte, Skubios medicinos centro vadovas dr. Andrius Klimašauskas. Gydytojas visuomenei siunčia svarbų įspėjimą – nepaisant dabar tvyrančios atsipalaidavimo atmosferos, būtina likti susikaupus, nes, priešingu atveju, tai gali vesti į itin blogą situaciją.

Socialiniame tinkle plinta skubiosios pagalbos medikų prašymas įspėti artimuosius dėl vis dar visai atsitiktinai nutinkančios nelaimės. Pasirodo, sumaišę čemeryčių vandenį su kitais vaistais žmonės apsinuodija jo pavartoja į vidų. „Mielieji, mūsų darbe vis dar tenka gelbėti asmenis, atsitiktinai apsinuodijusius čemeryčių vandeniu. Todėl norime visiems priminti, kad Čemeryčių vanduo yra ODOS TIRPALAS, skirtas TIK IŠORINIAM VARTOJIMUI.

Vasario 11-ąją minima skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. O pagalbos, kaip rodo praktika, prireikia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Šįkart – kelios istorijos apie tai, kaip skambutis numeriu 112 padėjo užsienyje į rimtą bėdą patekusiems lietuviams. Nors įprastai pagalbos užsienyje kreipiamasi į tos šalies specialiąsias tarnybas, tačiau susiklosto ir tokių atvejų, kur prisidėti taip pat tenka Lietuvos pareigūnams.

Nors moksliškai nėra įrodyta, kad pilnatis paveiktų žmonių elgesį, įvairių telefono linijų darbuotojai pastebi, kad per šią mėnulio fazę telefonai kaista nuo skambučių. Tačiau pačios aktyviausios dienos, kai skambučiai neužtyla, priklauso ne tik nuo pilnaties, bet ir nuo žmogiškesnių priežasčių. Bendrojo pagalbos centro (BPC) „Facebook“ paskyra pasidalijo įrašu apie sudėtingiausias dienas centro operatoriams.

Apie Skubios pagalbos skyriaus darbuotojų tempą ir krūvį galime tik įsivaizduoti, teigia į redakciją kreipęsis Tomas. Vaikinui prieš savaitę lūžo ranka, o nuvykęs į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kaip jis teigia, maloniai nustebo gydytojų profesionalumu. „Mane labai greitai priėmė, kažkur po valandos. Pradžioje atrodė, kad turėtų priimti nedelsiant, tačiau kai pamačiau, kokius ligonius jie priima pirmiausia, supratau, kad aš su savo problemomis tikrai galiu palaukti.

„Darbe sunkiausia surinkti tinkamus žodžius pranešti: „Jūsų vaikas mirė, deja, negalėjome jam padėti“, – pasakoja Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas pasakoja, kad mirtis šiame skyriuje nėra reta viešnia, todėl toks darbas yra sunkus ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Skambinantieji bendruoju pagalbos telefonu 112 turėtų būti budrūs, mat jei jų skambutis pasirodys betikslis ar piktybiškas, toks pasikalbėjimas gali atsieiti apvalią sumą. Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojai neslepia, jog tenka išgirsti visko – nuo įžeidinėjimų iki skundų dėl nenuvalyto kelio ar neblaivių piliečių pasakojimų.

Stebinantis žmonių „pilietiškumas“: pamatę neatsargiai besielgiantį ir savo gyvybe rizikuojantį vaiką, jie jį nufilmuoja arba nufotografuoja, o paskui tuo vaizdu pasidalina socialiniuose tinkluose, neva norėdami perspėti tėvus, kad jie saugotų savo vaikus, rašoma „Facebook" paskyros „112 Skubi pagalba“ puslapyje.