Ilgasis šventinis savaitgalis ne visiems dovanojo džiugias akimirkas – dalis gyventojų sunegalavę į priėmimo skyrius skubėjo patys arba juos jau sunkios būklės atgabeno greitoji medicinos pagalba.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Skubios pagalbos centro vadovas doc. Andrius Klimašauskas, nors bendras pacientų srautas šventinėmis dienomis nebuvo išskirtinai didesnis, pateko daugiau sunkių būklių pacientų, kuriuos prireikė ir paguldyti į ligoninę ar net vietoje skubiai gaivinti.
Vis tik kartu jis konstatavo, kad didžiąją dalį bendro srauto, kaip įprasta, sudarė tie pacientai, kuriems išties nereikia skubios pagalbos.
„Tikrai ne visada yra indikacijos kreipimuisi į skubios pagalbos skyrių, pacientai neišnaudoja visų galimybių – tai yra nesikreipia į šeimos gydytojus, budinčios pagalbos postus poliklinikose, kur tikrai galėtų gauti pagalbą.
Bet kuo išsiskyrė šis savaitgalis ir šventinės Kalėdų dienos – buvo nemažai atvykusių sunkios būklės ligonių, kuriuos paguldėme į ligoninę. Taigi reiškia, kad kreipėsi ir tie, kuriems išties reikėjo. Šiomis dienomis greičiausiai tikrai dar bus jų antplūdis, nes tokios jau skubios pagalbos skyriaus taisyklės“, – komentavo jis.
40 proc. nereikia skubios pagalbos
A. Klimašausko aiškinimu, vis tik net ir tokio ilgo savaitgalio dienos atrodo skirtingai.
„Jei skaičiuotume dar nuo penktadienio, realiai susidaro net 5 laisvos dienos. Paradoksalu, bet didžiausias pacientų skaičius pas mus būtent ir buvo penktadienį. Tai juokaudami sakėme, kad žmonės ruošiasi šventėms ir bando pasitikrinti sveikatą. Išties tokių pacientų atsiranda ir tai smarkiai apkrauna skubiosios pagalbos darbą“, – konstatavo jis.
Pasak jo, tokie realiai skubios pagalbos nereikalaujantys pacientai sudaro net 40 proc. besikreipiančiųjų srauto.
„Jau kelis metus ir pas mus, ir kitose didžiosiose ligoninėse yra panaši situacija, jo labiau kad kažkokių tą ribojančių mechanizmų nėra. Nors turime būdą – paprašyti žmogaus, kad jis susimokėtų už tokią neskubią pagalbą, tai visada yra labai skausmingas abiem pusėms. Viena pusė dirba ir moka mokesčius arba yra pensijoje ir juos mokėjo visą gyvenimą, o kita pusė psichologiškai turi nusiteikti, kad bus spaudimas iš paciento pusės.
Suprantame, kad jie taip pat yra pacientai, kuriems kažkas blogai, bet tas blogumas nėra toks, kad trūks plyš pagalbą būtina suteikti šią akimirką. Bendrai paėmus tik kokie 30 proc. pacientų sudaro tie, kurie tikrai yra kritinės būklės, kitiems pagalbą galėtų suteikti ir kitose įstaigose, nebūtinai ligoninės skubios pagalbos skyriuje“, – teigė gydytojas.
Todėl jis ragino gyventojus būti supratingesniais ir įvertinti, kada jų sveikatos būklė išties yra sunki: „Norėtųsi, kad žmonės prieš kreipdamiesi pagalvotų ir suprastų, kad jie atima kitų, rimtai sergančių pacientų, kuriems reikia pagalbos „čia ir dabar“, laiką.“
Atsiliepia dienų ilgumas, o ne šventės
Vis tik ir gausesnio sunkių būklių pacientų skaičiaus gydytojas nebuvo linkęs kažkaip sieti būtent su šventėmis.
„Yra daug infarktų, per užpraeitas dvi dienas buvo atvežtų ir iškart gaivinamų ligonių, jų būklės susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. Bet to nesiečiau su šventėmis, o labiau su laisvų dienų ilgumu“, – tikino Skubios pagalbos skyriaus vadovas.
Pasak jo, tokie ilgi savaitgaliai yra sudėtingi ta prasme, kad sunku planuoti tokių sunkesnių ligonių, kurie turi atsigulti į ligoninę, logistiką.
„Jau ir penktadienio vakarą reikia laikyti išeigine, tad susidaro 4–5 dienos, kai ligoninėje būna mažiau ir gydytojų, ir administracijos, tad situaciją valdyti pakankamai sunku. Bet susitvarkėme, buvome susitikę su administracija per Kalėdas, viską išanalizavome, kad būtų paprasčiau tvarkytis“, – pasakojo A. Klimašauskas.
„Jei kalbama apie problemas, kurios susijusios su persivalgymu ir per gausiu maisto vartojimu, šių pacientų turėtume tikėtis praėjus kelioms dienoms po švenčių. Čia reikėtų kalbėti apie kasos, kepenų problemas, kraujavimo paūmėjimus“, – sakė A. Klimašauskas.
Pašnekovas pabrėžė, kad nieko stebėtino, jog per tiek dienų gali paūmėti įvairios ligos.
„5 dienos yra daug – ir nedaug blogėjant būklei tu gali turėti pakankamai blogą situaciją penktos dienos pabaigoje. Tai tokių terapinių ligonių turime. Labai skaudu, bet pacientai atvyksta ir iš slaugos ligoninių, slaugos namų. Tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurių būklė net kai jie ir sveiki yra nelabai stabili ir gera, jie turi daug lėtinių ligų, tad kelios dienos ir pablogėjimui atsiradus jie irgi patenka pas mus“, – aiškino jis.
Be to, įtempta situacija išlieka ir dėl COVID-19, ypač tarp vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergančių pacientų: „Juos neretai reikia irgi guldyti į ligoninę ir sureguliuoti, kur ligonis turi kreiptis, kur jį turi atvežti greitoji pagalba. Tą irgi sprendėme tiek prieš šį keturių dienų savaitgalį ir tą spręsime prieš Naujus metus.“
Problemos dėl persivalgymo išryškėja po kelių dienų
Dar vienas pacientų kontingentas, plūstelėjantis po tokių laisvų šventinių dienų, – patyrę įvairias traumas ar padauginę maisto ir alkoholio.
Jei traumas patyrę ar apsinuodijusieji alkoholiu pacientai paprastai vežami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL), tai šventinių vaišių ir maisto pertekliaus „aukų“, pašnekovo teigimu, dar reikia palaukti.
„Jei kalbama apie problemas, kurios susijusios su persivalgymu ir per gausiu maisto vartojimu, šių pacientų turėtume tikėtis praėjus kelioms dienoms po švenčių. Čia reikėtų kalbėti apie kasos, kepenų problemas, kraujavimo paūmėjimus.
Jie neatsiranda „čia ir dabar“. Jei per Kalėdas žmogus per gausiai pavartojo alkoholio, pasekmės bus po kelių dienų. Tad būtent šiomis dienomis turime būti akyli ir tikėtis, kad tikrai nebus paprasta. Tik skirtumas tas, kad tai yra įprastos darbo dienos, daugiau kolektyvo, daugiau pagalbininkų“, – konstatavo gydytojas.
Didesnio pacientų srauto laukia per Naujus metus
Didesnio pacientų srauto dar tik laukianti nurodė ir RVUL. Jos atstovė Dalia Smagurauskaitė portalui tv3.lt teigė, kad šis šventinis ilgasis savaitgalis ligoninės Skubios pagalbos skyriuje praėjo gana ramiai.
„Pacientų srautai buvo panašūs į įprastus. Pavyzdžiui, pirmąją šv. Kalėdų dieną pagalbos kreipėsi 208 pacientai, kitomis dienomis jų skaičius siekė apie 230–260“, – komentavo ji.
Pagrindiniai nusiskundimai, dėl kurių buvo kreiptasi į medikus – įvairios traumos pargriuvus namuose ar lauke, žaizdos, pilvo skausmai, girtumas, LOR problemos.
Paklausta, ar dalį šių sutrikimų sudarė būtent apsinuodijimas vartojant per daug maisto ir alkoholinių gėrimų, ligoninės atstovė teigė, kad priežasčių galėjo būti įvairių:
„Greičiausiai buvo padauginta maisto ir alkoholio. Gali būti ir apsinuodijimas alkoholiu, ir tiesiog didelis girtumas.“
Ji pridūrė, kad daugiau nei pusės visų pacientų negalavimai buvo nesunkūs, tačiau pasitaikė ir politraumų bei sunkių traumų. Dalis jų – iš į autoįvykius papuolusių žmonių.
„Didesnio paciento srauto Skubios pagalbos skyriuje laukiama Naujųjų Metų naktį, iš karto po vidurnakčio“, – pridūrė D. Smagurauskaitė.
Vis tik ji patikino, kad fejerverkų sukeltos traumos pasitaiko jau labai retai.
„Daugiausiai per Naujuosius būna įvairios traumos (griuvimai, muštynės), apsinuodijimas alkoholiu ir panašūs sutrikimai“, – vardijo ligoninės atstovė.
Per daug nesiplėsdamos Kauno klinikos taip pat nurodė, kad šventinėmis dienomis į Skubios pagalbos skyrių atvyko panašus pacientų srautas.
Penktadaliu daugiau iškvietimų
Pasak greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, per Kalėdų dvi dienas medikai sulaukė penktadaliu daugiau iškvietimų nei įprastai.
„Per šventes padaugėja skambučių, padaugėja iškvietimų, apie 20 procentų, išvykimų apie 10 procentų. Labai daug konsultacijų“, – TV3 Žinios sakė mokymų skyriaus vadovas Mindaugas Kliukas.
GMP medikai taip pat ruošiasi dar laukiančiai šventei – sausio 1-ąją personalo skaičių. Nurodoma, kad per Naujuosius metus vien Vilniaus greitosios medicinos pagalbos centras sulaukia beveik 10 tūkstančių skambučių – trečdaliu daugiau nei įprastą dieną.
„Jeigu Kalėdos yra daugiau šeimos šventė, tai Naujieji metai dažniausiai būna jau jaunimas su draugais, kažkur svečiuose, kada jau „pasileidžia plaukus“, kaip sakant. Būna daugiau brigadų paruošta, ir medikai pasiruošia, žino, kad bus naktis be miego“, – sako M. Kliukas.
