• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių skubame staiga sutrikus sveikatai, nieko nestebina, kad, priklausomai nuo būklės sunkumo, į jį atvykus pagalbos gali tekti palaukti ir net kelias valandas. Tačiau ne visi žino, kad kreiptis skubios pagalbos įvykus sveikatos sutrikimui reikėtų ir nepavėluoti – kitaip už medicinines paslaugas gali tekti susimokėti ir iš savo kišenės.  

Nors į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių skubame staiga sutrikus sveikatai, nieko nestebina, kad, priklausomai nuo būklės sunkumo, į jį atvykus pagalbos gali tekti palaukti ir net kelias valandas. Tačiau ne visi žino, kad kreiptis skubios pagalbos įvykus sveikatos sutrikimui reikėtų ir nepavėluoti – kitaip už medicinines paslaugas gali tekti susimokėti ir iš savo kišenės.  

REKLAMA

Štai ką tik užplūdus didesniam traumas patyrusių pacientų srautui LSMU Kauno ligoninė priminė gyventojams, kad kreiptis į Skubios pagalbos ir traumų skyrių reikia ne vėliau nei praėjus 48 val. po traumos, nes tik toks terminas pagal įstatymą traktuojamas kaip skubi pagalba. Praėjus daugiau laiko, reikės arba šeimos gydytojo siuntimo, arba paslauga bus mokama.

Portalas tv3.lt pasiteiravo Valstybinės ligonių kasos (VLK), kokiais atvejais svarbus laikas, per kiek laiko bus kreiptasi pagalbos į priėmimo skyrių.

REKLAMA
REKLAMA

VLK specialistai visų pirma nurodė, kad būtinoji medicinos pagalba teikiama etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji medicinos pagalba. 

REKLAMA

„Visais atvejais dėl pagalbos suteikimo skubumo ir reikalingumo, vadovaudamasis profesine kompetencija, sprendžia gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę“, – pažymi ligonių kasos.

Kada svarbios 48 valandos?

Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką ir mastą nustatančiame sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra nurodytos ūmios klinikinės būklės bei skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijos, kurioms esant pacientui turi būti suteikta būtinoji medicinos pagalba. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tarp jų minimos (įsakymo 1 ir 2 prieduose prie 4 kategorijos) kitos traumos ir nelaimingi atsitikimai, įvykę per pastarąsias 48 valandas, esant didėjančiam tynimui, stiprėjančiam funkcijos sutrikimui. Minėtame įsakyme yra numatytos ir kitos būklės, kuomet 48 val. yra traktuojamas kaip vienas iš požymių, kuomet pasireiškė ūmi klinikinė būklė“, – aiškino VLK specialistai.

Nurodoma, kad, pavyzdžiui, vaikų ir suaugusiųjų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelėse (prie 4 kategorijos) yra nurodytos šios ūmios klinikinės būklės arba skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijos, kuomet svarbus yra 48 val. faktorius:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
  • komplikacijos po medicininės intervencijos (iširusi siūlė, pūlingos išskyros, didėjantis tynimas, nepakankama imobilizacija), atsiradusios iki 48 valandų po procedūros arba išrašymo iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos;
  • svetimkūniai (esami arba įtariami) audiniuose arba natūraliose kūno angose / kūno ertmėse, atsiradę per pastarąsias 48 valandas.

REKLAMA

Suaugusiųjų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelėje (prie 4 kategorijos) taip pat nurodyta ši būklė:

  • ūmus per pastarąsias 48 valandas atsiradęs širdies ritmo (supraventrikulinė tachikardija, prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, plačių kompleksų tachikardija) ar laidumo (II–III laipsnio AV blokada, atrioventrikulinis ritmas) sutrikimas.

Ligonių kasos taip pat nurodė, kad įsakyme yra numatytos ir tokios būklės, kuomet 24 val. ar 12 val. yra traktuojamos kaip vienas iš požymių:

REKLAMA

„Pavyzdžiui, didesnis nei 39 °C karščiavimas, nepraeinantis vartojant geriamuosius vaistus ilgiau kaip 24 valandas; besikartojantys traukuliai, užfiksuoti per pastarąsias 12 valandų ir kt.“

Būtinosios pagalbos – ir į polikliniką

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad būtinoji medicinos pagalba turi būti teikiama ir poliklinikoje, o jei tuo metu poliklinikoje reikiamo specialisto nėra ar nustatoma, kad reikės stacionarinės pagalbos, pacientas turi būti siunčiamas į skubiosios pagalbos priėmimo skyrių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. 

Tai reiškia, kad reikiama medicinos pagalba žmonėms turi būti suteikta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Įprastą darbo dieną poliklinikos darbo metu pacientui rekomenduojama pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, o savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes – į budintį gydytoją“, – pažymi ligonių kasų specialistai. 

REKLAMA

„Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą.“

Kilus neaiškumų pacientams patariama visus rūpimus klausimus pirmiausia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje: 

„Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas, ar neteisėtai paprašyta susimokėti. Pirmiausia raštu reiktų kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. 

REKLAMA

Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas, netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą.“

Kada priėmimo skyriuje tenka mokėti?

VLK aiškinimu, pacientui priėmimo-skubios pagalbos skyriuje gali tekti susimokėti dviem atvejais. Pirma, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antra, jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas – tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje.

Kokiais atvejais pas gydytojus dar gali tekti susimokėti?

Mokėti iš savo kišenės reikės, jei pacientas, neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo, pageidauja gauti gydytojo specialisto konsultaciją (siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą). Taip pat susimokėti reikės, jei pacientas nenori registruotis į bendrąją eilę ir pageidauja gauti paslaugas skubos tvarka.

REKLAMA

Atverti piniginę reikės ir tokiu atveju, jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis gydymo įstaigoje, nesudariusioje sutarties su teritorine ligonių kasa (TLK).

Teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas turinčiam pacientui savo iniciatyva pasirinkus papildomas paslaugas ar procedūras, jis sumoka šių paslaugų ar procedūrų kainą.

Jei teikiamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą (akupunktūra, kosmetinės chirurgijos ar kosmetologijos procedūros, sveikatos tikrinimas vairuotojo pažymėjimui gauti ir kt.).

Taip pat gali tekti sumokėti už papildomus laboratorinius tyrimus, jeigu jų paskyrimas ir atlikimas viršija gydytojo, į kurį kreipiamasi kompetenciją, bet pacientas pageidauja juos atlikti šioje įstaigoje.

Spekit is trijų kartu - ar si taisykle taikoma Razmai, Sejonienei ir Landsbergiams?
O kiek man sumokes, kai negaunu skubios pagalbos?
Dulkys su Sejoniene siunčia žinute - greitoji pagalba tik ponams. Kitiems i ja kreptis negalima.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų