skiepai

Nuo vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) bus sudaryta galimybė visiems vaikams. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu.

Jungtinėje Karalystėje vyras mirė nuo kraujo krešulio, kuris buvo „tiesioginis „AstraZeneca“ skiepo nuo COVID-19 rezultatas, konstatavo koroneris. 27 metų Jackas Lastas buvo paskiepytas 2021 m. kovo 30 d., o po savaitės buvo paguldytas į ligoninę dėl galvos skausmo ir prastos savijautos. Balandžio 10 d. atliktas skenavimas atskleidė smegenų venų sinusų trombozę (CVST), o po 10 dienų jis mirė, skelbia BBC. Vyresnysis koroneris Nigelas Parsley'is paskelbė tokią išvadą Suffolko teisme.

Mokslininkams išradus skiepus nuo COVID-19 ir gyventojams pradėjus vakcinuotis pavyko suvaldyti pandemiją. Visgi epidemiologai įspėja, kad gripo ir koronavirusinės infekcijos šį rudenį niekur nedingo bei primena skiepytis, o prireikus – kreiptis į medikus. Kelerius metus su COVID-19 gyvenę žmonės, panašu, gali šiek tiek atsikvėpti, nes yra rastas efektyvus būdas saugotis koronaviruso, t. y. skiepytis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota 2,6 karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per visus metus. Iki šių metų lapkričio vidurio šalyje užfiksuoti 11 753 atvejai, pernai per visus metus – 4 294 vėjaraupių atvejai. Nors visuomenėje gajus požiūris, kad vėjaraupiai – lengva liga, kuria reikia persirgti, NVSC specialistai primena, kad pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė yra skiepai, ir rekomenduoja skiepytis tiek vaikams (nuo 9 mėn.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lapkričio 12-ąją minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, primena, kad nuo pneumokokinės infekcijos, kuri yra viena dažniausių plaučių uždegimo bei vidurinės ausies uždegimo priežasčių, gali apsaugoti skiepai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien 2019 m. pneumonija nusinešė 2,5 milijono gyvybių, iš jų – 672 000 vaikų.

Nors paskutinis difterijos protrūkis Lietuvoje fiksuotas dar 1995 m., dabartinė situacija Europoje epidemiologams kelia susirūpinimą. Stebint du kartus išaugusius susirgimus šia infekcine liga gydytojai įspėja, kad sąlygos ja užsikrėsti ir pas mus darosi vis palankesnės. Paprastas būdas tam užkirsti kelią – kas 10 metų nepamiršti pasiskiepyti sustiprinamąja skiepo doze.

2022–2023 m. gripo sezonui skirta gripo vakcina sėkmingai išdalinta visoms Lietuvos gydymo įstaigoms. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius žmones nedelsti nemokamai pasiskiepyti bei taip apsaugoti save ir artimuosius. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo pakilimo piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais.

Lietuvoje nefiksuojant naujų beždžionių raupų atvejų, nuo šios ligos nepaskiepytas nė vienas žmogus, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiai dienai nėra panaudota nei vienos vakcinos Lietuvoje“, – BNS teigė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė. Pasak jos, tuo metu, kai Lietuvoje buvo nustatyti beždžionių raupų atvejai ir sąlytį turėję asmenys, jiems nebuvo siūlyta vakcinuotis, kadangi skiepų dar nebuvo.

Nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų esame paskiepijami vaikystėje. Tačiau, kad galėtume jaustis saugūs ilgą laiką, nuo kai kurių ligų būtina periodiškai skiepytis pakartotinai net ir suaugus. Viena iš tokių ligų yra difterija, kurios atvejų skaičiaus didėjimas šiemet fiksuojamas Europoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo šios ligos patikimai apsaugoti gali tik reguliarus skiepijimas, priešingu atveju išlieka rizika užsikrėsti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 827,8 iki 819,7 atvejo 100 tūkst., tačiau NVSC specialistai ragina neprarasti budrumo ir nuo gripo pasiskiepyti nelaukiant sergamumo pakilimo piko.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kviečia kartu paminėti Pasaulinę poliomielito dieną, kuri tradiciškai minima spalio 24 d., ir ragina nepamiršti veiksmingiausios šios infekcijos priemonės – skiepų. Nors Lietuva nuo 2001 m. laikoma laisva nuo poliomielito viruso šalimi, tačiau įvežtinio poliomielito rizika išlieka. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, poliomielito atvejai registruojami Ukrainoje, Tadžikistane, Izraelyje.

Nors gripo sezonas dar tik prasidėjo ir sergančiųjų skaičiai minimalūs, ekspertai jau dabar kalba apie galintį laukti sunkų laikotarpį. Pažymima, kad tiek gripas, tiek COVID-19 kelia grėsmę žmonių sveikatai, todėl skiepai yra būtina ir pirmoji prevencijos priemonė. Kelis pastaruosius metus gripo plitimą stabdė kovidui suvaldyti skirtos priemonės. Tačiau „atleidus vadeles“, manoma, sergamumas šia daug geriau visuomenei pažįstama infekcija vėl gali pasiekti naujus mastus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau paskelbė anksčiau KIEK atidėtos visų pilnamečių vakcinacijos antrąją sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze startą. Tačiau ar reikėtų skubėti dar kartą pasiskiepyti visiems iš eilės? Nors kviesdama pasiskiepyti ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina, vis tik nėra jokių kliūčių tą praėjus atitinkamam laikui nuo paskutinio skiepo ar persirgimo padaryti nusprendus savarankiškai.

Nors COVID-19 pandemiją pavyko suvaldyti, tačiau koronavirusas niekur nedingo – visgi, daugelis žmonių atsipalaidavo ir primiršo gydytojų rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo sveikata. Išlikti budriems verta ne tik dėl jo – rudenį grėsmę kelia ir kitos virusinės ir infekcinės ligos – kaip ir kasmet, šaltuoju metų laiku sugrįžta pneumokokinė infekcija, apie kurią daugelis vis dar per mažai žino ir neįvertina jos rizikų.

Nuo ketvirtadienio visi vyresni nei 18 metų asmenys galės vėl skiepytis vakcina nuo koronaviruso. Kuo ši adaptuota vakcina skiriasi nuo ankstesniųjų ir kam skiepytis nėra būtina, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Prasidėjus peršalimo ligų ir gripo sezonui gydytojai nuolat primena nepamiršti skiepų nuo šios, atrodo, primirštos infekcijos. Gripo vakcina jau pasiskiepijęs Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga paaiškino, kodėl šie skiepai šiuo metu itin svarbūs. Jis priminė, kad gripo vakcinų efektyvumas, apsaugant nuo ligos, yra apie 35 proc. (10–60 proc.), tai labai priklauso nuo sezono ir vakcinos antigeninio atitikimo cirkuliuojančiam viruso variantui.

Šaltasis metų laikas suskubti rūpintis savo sveikata primena ne tik dėl šiuo laikotarpiu taip dažnų peršalimo ligų, bet ir sezoninių  gripo ar pneumokoko virusų. Nors pastarųjų metų aktualijos pasaulyje šias ligas privertė nustumti į užmarštį, jos vis dar gajos. Kasmet nuo minėtų virusų visame pasaulyje miršta milijonai žmonių. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kaip šių ligų išvengti arba lengviau jomis persirgti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn.

Šią savaitę Lietuvos vaistines jau pasiekė vakcinos nuo gripo – gyventojai kviečiami pasiruošti šaltajam sezonui ir pasiskiepyti, skelbia vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2021–2022 m. sezonu Lietuvoje buvo registruota net 20 kartų daugiau gripo atvejų palyginti su 2020–2021 m. sezonu. Atitinkamai atvejų skaičius išaugo nuo 302 iki 6032 atvejų.

99,77 proc. – tiek gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), rodo duomenys. Svarbu tai, kad laiku pasiskiepijus šio viruso ir jo sukeliamų pasekmių galima išvengti. Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pastebi, kad, nepaisant mokslo įrodytos vakcinos naudos, pastarųjų metų skiepijimo nuo ŽPV aprėptys sumenko. „Turime nemokamus skiepus.

Pirmosios omikron atmainai pritaikytos vakcinos Lietuvą pasieks šią savaitę. „Adaptuota vakcina Lietuvą pasieks (...) savaitės pradžioje. Dėl logistikos tiksli data gali kisti, todėl ją patikslinsime“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas. Anot jo, į šalį bus atgabenta 100 tūkst. vakcinos dozių. Europos vaistų agentūra ketvirtadienį patvirtino bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ adaptuotą vakciną, apsaugančią nuo omikron atmainos.

Nors jau prasidėjo ruduo, darbai sode ir darže nesibaigia. Tačiau specialistai primena, kad darbuotis sode reikia atsargiai, nes čia tyko ir klastinga liga – stabligė, kurios pasekmės gali būti itin skaudžios. Visgi, nuo ligos galima efektyviai apsisaugoti pasiskiepijant.

Pusė užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, bet gali užkrėsti kitus – tuo pasižymi „tyliuoju žudiku“ pramintas virusinis hepatitas B, galintis sukelti kepenų cirozę ar net jų vėžį. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, kovojant su šia infekcine liga sunkiausia yra tai, kad nuo užsikrėtimo iki diagnozės gali praeiti ir 15 ar 20 metų. „Tai reiškia, kad žmogus gali „nešioti“ šį virusą ir nejausti kažkokių specifinių klinikinių simptomų, kitaip tariant – nežinoti, jog serga.

Artėjant šaltajam metų sezonui, kai svariai padaugėja pneumokoko sukeliamų ligų, t. y. sinusito, plaučių, gerklės ir viduriniosios ausies uždegimų, taip pat meningito ir netgi sepsio, atvejų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai primena, kad daugumos šių susirgimų galima išvengti pasiskiepijus. Anot jų, tai ypač aktualu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems pneumokokinė infekcija gali būti grėsminga gyvybei.

Gyvenimui grįžus į įprastas vėžes ir pandemijai tarsi pasistūmus į antrą planą, specialistai griebiasi už galvos matydami dabartines vaikų skiepijimo apimtis nuo jau seniai žinomų infekcijų. Jie įspėja, kad naujas ligų protrūkis neišvengiamas ir tik laiko klausimas, kada su tuo galėtume susidurti.

Artėjant mokslo metų pradžiai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kviečia tėvelius nepamiršti pasidomėti vaikų skiepais. Skiepijimas – tai saugus būdas apsaugoti žmones, ypač kūdikius ir mažus vaikus, nuo gyvybiškai pavojingų užkrečiamųjų ligų ir riboti jų plitimą visuomenėje. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, skiepijimas kasmet padeda išsaugoti 2 milijonus gyvybių pasaulyje.

Pirmieji skiepai nuo beždžionių raupų jau Lietuvoje. Iš viso 1400 vakcinos dozių. Jomis bus skiepijami tie, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Visuomenės sveikatos specialistai individualiai vertins kiekvieną didelės rizikos atvejį. Dažniausiai šia liga suserga daug lytinių santykių turintys homoseksualūs, biseksualūs vyrai. Dėl to Lietuvos gėjų lyga prašo valdžios nupirkti daugiau vakcinų ir leisti jomis profilaktiškai skiepyti visus norinčiuosius.

Lietuvą jau pasiekė 1400 vakcinų nuo beždžionių raupų dozių. Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės teigimu, ja vakcinuojami asmenys būtų nuo tada, kada jau būtų fiksuotas naujas beždžionių raupų atvejis. Pirmiausia skiepijami būtų sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys.  Viceministrė priminė, kad nuo gegužės pradžios yra fiksuojama maždaug 17 tūkst. beždžionių raupų ligos atvejų Europoje, tad tai, kad jos pasiekė Lietuvą, yra gera žinia.

Seniai užmirštos ligos, kaip tymai ar raudonukė, gali vėl sugrįžti, mat nuo šių ir kitų užkrečiamųjų ligų tėvai vaikus atveda skiepyti vis rečiau. Prastėjančius vaikų skiepijimo skaičius fiksuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Užkrečiamųjų ligų ekspertai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją – esą ši nesiima jokių veiksmų, kad pagerintų vaikų skiepijimo rodiklius. Vilnietė Jurgita Šeškinės poliklinikoje lydi penkiolikmetį sūnų, vežimėlyje – jo sesutė.

Europos Sąjungos vaistų priežiūros institucija penktadienį leido taikyti naują metodą skiepijant nuo beždžionių raupų, kuris leis vakcinuoti iki penkių kartų daugiau žmonių, trūkstant skiepų atsargų. Europos vaistų agentūra (EVA) nurodė, kad preparatas „Imvanex“ dabar gali būti leidžiamas tik po viršutiniu odos sluoksniu, o ne giliai po oda, kaip yra dabar.

Jungtinėse Valstijose plinta visišką kūno paralyžių sukelti galintis poliomielito virusas. Pirmąjį per beveik dešimtmetį poliomielito atvejį šalyje medikai nustatė dar liepos pabaigoje. Dabar virusas aptiktas ir Niujorko nuotekose. Medikai ragina žmones kuo skubiau skiepytis. Poliomielitas laikomas liga, kurią pasaulyje buvo pavykę išnaikinti. Dar 1988-aisiais poliomielitu sirgo daugiau nei 350 tūkstančių žmonių, o kiekvieną dieną buvo registruojama po beveik 1000 naujų susirgimų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1482 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1093 žmonės, antrą – 368, trečią – 21 žmogus. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 603 atvejai. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu sudaro 53,6 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Vasarotojams erkės gali tapti tikru galvos skausmu – bėgant metams Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis tik augo. Specialistai pastebi, kad šie parazitai tyko gamtoje, o jų įkandimas gali sukelti negrįžtamų padarinių sveikatai. Pagrindinis priešnuodis nuo erkinio encefalito – vakcina, tačiau gyventojai neskuba skiepytis. Gydytojas infektologas pasakoja, kokių sveikatos sutrikimų gali atnešti 1 erkės įkandimas.

Per artimiausią mėnesį Lietuvą turėtų pasiekti vakcinos nuo beždžionių raupų, jų planuojama įsigyti 1400 dozių, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus. „Mėnesio laikotarpyje tikimės sulaukti. Tai nebus didelis kiekis, kadangi vakcinos prieinamumas kol kas ribotas, Europos Sąjunga nupirkusi vakciną paskirstė proporcingai pagal šalies dydį. Lietuvai, be abejonės, tas kiekis gerokai mažesnis nei tokioms didelėms šalims kaip Vokietija ar Ispanija.

Lietuvoje paaugliai nuo 12 metų galės būti skiepijami „Novavax“ vakcina nuo koronaviruso, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM pranešime teigiama, jog nuo liepos 15 dienos 12–17 metų amžiaus vaikai galės registruotis vakcinacijai šia vakcina. Toks sprendimas priimtas po to kai Europos Komisija, remdamasi Europos vaistų agentūros (EMA) rekomendacija, pakeitė COVID-19 vakcinos „Novavax“ registracijos sąlygas ir leido ja skiepyti vaikus nuo 12 metų.

Pneumonija, dar kitaip vadinama plaučių uždegimu – tai yra viena dažniausių ir pavojingiausių kvėpavimo takų infekcijų, kurią sukelia itin klastinga pneumokoko bakterija. Nuo liepos pirmosios LR Sveikatos ministro įsakymu nuo šios ligos pradėjus skiepyti vaistinėse, farmacininkai primena apie ligos simptomus ir sklaido įsisenėjusius mitus.

Gyvenimo kokybę negrįžtamai bloginančios komplikacijos, paralyžius ar net mirtis – tokie galimi poliomielito, kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, dar vadinamos mažų vaikų liga, padariniai. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, svarbu tai, jog šių pasekmių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus – Lietuvoje vaikai nuo šių ligų skiepijami nemokamai, valstybės lėšomis.

Vasarą, prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, būtina pasirūpinti vaikų sveikata ir užsukti į gydytojo kabinetą, kuris atliks nuodugnią sveikatos apžiūrą, peržiūrės atliktus skiepus, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kodėl prieš naujus mokslo metus itin svarbu atkreipti dėmesį į skiepus, atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku? Į šiuos klausimus atsako NVSC Užkrečiamųjų ligų va...

Nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų neužregistruota, tačiau turime išlikti budrūs, nes pasaulyje kasdien nustatoma vis daugiau šios ligos atvejų, įspėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 birželio 30 d. 51 pasaulio šalyje užregistruota 5 240 beždžionių raupų atvejų.

Įvairiose pasaulio šalyse vis dažniau plintanti virusinė liga – beždžionių raupai – kelia daugybę klausimų medikams ir baimę žmonėms. Iš Afrikos atkeliavęs susirgimas virto protrūkiu ir Europos valstybėse, tad grėsmė – iš tiesų reali. Šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė pasakoja, jog nors Lietuvoje dar nėra užfiksuotas nei vienas šios ligos atvejis, pravartu žinoti, kaip šį virusą atpažinti bei kaip elgtis pastebėjus pirmuosius simptomus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą. „Mes norime išsiaiškinti, kokia dalis paskiepytų gyventojų buvo užsikrėtę koronavirusu ir kokia yra jų imuniteto būklė. Pagal tai planuosime tolesnę koronaviruso valdymo strategiją“, – BNS šią savaitę sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Gegužę Lietuvoje užfiksavus tris meningokokinės infekcijos atvejus, kurių vienas baigėsi mirtimi, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo šios ūmios, žaibiškai progresuojančios infekcijos apsaugo skiepai. Anot epidemiologų, nors, siekiant visiškai suvaldyti ligą, skiepijimo apimtys vis dar nepakankamos, situacija, įtraukus meningokoko skiepus į vaikų skiepijimo kalendorių, svariai pagerėjo.

JAV sveikatos institucijos šeštadienį išdavė galutinius leidimus naudoti „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinas nuo COVID-19, skirtas penkerių metų ir jaunesniems vaikams, o prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasveikino šį sprendimą kaip „labai svarbų žingsnį“ stabdant viruso plitimą. Jungtinės Valstijos tapo pirmąja šalimi, leidusia iRNR technologijos pagrindu sukurtomis vakcinomis skiepyti vaikus nuo šešių mėnesių amžiaus.

Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti 6 tūkst. eurų baudą, skirtą vyrui už medicinos darbuotojo papirkimą, siekiant neteisėto įrašymo į pasiskiepijusių COVID-19 vakcina asmenų sąrašą. Kaip pranešė prokuratūra, pirmadienį teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina skiepyti vaikus nuo tymų, pabrėždami, kad mažėjant pasiskiepijusių nuo šios lengvai plintančios ligos, slopsta ir kolektyvinis imunitetas. Centro teigimu, lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, skiepijimo apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvejų metų amžiaus vaikų grupėje sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 procento, o septynerių metų grupėje – nuo 90,53 iki 88,37 procento.

Pastaruoju metu kai kuriose šalyse fiksuojami beždžionių raupų atvejai kol kas nekelia didelės grėsmės, nes virusas iš žmogaus žmogui plinta ne taip greitai. Bet jeigu ateityje beždžionių raupais susirgtų voverės ar kiti mūsų regione paplitę laukiniai gyvūnai, tokiu atveju šis virusas galėtų paplisti ir pas mus, tai yra Europoje, tarp jų ir Lietuvoje.

Vos nuslūgus COVID-19 pandemijai, pasaulį gąsdina dar vienas virusas – vėl apie save prabilę beždžionių raupai. Iš Afrikos kilęs virusas susargdino jau mažiausiai šimtą žmonių keliolikoje pasaulio valstybių, taip pat – ir Europoje, nors Afrikoje dauguma jų nė nekeliavo. Virusui plintant žmonės Lietuvoje į žinią reaguoja skirtingai – vieni baiminasi naujos ligos, kiti šaiposi, esą beždžionės per toli, kad keltų grėsmę.

Lietuvoje pernai sumažėjo vakcinavimo apimtys nuo 13 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Kaip antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų.

Gerokai atlaisvinti iki šiol galioję COVID-19 ribojimai suteikė vilties, kad įprastas gyvenimo ritmas grįžta į savo vėžes. Tačiau medikai gyventojus įspėja ir apie kitas ligas – poliomielitą ir kokliušą, kurių saugotis reikia nuolatos. Nors šios ligos skamba tarsi praėjusio šimtmečio diagnozės, šeimos gydytojos Elenos Šukės teigimu, pavojingomis ar net mirtinomis išlieka ir šiandien.