Viceministrė priminė, kad nuo gegužės pradžios yra fiksuojama maždaug 17 tūkst. beždžionių raupų ligos atvejų Europoje, tad tai, kad jos pasiekė Lietuvą, yra gera žinia.
„Norėčiau pasidžiaugti, kad ir Lietuvą jau pasiekė 1400 vakcinos dozių nuo beždžionių raupų. Šias dozes, kurios mus, kaip ir kitą dalį šalių, pasiekė vakar, skirsime skiepyti didelės rizikos sąlytį su beždžionių raupais turėjusiais asmenimis, individualiai vertinant kiekvieną atvejį.
Tai reiškia, kad asmenis, kurie bus skiepijami, identifikuos ir juos siųs skiepyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dėl to labai svarbu pažymėti ir tai, kad sąlytį turėję asmenys būtų paminėti apklausos metu, kuomet ją vykdo šis centras. Ir jei asmuo nenurodys sąlytį turėjusių asmenų, apie juos specialistai ir negalės žinoti ir tie žmonės negalės būti skiepijami“, – komentavo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Kas bus skiepijami pirmiausia?
Kaip nurodė ji, skiepijimas profilaktiniais tikslais Lietuvoje dar nebus taikomas. Tuo metu pagrindinis tikslas yra sąlytį turėjusius asmenis vakcinuoti kaip įmanoma greičiau – iki keturių dienų po kontaktų ir ne vėliau kaip 14 dienų po turėto kontakto. Vakcina gali būti skiriama asmenims nuo 18 metų.
Taip pat ji paaiškino, kaip apibrėžiamas artimą sąlytį sus sergančiuoju turėjęs asmuo.
„Artimą sąlytį turėjęs asmuo yra gyvenantis tame pačiame namų ūkyje, asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, kurie netinkamai naudojo apsaugos priemones, taip pat kartu keliavusieji – lėktuvu, traukiniu, bet kontaktas turi būti ne trumpiau nei 8 valandos. Taigi didelės rizikos sąlytį, kaip minėjau, identifikuos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal apklausos metu pateiktus duomenis“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
NVSC specialistė Galina Zagrebnevienė pridūrė, kad ne visi sąlytį su beždžionių raupų atveju turėję asmenys yra vertinami vienodai.
„Pavyzdžiui, buvimas patalpoje nuo keletos minučių iki keletos valandų su asmeniu, kuris yra nutolęs per 2–4 metrus, socialinis sąlytis – susitikimas su atveju, kuris dar nėra identifikuotas, prekybos centre ar kurioje kitoje viešoje vietoje, tai tikrai nėra didelės rizikos sąlytis.
Artimas, didelės rizikos sąlytis yra laikomas, kai kontaktuojama su patvirtinto beždžionių raupų atvejo oda, šašais, bendravimas veidas į veidą trunka ilgą laiką, yra tiesiogiai liečiamos sergančiojo beždžionių raupais atviros, išbertos kūno odos vietos. Artimas bendravimas namuose, namų ūkyje, miegant vienoje lovoje, naudojantis bendrais rankšluosčiais, tai būtų vertinama kaip didelės rizikos sąlytis“, – aiškino medikė.
Pasak specialistės, todėl medikai vien įtardami beždžionių raupų atvejį jau dėvi asmens apsaugos priemones – pirštines, respiratorius arba kaukes, chalatus ir t.t. „Yra traktuojama, kad medikai slaugydami, apžiūrėdami atvejį turi mažos arba labai mažos arba rizikos sąlytį“, – sakė ji.
Vėliau galės pasiskiepyti visi norintieji?
Anot G. Zagrebnevienės, poreikis skiepyti asmenis nuo beždžionių raupų būtų vertinamas labai individualiai, taip pat atkreipiamas dėmesys, ar asmuo buvo paskiepyti raupų vakcina iki 1989 m.
„Ir tik tuomet būtų rekomenduojama skiepytis – arba viena, arba dviem dozėmis“, – pridūrė ji.
Kaip nurodė A. Bilotienė-Motiejūnienė, vakcinaciją sudarytų dvi dozės, tarp kurių tarpas – 28 dienos. Kaip nurodė ji, šiandien be siuntimo įtariant beždžionių raupus galima kreiptis į 5 įstaigas, turinčias infekcinių ligų centrus Vilniuje, Kaune Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat – dermatovenerologo ar dermatologo konsultacijai.
„Kaip ir šiandien visi nustatyti asmenys, kurių turime 5, visi kreipėsi į dermatologus ir vėliau buvo nukreipti į infekcinių ligų skyrių“, – sakė viceministrė.
Ji taip pat neatmetė, kad galėtų būti skiepijami visi norintieji. „Apie tai yra svarstoma, turėsime posėdį su ekspertais. Bet pirmiausia įsivertinome, kiek mums kaip šaliai būtų reikalinga turėti vakcinų esant poreikiui skiepyti sąlytį turėjusius asmenis, tai, kaip minėjau, pirmos šios 1400 vakcinos dozių bus rekomenduojamos tik tiems asmenims, kurie turėjo sąlytį, yra rizikos grupėje ir apie kuriuos atvejus informuoti NVSC“, – sakė viceministrė ir pabrėžė, kad tai bet kuriuo atveju būtų savanoriškas vakcinavimasis.
Anot A. Bilotienės-Motiejūnienės, dabartinis tikslas – su ekspertais pasiskaičiuoti, koks papildomų vakcinų skaičius Lietuvai galėtų būti reikalingas sudarant galimybę visiems asmenims, kurie nėra vakcinavęsi nuo 1989 m. raupų vakcina, sudaryti galimybę vakcinuotis.
„Tokius klausimus svarsto ir kitos šalys, nenurodo labai konkrečių grupių, konkrečių žmonių ir rizikos grupių, nes tą galėtų pasakyti specialistai, kam iš tikrųjų būtų tikslinga vakcinuotis“, – aiškino ji.
Kas rizikuoja užsikrėsti?
Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau didesnė užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.
Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, tačiau nuo ligos galima apsisaugoti skiepais.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo sausio pradžios pasaulyje nustatyta beveik 28 tūkst. beždžionių raupų atvejų, apie 16,5 tūkst. jų fiksuota Europoje.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
