Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kas toji stabligė, kaip ja užsikrečiama, kokios grėsmės kyla užsikrėtus bei kaip apsisaugoti nuo klastingos ligos.
Užkratas patenka per žaizdas
Stabligė – ūmi liga, pasireiškianti įvairaus laipsnio raumenų spazmais. Ligą sukelia bakterija Clostridium tetani, gaminanti poras ir kuriai nereikia deguonies.
Ligą sukeliančių bakterijų sporos yra atsparios įvairiems aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui ar šalčiui, todėl ilgai išlieka gyvybingos, net iki kelerių metų.
Didžiausias pavojus kyla dirbantiems sode ir darže, ypač tiems, kurie turi žaizdų, per kurias ir patenka ligos sukėlėjai. Įdomu tai, kad sukėlėjai, patekę į žmogaus organizmą per burną, ligos nesukelia.
„Stabligės sukėlėjų (bakterijų) yra įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis bakterijos patenka į aplinką ir, virtusios sporomis, ilgai išlieka gyvybingos dirvožemyje.
Žmonės užsikrėsti gali esant tiek giliai, tiek paviršinei žaizdai, jei ji yra užteršta dirvožemiu. Itin pavojinga žaizdą užteršti sodo, daržo, ganyklų žeme“, – pasakojo D. Razmuvienė.
NVSC teigia, kad stabligės sukėlėjai, patekę į žaizdą, ima gaminti stiprų nuodą. Inkubacinis ligos laikotarpis gali užtrukti net iki mėnesio ar daugiau:
„Stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių iki 3-4 savaičių ar net kelių mėnesių, tačiau dažniausiai trunka 7-8 dienas.“
Tiesa, stabligė yra viena iš nedaugelio ligų, kuri neperduodama iš žmogaus žmogui, t. y., kitas žmogus nuo užsikrėtusiojo negali užsikrėsti.
Pasireiškia raumenų spazmais
Pirmieji ligos požymiai pasireiškia trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais užkrato patekimo vietoje. Pastarieji gali trukti iki kelių savaičių.
„Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni“, – simptomus vardina NVSC specialistė.
Laiku nesikreipus į gydytojus, pasekmės gali būti itin skaudžios – spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolių metu gali lūžti ilgieji kaulai, nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta net dantys.
„Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta“, – priduria D. Razmuvienė.
NVSC Imunoprofilaktikos skyrius aiškina, kad stabligę gydyti būtina nedelsiant – gydymui skiriami antibiotikai, taip pat specialus antitetaninis serumas nuo stabligės. Gydomi ir kiti simptomai, atstatoma rūgščių, elektrolitų, skysčių pusiausvyra organizme.
Apsisaugoti padeda skiepai
D. Razmuvienė pažymi, kad pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojami tik pavieniai stabligės atvejai, tačiau asmenims, kuriems po paskutinio skiepijimo nuo stabligės praėjo daugiau nei 10 metų, kyla didesnė rizika užsikrėsti.
„Taip pat infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims. NVSC epidemiologai atkreipia dėmesį, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl labai svarbu pasiskiepyti“, – įspėja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo stabligės – skiepai, kuriuos suaugusiems asmenims reikia atnaujinti kas 10 metų. Tokia paslauga – nemokama. Nuo stabligės skiepijami ir vaikai.
„Lietuvoje, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės lėšomis vaikai nuo stabligės skiepijami 6 kartus: 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6-7 metų ir 15-16 metų amžiaus.
Suaugusieji kas 10 metų nuo stabligės ir difterijos gali skiepytis nemokamai“, – primena D. Razmuvienė.
„Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina seniai nebuvo skiepyta, ji skiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės“, – aiškina NVSC Imunoprofilaktikos skyrius.
