skiepai

Per artimiausią mėnesį Lietuvą turėtų pasiekti vakcinos nuo beždžionių raupų, jų planuojama įsigyti 1400 dozių, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus. „Mėnesio laikotarpyje tikimės sulaukti. Tai nebus didelis kiekis, kadangi vakcinos prieinamumas kol kas ribotas, Europos Sąjunga nupirkusi vakciną paskirstė proporcingai pagal šalies dydį. Lietuvai, be abejonės, tas kiekis gerokai mažesnis nei tokioms didelėms šalims kaip Vokietija ar Ispanija.

Lietuvoje paaugliai nuo 12 metų galės būti skiepijami „Novavax“ vakcina nuo koronaviruso, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM pranešime teigiama, jog nuo liepos 15 dienos 12–17 metų amžiaus vaikai galės registruotis vakcinacijai šia vakcina. Toks sprendimas priimtas po to kai Europos Komisija, remdamasi Europos vaistų agentūros (EMA) rekomendacija, pakeitė COVID-19 vakcinos „Novavax“ registracijos sąlygas ir leido ja skiepyti vaikus nuo 12 metų.

Pneumonija, dar kitaip vadinama plaučių uždegimu – tai yra viena dažniausių ir pavojingiausių kvėpavimo takų infekcijų, kurią sukelia itin klastinga pneumokoko bakterija. Nuo liepos pirmosios LR Sveikatos ministro įsakymu nuo šios ligos pradėjus skiepyti vaistinėse, farmacininkai primena apie ligos simptomus ir sklaido įsisenėjusius mitus.

Gyvenimo kokybę negrįžtamai bloginančios komplikacijos, paralyžius ar net mirtis – tokie galimi poliomielito, kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, dar vadinamos mažų vaikų liga, padariniai. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, svarbu tai, jog šių pasekmių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus – Lietuvoje vaikai nuo šių ligų skiepijami nemokamai, valstybės lėšomis.

Vasarą, prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, būtina pasirūpinti vaikų sveikata ir užsukti į gydytojo kabinetą, kuris atliks nuodugnią sveikatos apžiūrą, peržiūrės atliktus skiepus, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kodėl prieš naujus mokslo metus itin svarbu atkreipti dėmesį į skiepus, atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku? Į šiuos klausimus atsako NVSC Užkrečiamųjų ligų va...

Nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų neužregistruota, tačiau turime išlikti budrūs, nes pasaulyje kasdien nustatoma vis daugiau šios ligos atvejų, įspėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 birželio 30 d. 51 pasaulio šalyje užregistruota 5 240 beždžionių raupų atvejų.

Įvairiose pasaulio šalyse vis dažniau plintanti virusinė liga – beždžionių raupai – kelia daugybę klausimų medikams ir baimę žmonėms. Iš Afrikos atkeliavęs susirgimas virto protrūkiu ir Europos valstybėse, tad grėsmė – iš tiesų reali. Šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė pasakoja, jog nors Lietuvoje dar nėra užfiksuotas nei vienas šios ligos atvejis, pravartu žinoti, kaip šį virusą atpažinti bei kaip elgtis pastebėjus pirmuosius simptomus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą. „Mes norime išsiaiškinti, kokia dalis paskiepytų gyventojų buvo užsikrėtę koronavirusu ir kokia yra jų imuniteto būklė. Pagal tai planuosime tolesnę koronaviruso valdymo strategiją“, – BNS šią savaitę sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Gegužę Lietuvoje užfiksavus tris meningokokinės infekcijos atvejus, kurių vienas baigėsi mirtimi, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo šios ūmios, žaibiškai progresuojančios infekcijos apsaugo skiepai. Anot epidemiologų, nors, siekiant visiškai suvaldyti ligą, skiepijimo apimtys vis dar nepakankamos, situacija, įtraukus meningokoko skiepus į vaikų skiepijimo kalendorių, svariai pagerėjo.

JAV sveikatos institucijos šeštadienį išdavė galutinius leidimus naudoti „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinas nuo COVID-19, skirtas penkerių metų ir jaunesniems vaikams, o prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasveikino šį sprendimą kaip „labai svarbų žingsnį“ stabdant viruso plitimą. Jungtinės Valstijos tapo pirmąja šalimi, leidusia iRNR technologijos pagrindu sukurtomis vakcinomis skiepyti vaikus nuo šešių mėnesių amžiaus.

Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti 6 tūkst. eurų baudą, skirtą vyrui už medicinos darbuotojo papirkimą, siekiant neteisėto įrašymo į pasiskiepijusių COVID-19 vakcina asmenų sąrašą. Kaip pranešė prokuratūra, pirmadienį teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina skiepyti vaikus nuo tymų, pabrėždami, kad mažėjant pasiskiepijusių nuo šios lengvai plintančios ligos, slopsta ir kolektyvinis imunitetas. Centro teigimu, lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, skiepijimo apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvejų metų amžiaus vaikų grupėje sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 procento, o septynerių metų grupėje – nuo 90,53 iki 88,37 procento.

Pastaruoju metu kai kuriose šalyse fiksuojami beždžionių raupų atvejai kol kas nekelia didelės grėsmės, nes virusas iš žmogaus žmogui plinta ne taip greitai. Bet jeigu ateityje beždžionių raupais susirgtų voverės ar kiti mūsų regione paplitę laukiniai gyvūnai, tokiu atveju šis virusas galėtų paplisti ir pas mus, tai yra Europoje, tarp jų ir Lietuvoje.

Vos nuslūgus COVID-19 pandemijai, pasaulį gąsdina dar vienas virusas – vėl apie save prabilę beždžionių raupai. Iš Afrikos kilęs virusas susargdino jau mažiausiai šimtą žmonių keliolikoje pasaulio valstybių, taip pat – ir Europoje, nors Afrikoje dauguma jų nė nekeliavo. Virusui plintant žmonės Lietuvoje į žinią reaguoja skirtingai – vieni baiminasi naujos ligos, kiti šaiposi, esą beždžionės per toli, kad keltų grėsmę.

Lietuvoje pernai sumažėjo vakcinavimo apimtys nuo 13 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Kaip antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų.

Gerokai atlaisvinti iki šiol galioję COVID-19 ribojimai suteikė vilties, kad įprastas gyvenimo ritmas grįžta į savo vėžes. Tačiau medikai gyventojus įspėja ir apie kitas ligas – poliomielitą ir kokliušą, kurių saugotis reikia nuolatos. Nors šios ligos skamba tarsi praėjusio šimtmečio diagnozės, šeimos gydytojos Elenos Šukės teigimu, pavojingomis ar net mirtinomis išlieka ir šiandien.

Mažėjančios skiepijimo apimtys nuo kitų užkrečiamų ligų specialistams pastaruoju metu kaip reikiant kelia nerimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė socialinėje erdvėje pasidalino nuogąstavimais dėl labai realių naujų ligų protrūkių. Ji pabrėžė, kad per pastaruosius dvejus metus ženkliai sumažėjo vaikų, paskiepytų nuo vakcinomis valdomų ligų, skaičius.

Jungtinėse Valstijose vaikai nuo penkerių metų galės gauti „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 stiprinamąją dozę, antradienį pranešė šalies sveikatos apsaugos tarnybos. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė leidimą 5–11 metų vaikus skiepyti vakcinos stiprinamąja doze, kad būtų „suteikta tolesnė apsauga nuo COVID-19“, – sakoma tarnybos komisaro Roberto Califfo pranešime. Ketvirtadienį šį klausimą aptars JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ekspertų komitetas.

Pandemija baigiasi, tačiau jos pagimdytos ar pagilintos bėdos nesitraukia. Suprastėjusi fizinė sveikata ir psichologinė būklė, dar didesnis įnikimas į telefonus ir, svarbiausia, – kritusios kalendorinių skiepų vakcinacijos apimtys kaip reikiant verčia nerimauti vaikų gydytojus. Profesorius Rimantas Kėvalas ypač nuogąstauja dėl to, kad tėvai atsisako vaikus skiepyti nuo seniai žinomų, bet mirtinai pavojingų ligų.

Pernai tokiu pat metu visoje šalyje pasirodė visiškai naujos, stulbinamai veiksmingos vakcinos nuo Covid-19, įnešusios stiprų optimizmo gūsį, rašo edition.cnn.com. Milijonai žmonių kasdien rikiavosi į eiles, kad gautų savo vakcinas. Užuot stebėję nuolatinį atvejų, pacientų ligoninėje ir mirčių augimą, stebėjome naują skaičių: paskiepytųjų procentą. Tikėjome, kad šis skaičius buvo geriausias mūsų šansas įveikti virusą.

Ketvirtoji vakcinos nuo COVID-19 dozė kol kas gali būti skirta tik 80-čiams ir vyresniems, apie kitų grupių antrąją revakcinaciją galima bus kalbėti rudenį atsiradus patobulintoms vakcinoms. VVKT vadovas Gytis Andrulionis antradienį spaudos konferencijoje informavo, kad tokios pozicijos tarnyba laikosi remdamasi Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) išvadomis.

Pirmąjį šių metų metų ketvirtį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gavo 1151 pranešimą apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 skiepus, nuo vakcinacijos pradžios gauti beveik 8 tūkst. pranešimų. „Kalbant apie šių metų pirmąjį ketvirtį, gautas 1151 pranešimas apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas“, – antradienį spaudos konferencijoje pranešė VVKT vadovas Gytis Andrulionis.

Seimas šią savaitę atmetė grupės opozicinių parlamentarų inicijuotą projektą, kuriuo norėta užkirsti kelią 16-mečiams pasiskiepyti be tėvų žinios. Pataisa siūlyta nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat – ir dėl imunoprofilaktikos. Už tai po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir susilaikė 14 parlamentarų, tad projektui nepritarta.

Suvaldžius COVID-19 situaciją vis garsiau kalbama apie tai, ką reikės daryti su kritusiomis vakcinavimo kalendoriniais skiepais apimtimis. Vyriausioji šalies epidemiologė patvirtino, kad jau yra išaugusi rizika sulaukti tokių ligų kaip tymai protrūkių. Kaip nurodė vyriausioji šalies epidemiologė dr. Loreta Ašoklienė, tik vienoje pozicijoje iš 14 infekcijų skiepijimo apimtys yra šiek tiek padidėjusios.

Atėjęs pavasaris sodo ir daržo mylėtojams primena apie greitai prasidėsiančius žemės ūkio darbus, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ragina nepamiršti apie dirvožemyje slypinčią pavojingą ligą – stabligę ir efektyviausią priemonę, apsaugančią nuo šios ligos – skiepus.

Reaguodama į įvykius Ukrainoje ir augančius pabėgėlių srautus, Lietuva sudarė galimybę iš karo niokojamos šalies pasitraukusiems ir Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos gyventojams pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos.

Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (IAVI) ir „Moderna“ oficialiai pradėjo savo eksperimentinės ŽIV vakcinos I fazės klinikinį tyrimą, o pirmosios dozės jau buvo pristatytos. Ši vakcina sukurta siekiant paskatinti sukurti plačiai neutralizuojančius antikūnus (bnAb), remiantis IAVI ir Scrippso instituto atliktu tyrimu, kuriam vadovavo profesorius Williamas Schiffas.

Australijos sostinėje tūkstančiai protestuotojų šeštadienį žygiavo parlamento pastato link, kad pasmerktų privalomą skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos, pasaulyje plečiantis protestams prieš suvaržymus, įvestus dėl COVID-19 pandemijos. Demonstrantai užplūdo Kanberos gatves ir galiausiai susitelkė prie parlamento. Kai kurie mojavo raudona Australijos prekinių laivų vėliava, siejama su „suverenių piliečių“ judėjimu, kurio šalininkai teigia, kad nacionaliniai įstatymai jiems negalioja.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto vakcinomis nuo gripo šiemet leisti nemokamai pasiskiepyti visiems gyventojams, o ne tik rizikos grupėms priklausantiems žmonėms. Tokį prašymą prieš kurį laiką ministerijai pateikė Vilniaus Šeškinės ir Karoliniškių poliklinikos, nespėjančios sunaudoti visų už valstybės lėšas pirktų vakcinų. „Situacija vertinama, sprendimo šiuo klausimu kol kas nėra“, – BNS nurodė ministerija.

Socialiniuose tinkluose kilo diskusijos dėl nuotraukos, kurioje sportininkas, aktyviai pasisakantis prieš valdančiųjų sprendimus pandemijos klausimu Žydrūnas Savickas matomas lauko reklamoje agituojantis už skiepus. „Stengiuosi išvengti ligų – renkuosi skiepus. Galiūnas Žydrūnas Savickas“, – rašoma stende.

JAV ligoninė negali atlikti širdies transplantacijos pacientui, kuris atsisako pasiskiepyti nuo COVID-19. Nors šis žingsnis sukėlė tam tikrų ginčų, ligoninė teigia, kad vadovaujasi klinikinėmis gairėmis, kurias remia mokslas. DJ Fergusonui, 31 metų dviejų vaikų tėvui, kurio žmona laukiasi ir trečiojo, labai reikalinga širdies persodinimo operacija.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia paskatinti gydymo įstaigas ir vaistines dar aktyviau įsitraukti į vakcinacijos procesą ir sukurti kiekvienam piliečiui prieinamą ir patogų vakcinacijos tinklą, todėl nuo vasario mėnesio visos galinčios skiepyti įstaigos už kiekvieną įskiepytą vakcinos dozę gaus skatinamąjį priedą. Jis bus skiriamas nepriklausomai nuo to, kelinta doze ar kokio amžiaus žmogus bus paskiepytas.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ antradienį paskelbė, kad paprašė JAV leisti naudoti ekstremaliomis sąlygomis vakciną nuo COVID-19 penkerių metų ir mažesniems vaikams, antradienį pranešė JAV žiniasklaida. Tai paskutinė skiepytis nuo COVID-19 dar negalinti JAV gyventojų grupė. Šiuo metu prašoma leidimo ekstremaliomis sąlygomis taikyti dviejų vakcinos dozių kursą vaikams nuo šešių mėnesių.

Nevakcinuotam tėčiui Kanadoje buvo uždrausta lankyti savo vaiką, kol jis nepasiskiepys nuo COVID-19. Tėvui uždrausta bendrauti su savo 12-mečiu vaiku.

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kurioje visi pilnamečiai šalies gyventojai privalės pasiskiepyti nuo COVID-19, priešingu atveju bus taikomos baudos, siekiančios iki 3,6 tūkst. eurų. Lietuvos ekspertai šį sprendimą vadina „drąsiu“ ir abejoja, kad tokį metodą būtų galima taikyti ir Lietuvoje, nes visuomenėje tvyrančios įtampos skiepų klausimu vis dar išlieka. Tačiau atsakydami, ar taikyti baudas nesiskiepijantiems yra tikslinga, jų nuomonės – kardinaliai išsiskiria.

Daugiau nei 7000 žmonių susirgusių COVID-19 per parą. Tokį rekordinį rezultatą per vakar užfiksavo šalies laboratorijos. Tačiau blogiausia dar priešaky. Specialistai prognozuoja, kad atvejų skaičius gali peršokti ir 10-imt tūkstančių, tiek Vilnius, tiek Sveikatos apsaugos ministerija kalbą apie kritinį planą, kuriam įsigaliojus į darbą eiti privalėtų net ir lengva COVID-19 forma sergantys gyventojai. Tiesa, blogėjanti situacija Seimo nesuvienijo.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Tiesioginiame eteryje žinių metu vieno Meksikos televizijos kanalo vedėjas neatlaikė ir išplūdo nesiskiepijančius gyventojus. Kaip matyti vaizdo įraše, žinių vedėjas Leonardo Schwebelis demonstravo, kaip teisingai dėvėti apsauginę veido kaukę. Tačiau netrukus vyras pasinaudojo eteriu ir ėmė dėstyti savo nuomonę. Žiniasklaidos priemonė CNN pateikė tokį žinių vedėjo kalbos vertimą: „Jūs prakeikti antivakseriai, kvailių šutve! Baikit savo nesąmones ir bent jau užsidėkit veido kaukę.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį kalbėdamas virtualiame Davoso forume pareiškė, kad pasaulis privalo nuo COVID-19 paskiepyti visus gyventojus, kad pagaliau užbaigtų šią pandemiją.  Tradiciškai Šveicarijos Alpėse vykstantis pasaulio politikos ir verslo lyderių susibūrimas jau antrus metus iš eilės rengiamas virtualiai dėl pandemijos, kuri nerodo pasitraukimo ženklų.

Kasmetinė gripo vakcina yra neįtikėtina priemonė, apsauganti labiausiai pažeidžiamus žmones (ir daugelį kitų) nuo pasikartojančių ligų. Viruso pavojus slypi nuolat kintančiose išorinio apvalkalo struktūrose, dėl kurių kiekvienais metais reikia naujų vakcinų, tačiau viskas gali greitai pasikeisti. Žurnale „Nature“ pranešama, kad mokslininkai iš Weill Cornell Medicine, Scripps Research ir Čikagos universiteto aptiko viruso silpnąją vietą.

Nors turimų COVID-19 vakcinų apsauga nuo užsikrėtimo omikron atmaina gerokai nukrito, skiepai vis dar gali efektyviai apsaugoti nuo sunkių ligos atvejų. Tokią žinutę bent kol kas siunčia šioje srityje nusimanantys specialistai. Visgi kas bus toliau – ar dar šiemet prireiks skiepytis papildoma sustiprinamąja vakcinos doze, o galbūt laukia atnaujintos vakcinos? Nors, pirminiais duomenimis, dabar turimi COVID-19 skiepai po pirminės vakcinacijos nuo užsikrėtimo tebeapsaugo tik apie 30 proc.

Kai daugeliui trečio skiepo dar negavusių Lietuvos gyventojų įsigaliojo draudimas gauti galimybių pasą, į vakcinų atsisakančių žmonių gretas stojo medicina bei skiepais pasitikintys asmenys. Kodėl taip nutiko, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Aš nesiskiepysiu, kol mano antikūnai kyla. Tai yra absurdas, absurdas“, – sakė žinomas atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Prieš 8 su puse mėnesio Vilniuje, parodų ir kongresų rūmuose LITEXPO duris atvėręs didžiausias vakcinavimo centras skaičiuoja paskutiniąsias dienas. Sausio 16 dieną duris užvėrus didžiausiam vakcinacijos centrui, gyventojai toliau galės skiepytis bent 60-yje Vilniuje veikiančių klinikų, vaistinių bei poliklinikų, kurių sąrašą patogiai galite rasti svetainėje vakcina.vilnius.lt.

Pandeminio koronaviruso omikron variantas yra pavojingas, ypač nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO teigimu, omikron atmainos plitimas lėmė didžiulį  naujų užsikrėtimo atvejų šuolį, todėl negalima pasiduoti šiam nerimą keliančiam variantui.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai antradienį įspėjo, kad paprasčiausias pradinių skiepų nuo COVID-19 stiprinamųjų dozių kartojimas nėra perspektyvi strategija saugantis nuo naujai atsirandančių pandeminio koronaviruso variantų, ir paragino kurti naujas, geriau nuo viruso perdavimo apsaugančias vakcinas.

Nors vaikų ir paauglių revakcinacija Lietuvoje dar neprasidėjo, jau pasipylė žinutės, skatinančios jaunimą skiepytis sustiprinamąja doze. Pasigirdo tėvų nusiskundimų, kad tokia informacija mažų mažiausiai klaidina. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad nesklandumą jau pavyko užglaistyti. Dalį paauglių pasiekė pranešimai, esą jiems metas skiepytis sustiprinamąja doze nuo COVID-19. Bėda ta, kad revakcinacija vaikams ir paaugliams Lietuvoje nevyksta.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad skiepai nuo koronaviruso taptų privalomi darbuotojams, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriuose. Parlamente buvo pristatytas tai numatantis projektas, bet balsavimas dėl jo numatytas kiek vėliau. Tai daroma norint paskatinti šių sektorių darbuotojus skiepytis sustiprinamąja vakcinos doze.  Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 37, 11 parlamentarų susilaikė.