skiepai

Seimas antradienį spręs dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Palaikymo projektas gali sulaukti ir iš opozicijos, kuri vis ragina valdančiuosius greičiau priimti skiepų žalos atlyginimo mechanizmą. Visgi privalomi skiepai ateityje gali būti reikalingi ir daugiau profesijų atstovų. Kalbama, kad plintant omikron atmainai, Vyriausybė gali priimti tą numatančius pakeitimus, o pirmieji privalomos vakcinacijos sąraše atsidurtų mokytojai.

Seime pirmą kartą taikoma tvarka, kuri neleidžia vidun patekti galimybių paso neturintiems parlamentarams. Tai sukėlė tikrą furorą tarp skiepams nepritariančių politikų, kurie iš šio sprendimo bandė padaryti šou.  Antradienį pirmasis parlamente pasirodė valstiečių žaliųjų atstovas Dainius Kepenis, bet jis į Seimą pateko, nes yra persirgęs ir turi galimybių pasą.

Visoje Prancūzijoje daugiau nei 100 tūkst. žmonių šeštadienį protestavo prieš vyriausybės planus įvesti dar griežtesnius suvaržymus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo juos visus "pasiųsti". Anksčiau šią savaitę E. Macronas interviu laikraščiui „Le Parisien“, pavartodamas prancūzišką veiksmažodį „emmerder“, kilusį iš žodžio „merde“ (mėšlas) ir prancūzų kalboje laikomą vulgariu žargonizmu, įspėjo, kad darys spaudim...

Pirmoji pasaulio raketė Novakas Džokovičius neprivalėjo pasiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos, nes gruodį persirgo šia liga, sakoma tenisininko advokatų dokumentuose, pateiktuose teismui šeštadienį, praėjus trims dienoms po Australijos pasieniečių sprendimo jį sulaikyti Melburne.

Kad ir kokios saugios ir veiksmingos būtų vakcinos, visada atsiras žmonių, kurie jų atsisakys. Štai kodėl COVID-19 ir antimokslinės dezinformacijos amžiuje turime tokius dalykus kaip privalomas skiepijimas valstijos ir federaliniu lygiu: jei nenorite skiepytis, geriau turėkite rimtą priežastį.

Praėjusią parą nustatyta 3415 naujų COVID-19 atvejų, mirė keturi žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 5 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas ketvirtą dieną iš eilės. Visi mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2004 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 22,1 tūkst. žmonių.

Praėjusią parą nustatyti 3053 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 5 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas trečią dieną iš eilės. Devyni mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1792 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 21,3 tūkst. žmonių.

Du trečdaliai parlamentarų jau pateikė dokumentus, kurių reikės nuo kitos savaitės norint patekti į Seimą, teigia Seimo kancleris Modestas Gelbūda. „Galime pasidžiaugti, kad vakar dienos duomenimis, kuriuos gavome dienos pabaigoje, jau 90 Seimo narių jau pateikė reikiamus dokumentus, jie galės patekti į Seimą įprasta tvarka“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Modestas Gelbūda. Pasak kanclerio, absoliuti dauguma pateikusių dokumentus yra pasiskiepiję.

Praėjusią parą nustatyti 2963 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 9 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas antrą dieną iš eilės. Penki mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1678 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 19,5 tūkst žmonių.

Pagal pilną schemą nuo COVID-19 ligos paskiepyti ir šia liga persirgę gyventojai nuo šiol taip pat galės pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze. Atnaujinta skiepijimo tvarka taip pat numato galimybę „Janssen“ vakcina pasiskiepijusiems gyventojams anksčiau gauti sustiprinančiąją tos pačios vakcinos dozę – tai padaryti jau galima ne po 120, o po 60 dienų. „Janssen“ vakcina pasiskiepiję gyventojai taip pat turi galimybę po 90 dienų rinktis „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakciną.

Praėjusią parą nustatyti 2278 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai – didžiausias paros atvejų skaičius nuo lapkričio vidurio. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1,6 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 17,3 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1046 COVID-19 sergantys pacientai, 109 iš jų – reanimacijoje.

Nacionalinis kraujo centras tęsia skiepijimo nuo COVID-19 akciją šalies didmiesčių prekybos centruose. Antradienį suaugusieji ir vaikai nuo 12 metų be išankstinės registracijos turės galimybę pasiskiepyti Kauno „Akropolyje“. Nuo 11 iki 16 val. bus skiepijama „BioNTech“ ir „Pfizer“ gamintojų „Comirnaty“ vakcinomis. Anot Kraujo centro, Kauno „Akropolyje“ bei sostinės „Panoramoje“ veiks ir kraujo donorystės vietos.

Izraelyje nuo pirmadienio ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze pradėti skiepyti asmenys nuo 60 metų ir sveikatos priežiūros darbuotojai, kilus omikron atmainos sukeltai naujų užsikrėtimo atvejų bangai. Tel Avive esančios Ichilovo ligoninės darbuotojai savo skiepo rikiavosi į eilę, o asmenys nuo 60 metų buvo skiepijami netoliese esančiame didžiausio šalies sveikatos fondo „Clalit“ medicinos centre. Skiepijami asmenys, trečiąją vakcinos dozę gavę mažiausiai prieš keturis mėnesius.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) tęsia vakcinacijos turą didžiausiuose šalies prekybos ir pramogų centruose. Šią savaitę, jau rytoj, sausio 4 d., pasiskiepyti nuo koronaviruso (COVID-19) bus galima Kauno „Akropolyje“, trečiadienį – Vilniaus „Panoramoje“, o penktadienį – Panevėžio „Babilone“ ir Klaipėdos „Akropolyje“. Čia be išankstinės registracijos pasiskiepyti bus galima „Comirnaty“ vakcinomis suaugusiems ir vaikams nuo 12 metų bei tą pačią dieną pratęsti galimybių pasą.

Praėjusią parą nustatyti 1208 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą keturi žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 118 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1059 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei nei praėjusią parą, 108 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 5,3 tūkst.

Nuo gruodžio 28 dienos įsigaliojus naujai galimybių paso tvarkai, kai kurie gyventojai skundžiasi negalintys jo atsinaujinti, kad sistemos stringa ir neveikia. Anot jų, neaišku, kaip dokumentas atsinaujina, kadangi galiojimo data tiek atlikus reikiamą tyrimą, tiek pasiskiepijus sustiprinančiąja doze neprasitęsė. Ekspertai pripažįsta, kad duomenys į sistemas gali įkristi vėliau, prašo kantrybės ir vis atsinaujinti galimybių pasą.

Individualizuota mRNR vėžio vakcina iš „BioNTech“ buvo perkelta į 2 fazės tyrimus, o pacientas iš JAV gavo dozę, tikėdamasis, kad ji padės išvengti trečios stadijos gaubtinės žarnos vėžio, kurią jis neseniai išgyveno, pasikartojimo. 47 metų Omaras Rodriguezas iš Teksaso bus vienas iš pirmųjų, kuriems bus taikoma „BioNTech“ pacientams skirta vėžio antigenų terapija, nusitaikanti į iki 20 gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio mutacijų – antrojo mirtingiausio vėžio pasaulyje.

Įsigaliojus naujoms sugriežtintoms COVID-19 valdymo priemonėms kai kurie gyventojai teigia nesuprantantys, kodėl Europos Sąjungos šalyse taikomos skirtingos taisyklės nei Lietuvoje. Anot jų, trūksta paaiškinimo, kuomet šalyje galima naudotis europiniu pažymėjimu, o kada geriausia rodyti galimybių pasą. Ekspertai atsako, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Nuo šios savaitės ir neturintiems galimybių paso yra sudaryta galimybė patekti į kai kuriuos didžiuosius šalies prekybos centrus, kur visi norintys gali pasiskiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Tačiau kai kurie gyventojai į šią galimybę žiūri gana skeptiškai ir teigia nesuprantantys, kodėl būtent tokiu būdu neimunizuotiems asmenims leidžiama prekybos vietose lankytis be galimybių paso, esą šitaip pastarieji gali gudrauti ir bandyti prasmukti apsipirkti.

Nuo rugsėjo 13 dienos patekti į grožio salonus, renginius, prekybos centrus gali tik turintys galiojantį galimybių pasą. Nors ir nuo to laiko gyventojai jau spėjo apsiprasti su esamais ribojimais, apsaugos bendrovių atstovai neslepia, kad antradienį įsigalioję nauji sugriežtinti ribojimai tapo tikru galvos skausmu. Anot jų, neretai kontrolieriams kyla sunkumų tikrinant vaikų galimybių pasus, esą pasitaiko situacijų, kai to daryti jiems neleidžia tėvai.

Praėjusią parą nustatytas 1831 naujas COVID-19 atvejis, mirė devyni žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penki mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1659 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 17 tūkst. 593 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1039 COVID-19 sergantys pacientų – keliolika mažiau nei praėjusią parą, 103 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 9,5 tūkst.

Izraelis ketvirtadienį patvirtino ketvirtąją vakcinos nuo COVID-19 dozę labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėms ir tapo pirmąja tai padariusia šalimi. Šiuo metu žydų valstybė kovoja su nauja koronavirusinės infekcijos banga, skatinama omikron varianto. Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas sprendimą dėl ketvirtosios skiepų dozės paskelbė per vėlai ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją.

Nėra matomo pagrindo siūlyti Lietuvoje įvesti masinį privalomąjį skiepijimą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiuo metu to siūlyti tikrai nematome pagrindo“, – televizijos kanalui „Info TV“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Antradienį įsigaliojo nauja galimybių paso išdavimo tvarka. Gyventojai, kuriems praėjo septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, nebegali naudotis imunizaciją įrodančiu dokumentu, jei nėra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad dar prieš keletą dienų tokių gyventojų buvo per 240 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys metus baigia ta pačia gaida: ragindamas arba primygtinai įstatymais skatindamas gyventojus skiepytis nuo koronaviruso, tačiau šiuo metu ketina didžiausią dėmesį sutelkti į trečiąją dozę ir tėvų įtikinėjimą skiepyti vaikus. Pasak jo, vaikų tėvams, panašiai kaip ir senjorams, dėl skiepų kyla asmeniškų klausimų, todėl šiuo metu tariamasi su pediatrais dėl kuo tikslesnės informacijos pateikimo.

Praėjusią parą nustatyti 1697 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1910 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 21 tūkst. 49 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1050 COVID-19 sergantys pacientų – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 104 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 9,7 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda kaip pagrįstą vertina siūlymą nustatyti privalomą skiepijimą tam tikrų sektorių darbuotojams, tačiau kartu turi būti nustatytas žalos kompensavimo mechanizmas, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. „Prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs ne kartą, kad matytų pagrįstumą tokiame sprendime, ypatingai kalbant apie gyvybiškai svarbius sektorius. Tačiau prezidentas išsako ir, jo nuomone, būtinas sąlygas.

Startuoja dar viena Nacionalinio kraujo centro (NKC) iniciatyva - šiandien, gruodžio 30 d., Vilniaus „Akropolyje“ prasideda vakcinacijos turas, kuris tęsis kituose sostinės ir didmiesčių prekybos centruose. Čia įrengtoje mobilioje vakcinacijos vietoje saugiomis vakcinomis nuo koronaviruso (COVID-19) bus galima pasiskiepyti greičiau ir patogiau, be išankstinės registracijos visiems gyventojams ir vaikams nuo 12 metų, o galimybių paso galiojimą pratęsti vietoje arba tą pačią dieną.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Vyriausybei vis dažniau užsimenant apie karantiną, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jei Lietuvoje vėl prisireiktų įvesti šį režimą, jis būtų toks pat griežtas, kaip šių metų sausį, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas ir kontaktai. Apie tai ministras kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ministro teigimu, rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar Lietuvoje atėjo metas įvesti karantino režimą, yra 240 užimtų lovų reanimacijoje.

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl privalomojo skiepijimo medicinos ir globos įstaigų darbuotojams. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad privalomi skiepai galėtų būti taikomi ir kitų profesijų atstovams.

Negaliu nematyti, kaip valdantieji naudoja prievartą skiepų klausimu. Nesu prieš skiepus, tačiau negaliu pritarti tokiems valdžios žingsniams, ypač kai tai ima liesti vaikus. Vaikams jau tuoj, po atostogų reikės grįžti į mokyklas ir tai padaryti nebus lengva. Psichologai jau dabar kalba apie gresiančias patyčias ir kitas nemalonias situacijas, į kurias, dėl įvesto „galimybių paso“, pateks neskiepyti vaikai, o teisininkai įspėja apie pažeidžiamas vaikų teises.

Praėjusią parą nustatyti 1948 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1815 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 22 tūkst. 175 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 109 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst.

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Gruodžio 28 d. įsigaliojus naujoms Galimybių paso taisyklėms ir siekiant užtikrinti didesnį bei patogesnį vakcinacijos nuo koronaviruso (COVID-19) prieinamumą Lietuvoje, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ne tik plečia vakcinacijos apimtis įrengdamas naujas skiepijimo vietas, bet ir jose dirbti nukreipdamas daugiau profesionalų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pasiskiepijus sustiprinančiąja doze galimybių pasas pratęsiamas iškart neribotam galiojimui, o esant poreikiui – ir per pusvalandį.

Praėjusią parą nustatyti 1596 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1840 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 20 tūkst. 889 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1133 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau, nei buvo praėjusią parą, 116 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 8,9 tūkst.

Tik maža dalis šalies gyventojų – vos 18,8 proc. – pritaria, kad galimybių pasas būtų taikomas vaikams nuo 12 metų ir net 63 proc. tam nepritaria. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Jis rodo kritišką gyventojų požiūrį į galimybių paso (GP) taikymą – ypač neigiamas nusiteikimas GP susiejimo su trečiąja doze ir GP taikymo vaikams atžvilgiu. Pusė respondentų (49,9 proc.

Europos Sąjungoje per šiuos metus nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau kaip 78 proc. suaugusių gyventojų, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Prieš metus tą pačią dieną visoje Europoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19. Nuėjome ilgą kelią. Šiuo metu pasiskiepiję daugiau kaip 78 proc.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė artimiausiu metu ketina svarstyti antikūnų tyrimo įtraukimo galimybių pasui gauti tikslingumą, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Apie tai, kas laukia nepasiskiepijusių, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu ir planuoja įtraukti vis daugiau profesinių sričių, kuriems vakcinacija būtų privaloma. Jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą, tarp jų – ir viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba. Šis projektas dar turės sulaukti ir Vyriausybės pritarimo.

Antradienį prie Prezidentūros – dar vienas „Basų mamų“ protestas. Nesutinkančios su Vyriausybės sprendimu taikyti galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų, mamos buvo pakviestos susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda. „Džiaugiamės, kad pasimatėme, nes artėja šventės. Kaip ir visi, viliamės to stebuklo. Pokalbis buvo šiltas, žmogiškas, buvo išsakyti ir teisiniai argumentai.

Nuo gruodžio 28 d. šalies darbuotojai, kurie yra paskiepyti nuo COVID-19 prieš daugiau nei 210 d., privalės skiepytis sustiprinančiąja doze arba periodiškai profilaktiškai testuotis. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pasiskiepyti pirmą kartą arba gauti sustiprinančiąją COVID-19 vakcinos dozę gyventojai gali registruodamiesi internetu Koronastop.lt arba telefonu 1808. Pasiskiepyti taip pat galima kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose pas šeimos gydytoją.

Vaikų skiepijimo nuo koronaviruso pradžia nėra sparti, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pradžia yra tokia nesparti. Pasižiūrėkime naujausius duomenis, tai 5-11 metų vaikų grupėje per pirmąsias dienas pasiskiepijo truputėlį daugiau nei 2 tūkst. vaikų, tuo tarpu nepersirgusių, tai reiškia tų, kurie neturi imunizacijos, bent jau pagal preliminarius mūsų duomenis, yra 162 tūkstančiai“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Vilniuje „Litexpo“ vakcinacijos centras užsidarys nuo sausio pirmosios, skiepijimas bus perkeliamas į poliklinikas, pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, visų „Litexpo“ paskiepytų asmenų revakcinacijos, kurios numatytos nuo 2022 metų sausio 3-iosios, automatiškai bus perkeltos į Karoliniškių polikliniką, informaciją apie perkeltą revakcinacijos laiką ir vietą gyventojai gaus trumposiomis žinutėmis.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje. Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Nuo gruodžio 15 d. uždegus žalią šviesą 5–11 m. vaikų skiepijimui Lietuvoje nuo COVID-19 šia galimybe iki penktadienio jau pasinaudojo 685 vaikai. Visgi dalis tėvelių dar neskuba priimti šio sprendimo, argumentuodami, kad daugelis mažesnių vaikų šia infekcija perserga itin lengvai. Gydytojai savo ruožtu įvardija, kodėl toks manymas gali būti klaidingas. Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. dr.

Jeigu Lietuvoje atsirastų vakcinacija, tai visu 100 procentų paskiepyti visos mūsų šalies žmonių greičiausiai nepavyktų. Prieš COVID-19 vakcinas nusistatę asmenys jau geriau mokės baudas ir sėdės namuose, tačiau į skiepų kabinetus kojos nekels. Bet kodėl? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Duomenų analitikai pastebi, kad dažniau skiepytis vengia jauni vyrai ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak ekspertų, jauni vyrai paprastai apskritai vengia rūpintis savo sveikata, ne išimtis ir skiepai. Vis dėlto paaiškinti, kodėl nesiskiepija vyresnio amžiaus moterys – sudėtingiau. Specialistai beda pirštu į išsilavinimo stoką ir socialinių tinklų įtaką. Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų.