Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis sutiko, kad abejoti ir svarstyti dėl vaikų skiepijimo visiškai normalu, tačiau svarstyklių pusė aiškiai nusvyra į vieną pusę.
„Visuomene svarsto, kaip reikėtų elgtis, bet ne paslaptis, mes medikų bendruomenėje taip svarstome ir priimame sprendimus. Pandemija tęsiasi, naujos atmainos ir paskutiniai sergamumo rezultatai po ketvirtos bangos rezultatai yra visiškai kitokie, nei buvo iki šiol. 30 proc. sirgusiųjų buvo būtent vaikų amžiaus asmenys, kas ankstesnių bangų metu nebuvo taip akivaizdu“, – „Žinių radijo“ eteryje įspėjo jis.
Gydytojas priminė, kad preliminariais Lietuvos statistikos duomenimis, iki spalio paskutinių dienų COVID-19 sirgo 1222 vaikai.
„Tai būtų labai nedidelė visų sirgusiųjų dalis – tik 3,1 proc., tačiau jei pažiūrėtume į amžiaus struktūrą, per ketvirtos bangos piką spalį–lapkritį 30 proc. sirgusiųjų buvo vaikai. Tai jų nemaža dalis atsidūrė ligoninėse – 1222, iš jų 14,5 proc. (177 vaikai) net reanimacijoje.
Akivaizdu, kad atsirandant naujoms atmainoms jaunesnės amžiaus grupės yra įtraukiamos labiau į COVID-19 pandemiją, ligos formos sunkios, jų daug ir atsiranda argumentų skiepyti ir vaikus“, – komentavo V. Gurskis.
Nurodė tris esminius argumentus
Anot gydytojo, esama paprastų trijų pagrindinių argumentų, kodėl nuo COVID-19 reikia skiepyti vaikus.
„Visų pirma, tai – vaiko sveikata, antras prioritetas – sklandus ugdymo procesas, socializacija, kad reiktų kuo mažiau nuotolinio ugdymo ir bendravimo su bendraamžiais ribojimo. Ir galiausiai tokiu būdu kuriasi kolektyvinis imunitetas“, – vardijo jis.
Paklaustas, ar dar išties realu, kad pavyks sukurti visuomenės imunitetą, V. Gurskis siūlė tuo neabejoti.
„Praėjusių metų gruodį mes turėjome nekontroliuojamą plitimą, kada visiškai visa visuomenė buvo neimunizuota. O šį gruodį ribojimų yra gerokai sumažėję, kiek tai įmanoma pandemijos sąlygomis. Ir akivaizdu, kad daugėja imunizuotų – persirgusių ir paskiepytų žmonių, taigi tas kolektyvinis imunitetas formuojasi.
Tik reikia suprasti, kad vaikai negyvena atskirti grupėse, jie maišosi su suaugusiais, gyvena šeimose ir tai yra stiprus argumentas, kodėl juos reikia imunizuoti, ypač 12–15 m. paauglius, kurie turi aktyvų socialinį gyvenimą“, – pažymėjo Kauno klinikų medikas.
Infekcijos eiga – kaip chameleono
V. Gurskis sutiko, kad iš visų vaikų 5–11 amžiaus grupėje buvo hospitalizuota labai nedaug – 15–17 proc. Tuo metu 30 proc. buvo 12–17 m. vaikai.
„Daugiau kaip pusė vaikų buvo nuo 0 iki 4 m. amžiaus, kam išvis neplanuojame artimiausiu metu turėti vakcinos. Bet visgi argumentai yra tokie – ligos formos buvo sunkios, dalis vaikų atsidūrė reanimacijoje dėl sistemino uždegimo, sunkios pneumonijos ir tai tikrai buvo sunkios ligos formos“, – sakė jis.
Gydytojas kartu pateikė konkretų pavyzdį: „Guli ligoninėje mažametis vaikas, kurio dar negalima skiepyti, šeima imunizuota, bet buvo neimunizuoti du vaikai, kurie dabar jau galėtų būti imunizuoti grupėje 5–11 m. Ir toje šeimoje mažiukas susirgo.
Ir jis susirgo pneumonija, kuri komplikavosi neįprasta komplikacija, kurios nematėme ir negirdėjome. (...) Tikrai buvo grėsminga būklė, negaliu atskleisti asmens duomenų, bet tai tikrai nėra sloga ar lengvas gerklės uždegimas. Tai tikrai yra liga chameleonas, mes vis dar atrandame tas išraiškas ir komplikacijas.“
V. Gurskis džiaugėsi, kad kol kas bent jo vadovaujamame centre pavyksta išgelbėti visus vaikus, bet pažymėjo, kad pasaulinė statistika reikalauja visų dėmesio.
„Mažesnė rizika numirti yra 0–9 m. amžiaus grupėje. Tai yra 2–3 dešimtosios mirštamumo procentas, tačiau jis auga virš 9 m. grupėje ir auga kelis kartus – iki 1–2 proc. Ir Lietuva panašius procentus turės. Bet mes galime išgelbėti gyvybes, apsaugoti nuo sunkių ligos formų, išeitis ir yra imunizacija. Aišku, dalis persirgs natūraliai, kas ir įvyksta per pandemiją, bet vis tiek persirgus natūralus imunitetas nesilaikys labai ilgai“, – dėstė docentas.
Po persirgimo palaukti kelis mėnesius
Jei vaikas tikrai sirgo liga konkrečiu laikotarpiu, kaip nurodė gydytojas, yra rekomenduojama atidėti skiepą 12 savaičių.
„Tačiau yra rizikos grupių, kurie serga lėtinėmis ligomis, plaučių ligomis, cukriniu diabetu, imunodeficitinės būklės, tada skiepo atidėjimas yra probleminis. Reikia turėti omenyje, kad persirgusių imunitetas nėra ilgalaikis.
Antra, tai, kad persirgo lengvai, nereiškia, kad nėra ligos pasekmių. Liga turi daug kaukių, pokovidinį sindromą. Ir matome tikrai labai netipinių ligos skundų, kai atvykstama į ligoninę ir paaiškėja, kad jie yra persirgę ir persirgę neseniai. Taigi sergančių nereikia skiepyti, bet praėjus tam tikram laikui jau reikėtų galvoti apie skiepijimąsi, kad tas imunitetas būtų tvaresnis“, – patarė V. Gurskis.
Jam antrindamas gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis teigė, kad prieš mėnesį ar du persirgę vaikai turėtų palaukti, kol gaus skiepą.
Infektologas informavo, kad jau pateikta oficiali Lietuvos pediatrų draugijos pozicija, kuria rekomenduojama skiepyti nuo COVID-19 vaikus nuo 5 m., ypač didelį dėmesį skiriant tiems, kurie priklauso rizikos grupėms.
Kartu gydytojas ramino, kad tikrai nereikėtų baimintis dėl šalutinių reiškinių.
„JAV jau yra paskiepyta apytikriai 3 mln. šios grupės amžiaus vaikų ir šiandien jau turime ne tik klinikinių tyrimų duomenis, bet ir vadinamo realaus gyvenimo, t. y. skiepijimo praktinės sąlygomis, duomenis. Iš jų matome, kad viskas su šia vakcina yra gerai“, – tvirtino V. Usonis.
Izraelyje 5–11 m. vaikų skiepijimas vangokas
Pokalbyje taip pat dalyvavusi hebrajų-lietuvių kalbų vertėja Rima Gedvilaitė-Blumenzon, gyvenanti Izraelyje pasakojo, kad šioje šalyje vaikų skiepijimo tempai kol kas yra nedideli.
„Sunkiai sekasi, nes skiepijimo procesas yra sąlyginai lėtas – yra vos 10 proc. vaikų pasiskiepijusių. Kita vertus, nėra labai didelio spaudimo, koks buvo suaugusiems“, – sakė ji.
Anot pašnekovės, šalyje apskritai yra kiek pakeistas požiūris į skiepus ir skiepijimosi programą.
„Daugiau yra einama per aiškinimą ir išaiškinimą, mažiau tokios tiesioginės prievartos. Kadangi yra labai daug pokalbio apie tai, kad žmonės vis vien turi teisę rinktis ir negalima jų versti“, – kalbėjo R. Gedvilaitė-Blumenzon.
Jos aiškinimu, tokius lėtus vaikų skiepijimo tempus labiausiai galima paaiškinti nežinomybe, kokia bus skiepų įtaka vaikų vystymuisi.
„Tai yra pagrindinis motyvas. Kitas motyvas – kad vaikai žymiai lengviau, jie neserga tokiomis sunkiomis formomis ir mirtingumas yra beveik nulinis. Nors iš tikrųjų mačiau kelias programas apie vaikus, kurie turi pokovidinį sindromą, kurie blogai jaučiasi persirgę ir tai tęsiasi žymiai ilgiau“, – komentavo Izraelyje gyvenanti moteris.
Tiesa, ji pridūrė, kad daugelyje Izraelio mokyklų ką tik prasidėjo skiepijimo programa ir per kelias dienas keli tūkstančiai vaikų, turintys tėvų leidimus ir sutikimus, buvo paskiepyti tiesiog mokyklose.
R. Gedvilaitė-Blumenzon kartu pastebėjo, kad tarp vyresnių vaikų paskiepijimo procentai daug didesni, o greičiausiai susiję su galimybe patiems vaikams labiau paspausti tėvus, kad leistų jiems pasiskiepyti.
Daugiausiai jau paskiepytų vaikų – Vilniuje
Statistikos departamento duomenimis, iki penktadienio buvo paskiepyti 685 5–11 m. amžiaus vaikai (332 mergaitės ir 353 berniukai) iš 36 savivaldybių. Skiepijimas vyko 24-iose savivaldybėse, 58 proc. paskiepyti Vilniaus m. savivaldybėje, daugiausiai paskiepijo VšĮ Centro poliklinika (92). Vaikai skiepijami specialiai šiai amžiaus grupei skirta mažesnio tūrio Comirnaty (gamintojas Pfizer-BioNTech) vakcina.
Registruoti savo vaikus gyventojai gali jau dabar internetu www.koronastop.lt arba trumpuoju numeriu 1808. Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų turės kartu su vaiku atvykti į vakcinacijos vietą ir atvykus pateikti savo ir vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis, todėl sutikimo pažymos pildyti nereikės.
Įvertinusi klinikinių tyrimų duomenis, Europos vaistų agentūra rekomendavo skiepyti 5–11 metų vaikus „Comirnaty“ vakcina, nes ji veiksmingai apsaugo šios amžiaus grupės asmenis nuo COVID-19 ligos.
Tiek suaugusieji, tiek vaikai yra skiepijami į žasto raumenį, tarp pirmos ir antros „Comirnaty“ vakcinos dozių daroma bent 21 dienos pertrauka.
