• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) prieš kelias dienas pasidžiaugus, kad šeimos gydytojai pagaliau vėl yra informuojami apie COVID-19 susirgusius savo pacientus, kilo didelis gydytojų pasipiktinimas. Jie sako, kad jokių pranešimų vis dar nėra nė kvapo, o jie būtini ne tik susirgusio paciento būklei sekti, bet ir tam, kad užregistravus susirgimą pasveikęs jau kitą dieną galėtų gauti galimybių pasą.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) prieš kelias dienas pasidžiaugus, kad šeimos gydytojai pagaliau vėl yra informuojami apie COVID-19 susirgusius savo pacientus, kilo didelis gydytojų pasipiktinimas. Jie sako, kad jokių pranešimų vis dar nėra nė kvapo, o jie būtini ne tik susirgusio paciento būklei sekti, bet ir tam, kad užregistravus susirgimą pasveikęs jau kitą dieną galėtų gauti galimybių pasą.

REKLAMA

Medikai socialiniuose tinkluose vienas po kito piktinasi SAM pasigyrimu, kad apie pacientui atlikto tyrimą dėl COVID-19 rezultatą šeimos gydytojai yra informuojami žinute e.sveikatos sistemoje arba, jam pageidaujant, žinutės siunčiamos ir jo elektroniniu paštu.

Nurodoma, kad šio funkcionalumo patobulinimus atliko Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) pagrindinis tvarkytojas VĮ Registrų centras.

REKLAMA
REKLAMA

Pranešimų negauna daugiau nei pusę metų

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė savo ruožtu tik gūžčiojo pečiais, kaip apskritai galima viešinti tokį dalyką.

REKLAMA

„Tai tiesiog juokingai skamba, nes šeimos gydytojai negauna tų žinučių. Ir ne aš viena tokia, kolegos taip pat reaguoja, nes jokių pranešimų negauna“, – sakė šeimos gydytoja.

Kaip pasakojo ji, anksčiau informaciją apie koronavirusu susirgusius pacientus šeimos gydytojai paprastai gaudavo, tačiau tai jau nevyksta daugiau nei pusmetį.

„Bent aš anksčiau gaudavau visus pranešimus apie kovidinius neigiamus ir kovidinius teigiamus. Ir taip turėdavau galimybę tą pačią ar kitą dieną pasiskambinti pacientui, nes teisiškai tai kaip ir mano atsakomybė yra tuos pacientus „sugaudyti“, išsiaiškinti jų būklę.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau techniškai to padaryti negaliu, nes pranešimų daugiau nei pusę metų negaunu. Juk kiekvieną rytą atvykusi į darbą negaliu tikrinti visų savo apylinkės pacientų, jam nustatyta ar ne“, – kalbėjo T. Kundrotė.

Tokiu atveju apie patvirtintą paciento ligą šeimos gydytojas sužino tik tada, kai jis pats kreipiasi į jį: „O jei nesikreipia, tai nieko ir nežinai, o tada sako, kad šeimistai niekuo neprisideda prie COVID-19 valdymo. O kaip tą tada daryti?“ 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be gydytojo žinios galimybių paso iškart negaus

Pašnekovė pasakojo turėjusi ne vieną tokį atvejį, kai pacientas pasidarė testą, jis buvo teigiamas, žmogus izoliavosi, prasirgo, o tada kreipėsi po mėnesio klausdamas, kodėl neveikia galimybių pasas.

„Tada klausi, ar kreipėsi, kai sirgo, tai sako, kad gerai jautėsi. Nes šiuo metu tvarka yra tokia, kad esant teigiamam testui šeimos gydytojas turi suvesti informaciją apie ligos pradžią ir pabaigą, tada kitą dieną įsigalioja galimybių pasas“, – sakė T. Kundrotė.

REKLAMA

Gydytoja kartu atkreipė dėmesį, kad atskiras klausimas dar būtų, ar išties šeimos gydytojas apskritai turėtų tuo užsiimti ir dėlioti varneles sistemoje.

„Nes kol kalbu su tuo kovidiniu pacientu, kuris iš esmės gerai jaučiasi, o tuo metu kažkas su pilvo skausmais negali prisiskambinti ar negali atvykti. Gydytojo laiką kartais išleidžiame nereikšmingiems dalykams, kad kažkam sutvarkytum galimybių paso veikimą. Tai neturėtų būti gydytojo darbas“, – pastebėjo ji.

REKLAMA

SAM: galimybių pasas įsigalioja 20 d. po teigiamo testo

SAM, paklausta, ar ką nors žino apie šiuos nesklandumus, teigė, kad atnaujinimai padaryti ir susidūrę su problemomis gydytojai turėtų patys kreiptis.

„Atnaujinimai buvo įdiegti ir automatinių pranešimų siuntimas atnaujintas praėjusį penktadienį, gruodžio 10 d. Susidūrus su nesklandumais gydytojai turėtų kreiptis į Registrų centrą telefonu +370 5 236 4577“, – rašoma atsiųstame atsakyme.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis kartu pažymėjo, kad galimybių pasas, jei nesikreipiama į gydytoją, pradeda galioti praėjus 20 d. po teigiamo testo:

„Galimybių pasą persirgęs asmuo gauna praėjus 20 d. po teigiamo tyrimo rezultato arba kitą dieną po to, kai gydytojas į e.sveikatos sistemą įrašo pasveikimo diagnozę.“

Padeda sekti būklę, kad laiku kreiptųsi pagalbos

Portalas tv3.lt jau yra rašęs, kad susirgus koronavirusu didele problema tampa tiek perdėtas pacientų nerimas vos pakilus temperatūrai ir skubėjimas dėl to kviesti greitąją, tiek ir per ilgas delsimas gydytis namuose. Čia šeimos gydytojas kaip tik ir turėtų padėti pacientui sekti savo būklę ir kreiptis pagalbos į priėmimo skyrių tada, kada reikia. 

REKLAMA

„Tokį žmogų reikėtų elementariai informuoti apie ligos eigą, kad gali pablogėti, į ką atkreipti dėmesį. Tokio bent pirminio „profilaktinio“ kontakto su gydytoju labai reikia, tarsi apsidraudžiant, kad pacientas žinotų, kaip gali jaustis, kas yra normalu, kas nenormalu, kada reikia kviesti greitąją ir vykti į priėmimą, o kada – laukti iki ryto ir skambinti man. 

REKLAMA

Tuos dalykus su pacientu tikrai reikėtų aptarti. Nes, būna, kiti pakarščiuoja kiek daugiau nei 37,5 laipsniai, sukosėja, krūtinę vieną kartą suskausta ir jau lekia į priėmimo skyrių“, – komentavo T. Kundrotė.

Paskiepyti serga lengviau, nors mirčių neišvengiama

Paklausta, kokia apskritai šiuo metu situacija ir ar jaučiasi didesnis COVID-19 pacientų srautas, gydytoja teigė, kad šių ir praėjusių metų nepalyginsi. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar yra du trys pacientai per dieną, gana stabilu, nėra taip baisu, kaip buvo pernai, kai po 5–6 kasdien būdavo. Tai dabar jų yra šiek tiek mažiau. Aišku, serga dabar ir skiepyti, ypač kurie vakciną gavo seniai, tačiau dauguma turi lengvesnę ligos eigą. 

Yra tokių, kurie serga sunkiau, ir ligoninėje gulėjo, bet tai daugiau vyresni žmonės, turintys gretutinių ligų. Kai sunkios lėtinės ligos – kraujo ligos, vėžys, tai tokie pacientai, jų imuninė sistema nelabai susitvarko su virusu ir po skiepo, tai turėjau ir mirčių tarp savo pacientų“, – pasakojo ji.

REKLAMA

Tai, kaip gali skirtis ligos eiga pasiskiepijus ir ne, gydytoja iliustravo vienos šeimos pavyzdžiu. 

„Sirgo dvi seserys, tai viena, kuri buvo pasiskiepijusi, jau trečią dieną spirgėjo, kad jau nori išeiti į žmones, gerai jaučiasi, o kita sirgo 26 dienas. Ir visą tą laiką tikrai blogai jautėsi, važiavo į priėmimą, buvo ir abipusė pneumonija, ir gydėsi ilgai, antibiotikai, vaistai jokie neveikė. 

REKLAMA

Techniškai jos forma buvo lengva, daug plaučių audinio nebuvo pažeista, bet žmogus jautėsi labai prastai, skundėsi, kad negali ir iš lovos pakilti, pavargsta valgydama. Tai štai toks pavyzdys. Tai, įsivaizduokite, beveik mėnesį laiko karščiuoti ir jaustis kaip sudaužytam“, – akivaizdžią skiepų naudą akcentavo T. Kundrotė.

Arti 2 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, ligoninėse – 1267 pacientai

Praėjusią parą nustatyti 1879 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

REKLAMA
REKLAMA

13 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 1778 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 17 tūkst. 493 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1267 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau, nei buvo prieš parą, 113 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta apie 15,5 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai išaugo ir siekia 834,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat kiek padidėjo ir siekia 11 procentų.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo beveik 498 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė apie 7,1 tūkst. žmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų