skiepai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis,  šiais metais yra užfiksuota daugiau vėjaraupių atvejų nei praėjusiais metais. Pernai tokiu pačiu metu buvo fiksuoti 11735 atvejai, o šiais metais ligos atvejų skaičius išaugo iki 15883. Gerovės klinikos vaikų ligų gydytoja Ignė Kairienė papasakojo, kad vėjaraupiai plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Taip pat virusas plinta kontakto būdu – nuo vėjaraupių bėrimų tiesiogiai juos liečiant ar jų turiniui likus ant paviršių.

„Vaidotui Valiukevičiui viešai paskelbus apie jam diagnozuotą Laimo ligą noriu kreiptis į visus ir perspėti atidžiau rūpintis savo sveikata, nes toks mažas gyvis, kaip erkė, gali palikti pasekmes visam gyvenimui“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Eglė iš Šiaulių. Paskutiniu metu vis daugiau garsių, žinomų žmonių kalba apie jiems diagnozuotą Laimo ligą, jau net nesuskaičiuosiu, kiek sergančių yra mano aplinkoje.

Po trejų metų tylos pirmieji šiais metais fiksuoti tymų atvejai visuomenės sveikatos specialistams kaip reikiant sukėlė nerimą. Įspėjama, kad sąlygos plisti šiai itin užkrečiamai infekcijai – labai palankios, mat vakcinacijos apimtys yra gerokai nukritusios. Tiesa, gera žinia, pasiskiepyti galima suspėti bet kada – net ir jau įvykus kontaktui su sergančiuoju. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę pranešė apie šiemet fiksuotus 3 pirmus tymų atvejus.

Eksministras Aurelijus Veryga prieš kelias dienas nusistebėjo, esą Lietuvoje numatyta tvarka nebefiksuoti komplikacijų po COVID-19 skiepo. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkirto, kad tvarka pakeista dar 2021 m., tačiau jokiu būdu nebuvo nustota registruoti nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga trečiadienį savo socialinio tinklo paskyroje nusistebėjo komplikacijų po vakcinų registravimo tvarka.

Teisme beprecedentė byla. Dėl atsiskaitymo padirbtais eurais įkliuvusi pora, kaip paaiškėjo, per pandemiją pelnėsi ir iš skiepų priešininkų. Sunkiai suvokiama, bet kaltinamoji už atlygį pati eidavo skiepytis už kitas moteris, kur jai suleisdavo eilinę vakciną. Per keturis mėnesius moteris taip nuo kovido pasiskiepijo mažiausiai 17-a kartų. Teisiamas vyras buvo atsargesnis, skiepytis vietoje savęs nusiųsdavo asocialus.

Praėjusią parą nustatyti 608 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Ligoninėse gydomi 124 koronavirusu sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 286,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,2 procento. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,5 proc.

Subjurus orams agresyviau ėmė pulti kovidas ir gripas. Sergamumas kovidu peršoko tūkstantį atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Ligoninės griežtina pacientų lankymo tvarką – dalyje jų kaukės vėl privalomos. Dabar plinta naujas omikrono variantas, kuriam imuniteto neturime, todėl medikai ragina skubėti skiepytis, nes vėliau pavojus užsikrėsti tik didės. Žmonės, panašu, raginimų klauso – šiemet skiepijasi aktyviau nei pernai.

Nors žmogaus papilomavirusas (ŽPV) yra labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai plintanti liga, dažnai ji lieka nepastebėta. Apie turimą ŽPV sužinoma tik pasitikrinus – vis dėlto tokios galimybės neretai moterys atsisako, o vyrams – net nepasiūloma. Gydytojas Valerijus Morozovas paaiškina, ką reikia žinoti apie ŽPV ir kaip nuo jo apsisaugoti.

Įsibėgėjus rudeniui toliau daugėja užsikrėtimų peršalimo ligomis, tarp jų – ir gripu bei COVID-19. Mirtys nuo koronaviruso jau kurį laiką fiksuojamos kone kasdien, antradienį paskelbta ir apie pirmąją šį sezoną mirtį nuo gripo. Sveikatos specialistams raginant nedelsti ir pasirūpinti skiepais nuo šios ligos, kai kurios gydymo įstaigos sako jau skaičiuojančios paskutines nemokamas vakcinas.

Įsibėgėjant šaltajam sezonui ir vis daugėjant susirgimų gripu bei COVID-19 infekcija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pasiskiepyti dar ne vėlu. Socialiniuose tinkluose SAM priminė, kad pasiskiepyti rekomenduojama sergamumo pakilimo laikotarpio, kuris įprastai būna žiemos mėnesiais. „Primename, kad gripo sezonas prasidėjo 40-ąją šių metų savaitę, o baigsis 20-ąją kitų metų savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys rodo, kad nuo 40-os metų savaitės, laikomos oficialiu gripo, koronaviruso ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezono startu, iki dabar sergamumo lygis ženkliai ūgtelėjo. O daugiau nei 500 Lietuvos gyventojų netgi hospitalizuoti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad vienintelis išties veiksmingas būdas išvengti galimų sunkių šių ligų komplikacijų yra vakcinacija.

Kiekvienam gyventojui kasmet rekomenduojama apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Tačiau retas susimąsto, kad rūpintis savo sveikata privalome kasdien. Gydytojai `primena, kokiomis pagrindinėmis taisyklėmis turėtų vadovautis kiekvienas, norintis jaustis gerai. Tiek lėtinės, tiek infekcinės ligos gali užklupti visai netikėtai. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad ligos iš niekur neatsiranda ir jas gali lemti bent keletas esminių priežasčių.

Minint Pasaulinę poliomielito dieną, spalio 24-ąją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad vienas pagrindinių Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programos siekiamų rezultatų – išlaikyti Lietuvos, kaip laisvos nuo poliomielito sukėlėjo, šalies statusą. Šiam tikslui pasiekti svarbiausia priemonė yra vaikų skiepijimas nuo poliomielito.

Sutuoktinių pora iš uostamiesčio pripažinta kalta dėl papirkimo siekiant neteisėtai gauti COVID-19 vakcinaciją patvirtinantį įrašą. Moteris taip pat pripažinta kalta disponavusi suklastotu dokumentu. Dar tris asmenis teismas nuteisė dėl padėjimo duoti kyšį už minėtų fiktyvių įrašų įtraukimą į „E-sveikata“ sistemą. Iš viso nuteistiesiems asmenis bendrai skirta 24 tūkst. eurų baudų, antradienį pranešė prokuratūra.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) uoliai kviečia norinčius pasiskiepyti tiek nuo gripo, tiek koronaviruso, pasirodo, ne visiems tai – užduotis iš lengvųjų. Štai vilnietis Andrius (pavardė redakcijai žinoma) skundėsi, kad norint užregistruoti nepilnametį sūnų skiepams nuo COVID-19 teko gerokai pavargti.  Vyras pasakojo ne kartą bandęs registruoti 16 metų sūnų skiepams, tačiau nustebino, kad laisvų laikų Vilniuje – vos vienas kitas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo spalio 5 d. kviečia gyventojus pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito metu. Ką pataria medikai – ar tikrai visiems reikėtų skubėti pasiskiepyti nuo apie abiejų infekcijų vienu kartu? Kaip skelbiama, nuo spalio 5 d. vakcinas užsisakiusiose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu.

Dešimtmečius žinoma – skiepai išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių. Tačiau specialistai atvirauja – pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonių abejingumas ir nepasitikėjimas mokslu pagrįstais faktais lemia tragiškas pasekmes. Medicinos srities žinovai perspėja gyventojus nežaisti su savo bei artimųjų gyvybėmis ir pasiskiepyti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Šį rudenį gydytojai Lietuvoje jau pastebi vis sparčiau plintantį piktesnį A tipo gripo virusą, o Vilniuje gyvenantis Rimvydas Vekerotas kalba iš patirties: net lengva gripo forma gali baigtis širdies transplantacija. Asociacijos „Gyvastis“ narys, širdies persodinimą išgyvenęs vilnietis Rimvydas Vekerotas ir gydytoja Jurga Dūdienė tv3.lt studijoje kalbėjo apie infekcinių ligų pavojų ir kaip kiekvienas galime jų saugotis.

Rugsėjo 25 dieną Santaros klinikose nustatytas pirmasis A gripo atvejis. Ištyrusi mėginį Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) patvirtino, jog tai – A(H3) tipo virusas. Primenama, kad gripo virusai skirstomi į tris gentis: A, B ir C. Pirmojo, A tipo, virusai yra patogeniškiausi.

Sergamumui koronavirusu ir kitomis peršalimo ligoms augant it ant mielių, specialistai dega žalią šviesą paprastesnei vakcinacijai. Jau nuo kitos savaitės pabaigos norintieji pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso tai galės padaryti vienu metu. Labiausiai turi suskubti vyresni, rizikos grupėms priklausantys žmonės, mat pavojingosios infekcijos juos į ligos patalą guldo dažniausiai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilnietė Erika (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas) iki šiol su nerimu akyse prisimena vaikystės vasarą, kurios didžiąją laiko dalį teko praleisti žvelgiant pro ligoninės langą. Būdama vos trejų metų Erika susidūrė su siaubinga liga  – meningitu, kuri, laimei, baigėsi sėkmingai. „Meningitu susirgau būdama dar labai maža. Vos trejų metukų. Didžiąją dalį detalių žinau tik iš mamos pasakojimų, mat mano pačios prisiminimai ganėtinai migloti.

Visuomenės sveikatos specialistai skelbia, kad jau kitą savaitę oficialiai prasideda gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas ir aktyvesnė stebėsena. Gyventojai jau nuo spalio 5 dienos kviečiami pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito gydymo įstaigoje metu. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė, nemokamai šiomis dviem vakcinomis galės pasiskiepyti tik tam tikros gyventojų grupės.

Įsibėgėjant rudens sezonui, vis sparčiau auga rizika susirgti virusinėmis ligomis kaip gripas ar koronavirusas. Vienos geriausių apsaugos priemonių – tai imuniteto stiprinimas ir skiepai, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė išskiria ir kitą, dažnai pamirštamą priemonę – higienos laikymąsi. Ji paaiškina, kaip paprasčiausias rankų plovimas apsaugo nuo virusinių ligų, bei primena, kaip taisyklingai plauti rankas.

Nors rudens sezonui įsibėgėjant orai atvėso, tai mūsų nesustabdo leisti laiko gamtoje – vykstame į mišką uogauti ar grybauti, o šaltesnis oras yra tinkamas ir ilgesniems pasivaikščiojimams gamtoje. Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad gamtoje tyko ne vienas pavojus. Vienas iš jų yra erkės ir jų platinamos ligos – jos išlieka aktyvios net kai paros vidutinė temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos, o paprastai tai tęsiasi iki lapkričio mėnesio.

Dvi Londono rajonų tarybos raštu kreipėsi į tėvus perspėdamos, kad vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo tymų, gali tekti 21 dieną izoliuotis, jei bendraklasis užsikrės šia liga. JK sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA) perspėjo, kad vien sostinėje dėl mažo skiepijimo lygio gali būti nustatyta iki 160 000 atvejų. Sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad vakcinacijos Londone sunkiai atsigauna po pandemijos, kuri smarkiai sutrikdė įprastinę imunizaciją.

Pastaruoju metu sparčiai pradėjo daugėti sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu ir koronavirusu. Kuri iš šių ligu plinta sparčiausiai ir ar derėtų nuo jų skiepytis TV3 laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Prasidėjus rudens sezonui ima daugėti susirgimų peršalimo ligomis ir ypatingai – gripu. Tad „Eurovaistinė“ pradeda skiepyti gyventojus nuo gripo, o vaistininkai primena – norint apsisaugoti nuo šios ligos, būtina skiepytis kiekvienais metais. Sergančiųjų daugėja Jau nuo vasaros pabaigos Lietuvoje sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis didėja.

Nuo COVID-19 šį sezoną pasiskiepyti galės visi pusės metų ir vyresni gyventojai, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu skiepas bus nemokamas. „Į Lietuvą yra pristatyta atnaujinta COVID-19 vakcina ir numatoma, kad galimybė pasiskiepyti šia vakcina bus sudaryta visiems nuo šešių mėnesių amžiaus gyventojams“, – trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškienė.

Prieš įsibėgėjant šaltajam metų laikui kyla nerimas, koks bus infekcinių kvėpavimo takų ligų sezonas. Nors medikai ramina, kad koronavirusas jau tapo endeminiu virusu, kartu įspėja per daug neatsipalaiduoti. Pažymima, kad COVID-19 vis dar gali pridaryti žalos rizikos grupių žmonėms, kuriems primygtinai rekomenduojama pasiskiepyti nauja atkeliaujančia vakcina.

Artėjant rudeniui jau didėja ir užsikrėtimų COVID-19 skaičius. Ar įsibėgėjus šaltajam sezonui vėl teks prisiminti griežtesnes pandemines priemones ir skubėti į skiepų kabinetus?  Dabartinę situaciją pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė teigė, kad atėjus rudeniui sergamumas peršalimo ligomis neišvengiamai padidės. „Vasarą tikrai galėjome atsipūsti, kadangi peršalimo ligos dažniau snaudė.

Kone visų lietuvių didžiausias siaubas – erkės. Jų galima pasigauti ne tik vykstant į mišką uogauti, grybauti ar šiaip pasivaikščioti gryname ore, bet ir mieste, kur aukštesnės pievos. Rokiškyje gyvenanti Virga pasakoja atradusi būdą, kuris padeda apsaugoti save nuo erkių įkandimų. Savo pasigamintu purškalu moteris purškiasi kiekvieną kartą eidama į mišką uogauti. Rokiškietė Virga pasakoja, kad purškalą nuo erkių ji gaminasi jau daugybę metų.

Vasarai persiritus į antrąją pusę orai mus lepina vis dažniau ir daugelis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, gryname ore. Fizinė veikla parkuose, piknikai pievose bei pasivaikščiojimai miške – puikus būdas pailsėti ir atsipalaiduoti, visgi, nepamirškite, jog šiose vietose jūsų gali tykoti erkės, nešiojančios itin pavojingą infekcinę ligą – erkinį encefalitą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškinasi gyventojų požiūrį į skiepus. NVSC Vilniaus departamentas parengė anoniminę internetinę apklausą, siekdamas įvertinti žmonių žinias apie vakcinas, nustatyti, kokios priežastys lemia sprendimą skiepytis ar ne, kokių abejonių turi tėvai, rinkdamiesi skiepyti ar ne savo vaikus pagal šalies vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Atšilus orams ir šalies gyventojams daugiau laiko ėmus leisti gamtoje, netyla kalbos apie erkių platinamas ligas – Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Dažnai dėl savo simptomatikos ir liekamųjų reiškinių erkinis encefalitas išskiriamas kaip didesnę grėsmę sveikatai kelianti infekcija, tačiau sveikatos priežiūros specialistų teigimu, nederėtų nuvertinti ir Laimo ligos keliamo pavojaus.

Gimdos kaklelio vėžys – tyli ir klastinga liga, kuri pasiglemžia daugiau nei 200 Lietuvos moterų per metus. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra pagrindinis šio vėžio sukėlėjas, tačiau jis gali būti atsakingas ir už kitų vėžių atsiradimo riziką moterims ir vyrams. Gydytoja akušerė-ginekologė, med. dr. Greta Balčiūnienė įvardina būtinas priemones apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeliamų ligų.

Besibaigiantys mokslo metai žymi ne tik vaikų vasaros atostogų pradžią, bet ir tėvams ar globėjams tenkančią pareigą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymomis prieš naujus mokslo metus. Sveikatos priežiūros specialistai ragina nepamiršti ir profilaktinio vaikų skiepijimo, nes vasara tam yra palankus metas.

Erkę galima pasigauti ne tik miškuose, bet ir mieste. Suaktyvėjus erkių sezonui, vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, jog iš pacientų tenka išgirsti nuogąstavimų, jog jie pavėlavo pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Visgi, ji sako, pasiskiepyti dar tikrai ne vėlu bei įvardija per kiek laiko šiandien pasiskiepijęs žmogus gali įgyti imunitetą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną (birželio 1-ąją), atkreipia tėvelių ir globėjų dėmesį į vakcinacijos svarbą bei kviečia apsaugoti savo vaikus juos paskiepijant, jei dėl įvairių priežasčių to padaryti nepavyko. Apie tai, kodėl labai svarbu pasiskiepyti, atidžiai peržiūrėti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku, pasakoja NVSC specialistai.

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje dirbdami įvairius žemės ūkio darbus, todėl dažniau kyla grėsmė susižeisti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige, atkreipia dėmesį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai. Būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Nuo 2016 metų Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės. Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena apie užkrečiamąsias ligas, kurių sukėlėjų Lietuvoje nėra, tačiau jomis užsikrėsti galima tam tikruose kraštuose. Nuo kai kurių iš jų gali apsaugoti skiepai, tačiau nuo kitų gelbsti tik saugus elgesys ir kitos profilaktinės priemonės. Primename, kokios tai užkrečiamosios ligos, kuriose šalyse jos paplitusios ir kaip jų saugotis.

Nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vasarį pradėjus skiepyti ir berniukus, vakcinuotųjų skaičius padidėjo 1855 vaikais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Per šių metų vasarį ir kovą iš viso paskiepyti 4867 vaikai, kai pernai tuo pačiu metu – 3012 vaikų. Kiek tiksliai berniukų pasiskiepijo nuo ŽPV, centras BNS negalėjo atsakyti, nes iš gydymo įstaigų gauna bendrą informaciją apie vakcinuotus vaikus, jų neskirstant pagal lytį.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė, kad patvirtino „GlaxoSmithKline“ (GSK) vakciną „Arexy“ nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV), kuris gali sukelti sunkius simptomus kūdikiams ir pagyvenusiems žmonėms (60 metų ir vyresniems). „Šiandien patvirtinta pirmoji vakcina nuo RSV yra svarbus visuomenės sveikatos pasiekimas siekiant išvengti ligos, kuri gali būti pavojinga gyvybei“, – pareiškime teigė Maisto ir vaistų administracijos (FDA) vyresnysis pareigūnas Peteris Marksas (Piteris Marksas)....

Baltieji rūmai pirmadienį paskelbė, kad nuo gegužės 11-osios valstybės tarnautojai ir į JAV atvykstantys keliautojai nebeprivalės būti pasiskiepiję nuo COVID-19. „Šiandien skelbiame, kad administracija gegužės 11-ąją... atšauks pasiskiepijimo nuo COVID-19 reikalavimus federaliniams darbuotojams, federaliniams rangovams ir oro transportu atvykstantiems tarptautiniams keliautojams“, – sakoma pareiškime.

Epidemiologai įspėja, kad gali grįžti seniai užmirštos infekcinės ligos, jeigu ir toliau vis daugiau tėvų priešinsis savo vaikų skiepijimui. Statistika rodo, kad kai kurios ligos jau gali laisvai plisti, pavyzdžiui, kiaulytė, tymai, raudonukė, mat vakcinuotų vaikų nėra pakankamai. Medikai gūžčioja pečiais: tėvai esą patys bijo susirgti, bet nori, kad jų vaikai įgytų natūralų imunitetą. Sostinės Antakalnio poliklinikos skiepų kabinete lankosi dešimtmetis Lukas.

Šiemet balandžio 23–29 dienomis minimos PSO ir Europos imunizacijos savaitės metu dėmesys bus skiriamas vakcinacijai, reaguojant į pasaulinį skiepijimo rodiklių nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos. Pirmuosius nerimo signalus kelia Europoje praėjusiais metais ėmusi plisti difterija, nuo kurios skiepijamasi vis vangiau – užfiksuoti 371 atvejai. Infektologai perspėja, kad infekcijos protrūkis gali pasiekti ir Lietuvą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai kartu su Lietuvos infektologų draugija parengė rekomendacinį suaugusiųjų skiepijimo kalendorių visuomenei. Jame – medikų rekomendacijos, kada, įvertinus žmogaus amžių ir sveikatos būklę, tinkamiausias laikas skiepytis, norint išvengti vienos ar kitos infekcijos ar jos komplikacijų, o kada ir kokius skiepus reikėtų atidėti, pavyzdžiui, planuojant nėštumą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė pagrindines priežastis, dėl kurių dalis Lietuvos gyventojų atsisako skiepyti savo vaikus: šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos trūkumas ir nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. Aktyvesnis šeimos gydytojo paskatinimas nurodomas kaip svarbus motyvas, nulemiantis gyventojų sprendimus dėl vakcinacijos.

Sveikatos specialistai kaip reikiant sunerimę – skiepijimo apimtys nuo kalendorinių ligų tendencingai mažėja jau daugiau nei dešimt metų. Pristačiusi naujausius duomenis Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad iš 14-os vakcinomis valdomų ligų skiepijimo apimtys nenukrito tik 2-ose pozicijose. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikino, kad nors pandemija ir pablogino situaciją, tai nebuvo esminė priežastis.