šildymas

Centralizuotai tiekiama šiluma Lietuvoje per metus brango 60,82 proc., o per mėnesį 15,54 proc. – gruodį ji kainuoja 6,69 cento už kilovatvalandę (be PVM).  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Pasak tarybos, į gruodžio šilumos kainą įskaičiuota vidutinė kuro kaina spalį – biokuro kaina per metus didėjo 90,99  proc., gamtinių dujų – 268,89 proc.

Šeštadienį TV3 Žinios kviečia nepraleisti svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių. Priėmimo skyriuose apgultis. Pasipylė traumuotų tautiečių. Paslydę, kritę, susimušę ir susilaužę kaulus. Tamsa, lietus – prastas matomumas kelyje ir eismo dalyvių neatsargumas. Vilniuje keliuose partrenkti du pėstieji. Vilniečiai šokiruoti šildymo sąskaitomis, o politikai tarpusavyje riejasi, kad atliekų deginimo jėgainei leidžiama rinkti pinigus už tiekiamą šildymą.

Gyventojus jau pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį. Jie skaičiuoja, kad palyginti su spalio mėnesiu, mokėtinos sumos išaugo iki trijų kartų. Žmonės su nerimu laukia sausio, vasario sąskaitų ir ima taupyti jau dabar. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo atidėti mokėjimus, tačiau įspėja, kad tai padarius kaupsis palūkanos. O savivaldybė siūlo teikti prašymus dėl šildymo kompensacijos.

Daugiau kaip 16 tūkst. vilniečių jau pasinaudojo kompensacijomis už būsto šildymą – iki spalio 31 d. kompensuota apie 1,3 mln. eurų šildymo išlaidų. Ar priklauso šildymo kompensacija, sostinės gyventojai gali pasitikrinti pasinaudodami skaičiuokle www.spis.lt, rašoma pranešime spaudai.  „Kompensacijos už būsto šildymą  gavėjų skaičius dar šiemet gali išaugti iki 22 tūkst. ir kompensacijoms 2021-aisiais skirsime apie 1,7 mln.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijas nuo sausio gaus daugiau žmonių – taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl augančių šilumos kainų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė.

Dėl visame pasaulyje drastiškai išaugusių gamtinių dujų, kiek daugiau nei dvigubai pakilusių biokuro kainų 2021-2022 m. šildymo sezoną sąskaitos už šilumą vilniečiams ženkliai išaugo ir toliau auga, rašoma Vilniaus šilumos tinklų pranešime spaudai.  Siekiant palengvinti finansinę naštą gyventojams, AB Vilniaus šilumos tinklai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe priėmė sprendimą fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 %, o likusią mokėjimų dalį atidėti.

Kuriam laikui turėtume šildymą palikti įjungtą? Ar verta palikti jį visai dienai esant labai žemai temperatūrai, kad namuose būtų jauku, ar vertėtų jį įjungti ir išjungti pagal poreikį? Žmonės, atidžiai sekantys savo išlaidas, gali apskritai šildymo neįjungti, o tiesiog susėsti po stora antklode. Laimei, Martin Lewis, kuris yra puikiai žinomas savo patarimais dėl išlaidų taupymo, sugalvojo geriausią būdą kaip sumažinti išlaidas komunalinėms paslaugoms, rašo mirror.co.uk.

Centralizuotas šildymas artėjantį gruodį Lietuvoje bus brangesnis nei šį mėnesį ir gerokai brangesnis nei pernai. Miestuose, kur daugiau deginama biokuro, šiluma brangs nuosaikiau, o ten, kur kūrenamos gamtinės dujos – kaina bus ir dviguba, pavyzdžiui, Vilniuje šilumos kilovatvalandė gruodį bus net 120 proc. didesnė nei prieš metus. „Dujos nekrenta, laikosi stabiliam lygyje.

Paspaudus šaltukui už namų šildymą gyventojai gavo rekordinės sąskaitas, kai kurios viršijo ir 90 eurų. Šilumos tiekėjai pastebėjo, kad ne visi rūpinasi savo daugiabučiu, sandarina langus, tvarko šilumos punktus, tad dalis šilumos paleidžiama vėjais, todėl sąskaitos už šildymą ir didėja. Specialistai pastebi, kad langų sandarinimas gali padėti sutaupyti iki 2 laipsnių šilumos.

Trauma patirta autoįvykio metu iš esmės pakeitė jaunos dviejų vaikų mamos gyvenimą. Jos prašymas sujaudino „TV Pagalbos“ kūrybinę grupę, o padėti jai skubėjo gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Moteris šiuo metu gyvena socialiniame būste, jos pajamos nedidelės, o fizinės galimybės kažką pačiai pasidaryti labai ribotos. Didžiausias iššūkis su kuriuo šiuo metu susiduria vieniša moteris – šalį užklupusi minusinė temperatūra.

Vilniuje smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui, šilumą tiekianti bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) dalies vartotojų mokėjimų išdėstymui per ilgesnį laiką ketina skolintis apie 50 mln. eurų. VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas teigia, kad iš SEB banko įmonė jau pasiskolino 20 mln. eurų.  „Mes dabar pasiskolinome 20 mln. eurų ir planuojame skolintis dar apie 30 mln.

Vilniečiai šokiruoti, sulaukę pirmųjų šio šildymo sezono sąskaitų. Kai kuriems gyventojams jos net du-tris kartus didesnės nei pernai spalį. Sąskaitos išsipūtė labiau nei pernai per šalčius, tad žmonės nerimauja, kaip reikės susimokėti artėjančią žiemą. Kam sunku susimokėti už šilumą, savivaldybė žada leisti mokėti dalimis ir prašo pakentėti dar metus, žadėdama paleisti naują biokuro jėgainę.

Gyventojai jau gavo pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kai kurių jų sumos viršijo ir 90 eurų. Žmonėms nerimą kelia tolesnių, žiemos mėnesių sąskaitos už šildymą, kurios tikėtina bus dar didesnės. Šilumos tiekėjai aiškina, kad šildymo kainą sudaro šilumos kuro kaina, kuri šiemet rekordiškai aukšta. Ir žada, kad žiemą sąskaitos bus dar didesnės.

Anglį ir durpių briketus Vilniuje bus draudžiama kūrenti nuo 2023-iųjų  birželio 1-osios. Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino sostinės Švaros taisyklių pakeitimus, numatančius, jog šio taršaus kietojo kuro ateityje šildymui nebebūtų galima naudoti. Tiesa, taryba po svarstymų komitetuose atsisakė siūlymo nustatyti šį draudimą jau nuo šio spalio.

Vėstant orams, daugelis namų ūkių ima galvoti apie šildymo įjungimą. Bet ar pigiau visą dieną palikti silpną šildymą, ar jį įjungti tik tada, kai to reikia? Finansinių sunkumų patiriantys namų ūkiai sieks sumažinti išlaidas, nes dėl didėjančių didmeninių dujų kainų padidės sąskaitos už energiją, rašo mirror.co.uk. Ar turėtumėte palikti silpną šildymą visą dieną? Tai senos diskusijos.

Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl didėjančių šilumos kainų, kompensacijas už būsto šildymą siūloma mokėti daugiau žmonių. Seimas po pateikimo antradienį priėmė svarstyti tai numatančią Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą, kuria siūloma nustatyti didesnį valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Namus anglimi ir durpių briketais besišildantys vilniečiai, panašu, kad tai daro paskutinį sezoną. Vilniaus valdžia apsisprendė nuo kitų metų uždrausti šį kietąjį kurą. Valdininkai sako, kad jiems rūpi sostinės gyventojų sveikata ir oro tarša, o žmonės pyksta, nes jiems bus draudžiama šildytis pigiausiu kuru, kurio kai kurie tikina prisipirkę keleriems metams į priekį.

Šildymo sezonas ką tik prasidėjo, tačiau žmonės jau ruošiasi gauti didžiausias sąskaitas už šildymą nei iki šiol. Žmonės jaučia nerimą, kaip šildyti savo namus šią žiemą ir ką daryti, kad sąskaitos nepranoktų galimybių. Taupyti pinigus visada gera idėja, tačiau dujų kainoms ir toliau augant, žmonės su nerimu pasitinka šaltąjį sezoną. Tačiau pasinaudojus keliais gudriais patarimais galima maksimaliai išnaudoti šildymą už pigiausią kainą, rašoma express.co.uk. Ekspertai iš energyhelpline.

Energetikos taryba skelbia spalio mėnesio centrinio šildymo kainas – vos prasidėjęs šildymo sezonas jau 40 proc. brangesnis nei pernai. Nors daug kalbėta, kad rekordinės kainos liūdins vilniečius, tačiau už sostinės gyventojus dar brangiau mokės biržiečiai. Vyriausybė planuoja, kad kompensacijoms gyventojams teks dvigubai daugiau lėšų nei praėjusį šildymo sezoną. Kas į tokias išmokas gali pretenduoti, reportaže pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ragina gyventojus kreiptis į savivaldybes ir seniūnijas dėl sąskaitų už šildymą kompensavimo. Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl šios paramos išplėtimo. „Reikia eiti, reikia prašyti to, kas žmonėms priklauso, ir gauti kompensaciją. Siūlome plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą, suteikti daugiau valstybės paramos tiems žmonėms, kuriems yra sunku pagal savo pajamas apmokėti šildymo sąskaitas.

Antradienį Klaipėdoje pradedamas šildymo sezonas. Uostamiestis paskutinis iš didžiųjų Lietuvos miestų pradeda šildyti gyvenamuosius namus. Sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į vyraujančias oro sąlygas bei prognozes, pirmadienį pranešė savivaldybė. Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per tris dienas. Kada bus pradėtas šildyti konkretus daugiabutis, priklauso nuo pastato šilumos prižiūrėtojo.

„TikTok“ šią savaitę žaibiškai išplito gudrus sumanymas, kaip keptuvėje su vandeniu greitai pasišildyti picą – šis metodas neleis picai sušlapti. Ar picą skaniausią valgyti ką tik iškeptą, ar pašildytą kitą dieną? Tiek vieno, tiek kito varianto mėgėjai įsitikinę, kad jų pasirinkimas geriausias, rašoma dailystar.co.uk. Šviežios picos mėgėjai teigia, kad gerai picos pašildyti beveik neįmanoma, todėl jos nesuvalgius šviežios užuot dėjus į šaldytuvą geriausia ją iškart išmesti.

Brangesnė žiema šiemet bus ne tik tiems, kas šildosi dujomis ar naudoja centralizuotą šilumą. Į viršų šoktelėjo ir malkų kaina. Kaip teigia malkininkai, malkinės medienos kaina išaugo iki 35 procentų. Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis bus brangesnis apie 150 eurų. Ir tai kūrenant pigiausias malkas.

Vilnius skelbia, kad jau nuo ketvirtadienio pradeda šildyti ir daugiabučius. Vyriausybei svarstant, kaip pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams sostinė nusprendė žengti panašiu keliu dėl šildymo sąskaitų. Sostinės vadovai prognozuoja, kad vilniečiams šią žiemą šildymo sąskaitos bus 60 proc. didesnės nei pernai, tad siūlo susimokėti tik dalį sąskaitų, o nepriemokas grąžinti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pradeda šildymo sezoną. Anot sostinės savivaldybės, nors pernai centralizuota šiluma pradėta tiekti savaite vėliau – spalio 15 dieną, šiemet vėsesnis ruduo privertė švietimo ir gydymo įstaigoms šildymą įjungti dar rugsėjo 20 dieną.

Siekiant sumažinti užterštumą Vilniuje svarstoma drausti kūrenti krosnis akmens anglimi ir durpių briketais. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti siūlymą, jog nuo šių metų spalio 20-osios šį taršų kurą būtų draudžiama kūrenti tiek individualių, tiek ir daugiabučių namų butų gyventojams.

Išaugusios dujų kainos rekordiškai pabrangino šildymą. Vilniuje, kuris jau nuo ketvirtadienio pradeda šildymo sezoną, artimiausiais mėnesiais šildymas brangs apie 60 proc., jeigu lygintume su praėjusiais metais. Visgi savivaldybė tvirtina radusi išeitį, kaip sumažinti sostinės gyventojų naštą – leis kainos skirtumą sumokėti vasarą.

Atvėsus orams gyventojai įvairiais būdais bando šildyti namus. Specialistai primena, kad dar vasarą įsirengę oro kondicionierius dabar jais namus gali nebe vėsinti, bet šildyti. Tik įspėja, kad elektros šildymui reikės daugiau nei vasarą, vėsinant namus. Tad ir sąskaitų už elektrą galima sulaukti didesnių. Tačiau portalo skaitytoja Giedrė, besišildanti namus kondicionieriumi, tikina, kad didesnės sąskaitos už elektrą jos negąsdina.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Šildymo sezonui prasidedant, sostinės savivaldybė prakalbo apie svarstymus uždrausti vilniečiams namus šildyti kūrenant anglimis ir durpių briketais. Jei toks draudimas būtų priimtas, nesilaikantiems naujos tvarkos grėstų ir baudos. Vilniečiai nerimauja: dalis sako, kad anglimis ir briketais apsirūpino iš anksto ir tikina, kad savivaldybė turėtų pasirūpinti kompensacijomis: „Taip, vėl įdėsim. O matot, kaip atidarai – rūksta.“ Vilnietė Zita savo namus šildosi ir kol kas krosnį kūrena malkomis.

Energetikos ministerija svarsto idėją mokėti kompensacijas namų ūkiams, jei jų sąskaitos už elektrą, dujas, šildymą ir galbūt vandenį viršys 15 proc. jų pajamų.  Viceministrė Inga Žilienė teigia, jog tam ketinama nustatyti energetinio skurdo lygį – jis galėtų siekti 15 proc. namų ūkio pajamų, išleidžiamų energetikos ištekliams.  „Jeigu namų ūkis išleidžia 15 proc.

Šildymo elektra ekspertai iš „Rointe“ sako, kad anksčiau rugsėjo mėnesį įsijungti šildymą yra labai geras būdas patikrinti, ar nėra jokių gedimų – taip užbėgsite jiems už akių dar prieš prasidedant šalčiams. Antonio Dengra iš „Rointe“ teigimu, tobula temperatūra jaukiems namams, norint jaustis komfortabiliai, bet per daug neišleisti, yra 21 laipsnis celsijaus.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.

Vyriausybei planuojant, kaip sukontroliuoti šį sezoną augančias dujų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad kainų kilimas nebus ilgalaikė tendencija. Tačiau dalis Seimo narių nuogąstauja, kad už Vyriausybės pasirinktą kompensavimo mechanizmą reikės mokėti ateities vartotojams. Ketvirtadienį Seime D. Kreivys sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus klausimo dėl artėjančio šildymo sezono ir planuojamo kompensacijų mechanizmo.

Didėjant būsto šildymo kainoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia skubų siūlymą, kad būtų padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu Vyriausybė ir Seimas tam pritars, nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis ir taip sumažės finansinė našta dėl didėsiančių šilumos kainų. „Prognozuojamos šildymo kainos grįžta į 2018-2019 m. lygį.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pateikė pirmąjį Lietuvos aplinkosaugos vertinimą ir pateikė mūsų šaliai 43 rekomendacijas. Tarp jų galima rasti ir „meduolių“, ir „botagų“. EBPO ragina daugiau investuoti į viešąjį transportą, padėti naujų mokestinių naštų nepakeliantiems gyventojams, tačiau ir siūlo branginti dyzeliną, panaikinti PVM lengvatą centriniam šildymui ir panaikinti nemokamas automobilių stovėjimo vietas prie darbo.

Brangstant šildymui, elektrai ir dujoms, prezidentūra ragina vyriausybę sušvelninti gresiantį komunalinių mokesčių šoką gyventojams. Nuo sausio drastiškai išaugsiančias energijos sąskaitas siūloma išdėstyti per tam tikrą laikotarpį. Panevėžietė senjorė Danutė visai nesidžiaugia prasidėjusiu mieste šildymo sezonu. Radiatoriai jos dviejų kambarių bute jau šyla, tačiau ši šiluma moters visai nedžiugina, mat šildymas šiemet brangesnis. „Kai reiks mokėt, nebus gerumo.

Tai, kad būstą šildyti elektra yra labai brangu, užtikrintai pasakys net tie žmonės, kuriems šildymo katilo pasirinkimo klausimas niekada nebuvo aktualus. Savo ruožtu profesionalai dažnai būna kur kas nuosaikesni. Jie nebūtinai skubės pateikti užtikrintą ir vienareikšmišką atsakymą, kuri šildymo sistema yra pati brangiausia ar pati pigiausia.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Kauno ir Panevėžio miesto savivaldybės pirmadienį pradeda šildymo sezoną. Anot Kauno miesto savivaldybės, sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas, žemą temperatūrą bei prognozes.  Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per penkias dienas. Panevėžio miesto savivaldybė teigia šildymą įjungsianti per tris dienas.

Šildymo sezonui prasidedant, sostinės savivaldybė prakalbo apie svarstymus uždrausti vilniečiams namus šildyti kūrenant anglimis ir durpių briketais. Jei toks draudimas būtų priimtas, nesilaikantiems naujos tvarkos grėstų ir baudos. Vilniečiai nerimauja: dalis sako, kad anglimis ir briketais apsirūpino iš anksto ir tikina, kad savivaldybė turėtų pasirūpinti kompensacijomis. „Taip, vėl įdėsim. O matot, kaip atidarai – rūksta“, – sako vilnietė Zita.

Kaune nuo pirmadienio pradedamas šildymo sezonas, šeštadienį pranešė savivaldybė. Anot jos, sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas, žemą temperatūrą bei prognozes.  Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per penkias dienas. „Kaip ir pernai Kaunas pasiūlys mažiausią šilumos kainą tarp didžiųjų šalies miestų. Tai iš anksto paruoštų namų darbų rezultatas.

Rugsėjui atšalus labiau nei įprastai, gyventojai pradeda reikalauti šilumos namuose. Tačiau institucijos primena, kad šildymo sezono laukti nebūtina ir šildytis daugiabučius bendrijos gali pradėti savarankiškai. Visgi, kai kurie gyventojai, bandydami inicijuoti ankstesnę šildymo sezono pradžią, susidūrė su šiokiais tokiais biurokratiniais niuansais. „Šalta, bet, o biurokratija, tu nenugalima“ Vilnietė Rima (vardas pakeistas – aut. past.

Lietuvoje žadant brangesnį nei pernai šildymo sezoną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybė ieškos svertų, kaip galėtų padėti šalies gyventojams per šildymo lengvatas ar kitais būdais. Tačiau, anot premjerės, reguliuoti šildymo kainų nepavyks, o jos bus didesnės tik lyginant su itin pigiu šildymo sezonu. Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn. Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad reguliuojamu tarifu mokantiems klientams elektros kainos jau dabar turėtų būti aukštesnės, todėl peržiūrint tarifą jo didinimo gali nepavykti išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Orams dramatiškai atvėsus, žmonės nesulaukę, kada įjungs šildymą, iš parduotuvių lentynų ėmė šluoti šildytuvus – praėjusią savaitę jų nupirko 6 kartus daugiau nei pernai. Kai kuriose parduotuvėse šildytuvų liko vos keli, o kitur jų nė su žiburiu nerasi. Tačiau žmonės šildosi ne tik šildytuvais – ėmė pirkti pirštines, arbatas ir net trauktines. Vilnietis Modestas iš lentynos čiumpa oro šildytuvą.