Visgi, kai kurie gyventojai, bandydami inicijuoti ankstesnę šildymo sezono pradžią, susidūrė su šiokiais tokiais biurokratiniais niuansais.
„Šalta, bet, o biurokratija, tu nenugalima“
Vilnietė Rima (vardas pakeistas – aut. past.) socialinio tinklo paskyroje pasidalijo patirtimi bandant savo gyvenamame daugiabutyje šildymo sezoną pradėti anksčiau.
„Tai sakote, gali namas šildymą anksčiau įsijungti, jei bendrija sutinka. Ane? Mūsų bendrija ir pirmininkas tikrai liuks, tikrai šalta, tai pasiūliau. Gi atrodo paprasta, ne?
Pasirodo, kad teoriškai galima viskas, bet mechanika tokia: reikia balsavimo ir 50 proc. + 1 gyventojų pritarimo (tai čia lengvoji dalis). Tada – balsavimas vykdomas dvi savaites ir dar dvi savaites kabo skelbimas apie balsavimą“, – patirtimi dalijosi vilnietė.
Moteris sako, kad tokia tvarka ją nustebinusi, nes teoriškai lyg ir išeina pradėti šildytis anksčiau, bet realybėje toks procesas užtruktų iki pat visuotinio šildymo sezono pradžios.
Sureagavo šilumos tinklai
Tačiau į vilnietės įrašą komentaruose tą patį vakarą sureagavo Vilniaus šilumos tinklų atstovė Indrė Trakimaitė. Ji gyventoją patikino, kad dviejų savaičių laukti tikrai nereikia.
„Surenkate parašus ir skambinate į mūsų klientų aptarnavimo centrą. Kartais klientams užtenka pusvalandžio susitvarkyti – pasidaro susirinkimą ir subalsuoja. Informuoja namo administratorių ir jis sutvarko visą procesą.
Jūsų namo prižiūrėtojas paleidžia šildymą jūsų namo šilumos punkte, nes mes šilumą tinkle palaikome visus metus, tad galite šildytis kad ir vasarą, jei yra poreikis.
Bet gal bendrija šiuo atveju turi savo taisykles? Keiskite terminus ir savo vidines taisykles. Per tas dvi savaites jau ir oficialus šildymo sezonas prasidės“, – į vilnietės patirtį sureagavo I. Trakimaitė.
Kada šildys visą miestą – lieka neaišku
Kaip skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje, savivaldybės administracija dar rugsėjo 20 dieną nusprendė pradėti šildymo sezoną sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigose. Tiesa, galutinį sprendimą, ar įjungti šildymą patalpose, pagal poreikį turėjo priimti įstaigų vadovai.
Taip pat pranešama, kad centrinį šildymą likusiems Vilniaus gyventojams ir sostinėje veikiančioms įstaigoms savivaldybė planuoja įjungti nukritus temperatūrai ir nebenumatant atšilimo.
„Centrinio šildymo visiems Vilniaus gyventojams ir įstaigoms neskubame įjungti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad didžioji dalis sostinės namų dar nėra tam pasiruošę. Šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimo ir remonto darbus administratoriai yra atlikę tik 41 proc. visų Vilniaus šilumos tinklų aptarnaujamų pastatų.
Kita vertus, savaitės pabaigoje numatomas atšilimas, todėl taip anksti pradėti šildyti patalpas ne visai racionalu. Primenu, kad nenorintys laukti gyventojai gali savarankiškai nuspręsti anksčiau pradėti šildymo sezoną“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad šilumos vartotojai turi teisę patys priimti sprendimą dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos.
„Gyventojai sezono pradžią ir pabaigą, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, gali nustatyti savo nuožiūra, butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (turi būti surinkta 50 proc. + 1 butų savininkų balsų).
Sprendimų priėmimą teisės aktuose nustatyta tvarka organizuoja daugiabučių namų valdytojai – administratoriai, bendrijos arba jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys. Apie priimtą sprendimą namo valdytojas turi informuoti bendrovę „Vilniaus šilumos tinklai“, – kartojama savivaldybės skelbime.
Pridedama, kad prieš įjungiant šildymą, pastato valdytojai turi atlikti parengiamuosius darbus ir užtikrinti patikimą šilumos punktų ir vidaus sistemų funkcionavimą šaltuoju metų laiku.
„Kol Vilniaus šilumos tinklai negauna patvirtinimo apie šilumos vartotojų pastatų parengimą šildymo sezonui, pastatui teikti šildymo paslaugos bendrovė negali“, – praneša savivaldybė.
Pernai šildymo sezonas pradėtas spalio 15 d. ir truko rekordiškai ilgai – iki balandžio 29 d., primena Vilniaus miesto savivaldybė.
Kainos bus didesnės
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad su portalo žurnalistais bendravęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet šildymo kainos bus didesnės nei pernai. Esą praėjęs šildymo sezonas buvo rekordiškai pigus:
„Šį šildymo sezoną prognozuojama apie 30 proc. aukštesnė šilumos kaina, lyginant su pernai metais buvusiu rekordiškai pigiu šildymo sezonu. Tai lemia jau šiuo metu beveik 25 proc. pabrangęs biokuras ir daugiau nei dvigubai pabrangusios gamtinės dujos.“
Specialistas pateikė ir šilumos kainų palyginimą bei prognozuojamas artėjančio šildymo sezono kainas. Pavyzdžiui, 2020-2021 m. vidutinė šilumos kaina siekė 4,6 euro centus už kilovatvalandę. Tai reiškia, kad sovietinės statybos nerenovuotame daugiabutyje 60-ies kvadratinių metrų butui per mėnesį kainuodavo apie 52 eurus.
Šiemet prognozuojama kilovatvalandės kaina sieks apie 5,75 euro centus, o tokiam pačiam butui per mėnesį teks sumokėti apie 65 eurus.
Specialistai prognozuoja, kad itin prastos būklės senos statybos name, tokio pat dydžio butui šilumos kaina šiemet gali siekti net apie 120 eurų per mėnesį. O naujos statybos ar renovuotuose namuose tokio pat ploto butus turintys savininkai už šilumą vidutiniškai turėtų sumokėti po 31 eurą per mėnesį.
Tokia šilumos kaina per pastaruosius 6 šildymo sezonus – beveik rekordinė. Panašios sąskaitos už šilumą gyventojus pasiekdavo tik 2016-2017 m. ir 2018-2019 m. sezonais, kai vidutinė šilumos kaina siekdavo atitinkamai 5,71 ir 5,8 euro centus.
Anot M. Paulausko, gyventojams prieš šildymo sezono pradžią profilaktiškai rūpintis nereikia niekuo. Viskuo pasirūpinti turi vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai:
„Gyventojams šildymo sistemas naujam šildymo sezonui privalo iki rugsėjo 15 d. paruošti gyventojų pasirinktas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, už kurio paslaugas gyventojai kas mėnesį moka atskira eilute pastato administratoriui ar bendrijai. Prižiūrėtojas iki minėtos datos privalo atlikti visus teisės aktuose išvardintus darbus.
(...) Gyventojai, besirūpinantys kokybišku ir taupiu savo pastatų šildymu, turi reikalauti iš pastato valdytojo atsakingai ir laiku paruošti šilumos punktą ir pastatų vidaus sistemą naujam šildymo sezonui, kad žiemos metu neištiktų netikėtos problemos, o šildymo sąskaitos būtų minimalios.“
