Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė organizavo spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė energetikos sektoriuje susiklosčiusią situaciją, pristatė naujausias šildymo kainų prognozes sostinėje ir aptarė, kokie veiksmai planuojami energijos išteklių krizei suvaldyti. Spaudos konferencijoje dalyvavo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir AB Vilniaus šilumos tinklų direktorius Gerimantas Bakanas.
„Pasaulyje turime visišką anomaliją, kas liečia dujų kainas“, – pripažino G. Bakanas.
Pasak Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus, nors standartinė šios dienos dujų kaina, įvertinus savikainą, turėtų būti apie 20–25 eurus už megavatvalandę, biržose vyraujanti kaina – apie 100 eurų.
„Istorijoje nėra buvę tokių dalykų. Didžiausia kaina, kokia buvo fiksuota, tai buvo fiksuota 2012 metais ir ji buvo viso labo 44 eurai. Čia nestandartinė situacija. Ta nestandartinė situacija ir ji susidarė dėl daugybės veiksnių. Tai dėl praeitos labai šaltos žiemos ir ištuštintų dujų saugyklų, jos dabar labai intensyviai pildomos, bet atsilieka nuo grafiko“, – kalbėjo G. Bakanas.
Šilumos tinklų direktoriaus teigimu, dujų kaina kyla ir dėl situacijos Azijoje, kurioje yra itin didelė dujų paklausa.
„Susidūrus su šita situacija, mes turime ženkliai pabrangusias dujų kainas. Čia vienas momentas. Antras momentas – mes turime labai ženkliai brangstantį biokurą. <...> Tas brangimas yra daugiau nei du kartai lyginant su praėjusių metų laikotarpiu“, – dėstė G. Bakanas.
Pasak jo, nors Vilniaus šilumos tinklai ir negali turėti įtakos pasaulinėmis kainoms, įmonė reaguoja ir ieško būdų, kaip sušvelninti situaciją sostinėje.
„Lietuvoje kaip pavyzdys rodomas Kaunas, kur bus mažesnis brangimas ir akcentuojama, kad ten didelė dalis biokuro. Aš atkreipsiu dėmesį, kad jeigu Vilniuje būtų laiku pastatyta Vilniaus kogeneracinė jėgainė, tai yra 2020 metų pabaigoje, šios situacijos irgi nebūtų.
Tą reikėtų pripažinti. Vilnius turėtų et 90 proc. biokuro dalies, ta dujų dalis būtų nykstamai maža. Visko gyvenime atsitinka, yra kaip yra. Reikia spręsti tą situaciją“, – kalbėjo G. Bakanas.
Jis priminė, kad žiemos metu Vilniuje šildymui naudojama 60 proc. biokuro, 40 proc. – dujų.
Pasakė, kiek mokėsime spalį
G. Bakanas pristatė spalio mėnesį prognozuojamą šildymo kainą.
„Ėmėme kaip standartą 50 kv. metrų butą ir paėmėme du pavyzdžius aiškumui. Vienas butas – renovuotas, kitas butas – nerenovuotas. Pagal mūsų prognozę, spalio mėnesį renovuotame name sąskaita už šildymą bus 22 eurai, nerenovuotame – arti 38 eurų“, – pasakojo šilumos tinklų direktorius.
Pasak jo, didelis skirtumas rodo, kad ir vilniečių, ir valstybės požiūris į daugiabučių namų renovaciją turėtų keistis.
„Jau girdžiu tam tikrų atgarsių, kiek įmonė gali daryti įtakos šildymo kainoms. Skaičiai labai paprasti. Dujų, įskaitant ir biokurą, kainos augimas <...> sąskaitoje sudaro net 76 proc. 8 proc. sudaro PVM ir tik 16 proc. sudaro vadinamos tos pastovios sąnaudos: atlyginimas, remontai ir taip toliau. Jei į skaičius paversti, tai viso labo 3,5 euro“, – sakė G. Bakanas.
Vilnius šildyti pradės nuo ketvirtadienio
„Nuo rytojaus Vilniuje pradedamas visuotinis šildymo sezonas. Pasitinkant šildymo sezoną, aktualiausias klausimas yra apie kainas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus vicemeras V. Benkunskas.
Pasak jo, šiuo metu galima kalbėti apie artimiausių mėnesių – spalio ir lapkričio – kainas, nes yra žinoma, už kiek įmonė pirks dujas.
„Spalio mėnesio sąskaitos iš esmės bus gyventojams bus pateikiamos pilna apimtimi, kokios jos bus. Jos bus aišku didesnės lyginant su praeitų metų spaliu, gali būti didesnės apie 60 proc., priklauso nuo šilumos suvartojimo“, – sakė politikas.
Kalbant apie lapkričio mėnesio kainas, pasak V. Benkunsko, šilumos tinklai su savivaldybe gyventojams pasiūlys fiksuoti kainos augimą.
„Vilniuje mes pasiūlysime fiksuoti 35 proc. kainų augimą, lyginant su praėjusių metų atitinkamo mėnesio kainomis. Tą visą skirtumą, neprimokėtą kainos dalį <...> bus pasiūlyta susimokėti vasaros mėnesiais, kai gyventojai moka tik už karšto vandens tiekimą“, – sakė vicemeras.
„Gyventojams, jeigu bus poreikis, nereikės mokėti daugiau nei 35 proc., lyginant su praėjusiais metais. Aišku, didelė dalis gyventojų, kurių pajamos yra mažiausios, papuls į tą valstybės remiamų asmenų ratą ir jiems didžiąją dalį šilumos kainos padengs valstybė. Jeigu pernai turėjome apie 1,5 mln. eurų šilumos kompensacijoms, tai planuojame, kad šį sezoną jų gali reikėti apie 6 mln. eurų“, – pridūrė vicemeras.
V. Benkunskas paaiškino, kad nepriemoką bus galima susimokėti kaip 13 sąskaitą, sumą išdėlioti per 5 mėnesius, iki kito šildymo sezono, ar net 15 mėnesių. Dėl mokėjimo su šilumos tinklais gyventojai turės susitarti individualiai.
Vyriausybė svarstys projektus dėl elektros ir dujų kainų
Vyriausybė trečiadienį svarstys įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus. Be to, jomis bus siūloma antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą.
Energijos išteklių rinkos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimai siūlomi reaguojant į pastaruoju metu smarkiai augančias energetikos išteklių kainas.
Pataisas parengusi Energetikos ministerija nurodo, kad priėmus pakeitimus ir išdėsčius mokėjimus per penkerius metus, galutinės reguliuojamos elektros kainos augimas vartotojams, kurie iki šiol nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, nuo kitų metų siektų iki 21 procento. Dujų kaina virykles turintiems žmonėms nuo sausio kiltų iki 20 proc. (vietoj dabar prognozuojamų 51 proc.), dujomis šildantiems namus – iki 30 proc. (vietoj 83 proc.).
Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo datą siūloma pratęsti iki 2022 metų liepos mėnesio. Dabar numatyta, kad didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai – nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio. Šiuo metu jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio galėtų brangti iki 50 procentų.
Gamtinių dujų įstatymo pataisomis taip pat siekiama sudaryti teisines sąlygas dujų tiekimo įmonėms naudotis ne tik šiuo metu galiojančia vienintele dujų tiekimo saugumą užtikrinančia priemone – atsargų kaupimu ir saugojimu, bet ir kitais Europos Sąjungos šalių narių praktikoje taikomais rinkos elementais bei priemonėmis, ir tokiu būdu užtikrinti nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.
„Vien suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) laikomas dujų kiekis užtikrina nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą pažeidžiamiems gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje, nes SGDT kiekvieną mėnesį priima bent po vieną laivą, o šio dujų kiekio visiškai pakanka, kad būtų bent 30 dienų žiemos laikotarpiu užtikrintas nenutrūkstamas gamtinių dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisomis siekiama sudaryti galimybę reguliuojamiems šilumos gamintojams dvišaliais kontraktais (ne per gamtinių dujų biržą) įsigyti daugiau kaip 50 proc. gamtinių dujų su sąlyga, kad dvišaliais kontraktais įsigyjamų gamtinių dujų kaina neviršys vidutinės gamtinių dujų biržos kainos.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusį trečiadienį paskelbė, jog planuoja „nupjauti“ elektros ir dujų kainų kilimą nuo 2022 metų sausio, o kainų skirtumas būtų padengtas per penkerius metus. Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad kainas padės amortizuoti elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ pajamų srautai.
Vyriausybei pritarus, įstatymų pataisas skubos tvarka bus siūloma svarstyti Seimui.
