Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė, gyvenanti Žirmūnų rajone, pasakojo, kad jos gauta šildymo sąskaita už lapkritį siekia beveik 90 eurų.
„Praeitą mėnesį mokėjau apie 30 eurų, tikėjausi, kad už lapkritį gausiu didesnę. Bet net nenumaniau, kad sąskaita bus tris kartus didesnė. Tad kas laukia vėliau, negi sąskaitos ir toliau augs kelis kartus?
Be to, mano butas nėra didelis, 45 kvadratų. Dideliuose butuose gyvenančių žmonių sąskaitos, ko gero, viršija ir 100 eurų“, – svarstė moteris.
Tuo metu Lazdynų rajone gyvenanti Kristina teigė, kad už šildymą sumokėjo šiek tiek daugiau nei 100 eurų.
„Gyvenu trijų kambarių bute, namas nerenovuotas. Tačiau pernai sąskaita buvo kur kas mažesnė ir siekė apie 60 eurų. Tikrai neramu, kokių sąskaitų sulauksiu vėliau. Teks taupyti. Niekad neteko naudotis šildymo kompensacijomis, tačiau šiemet susipažinau su kompensavimo taisyklėmis.
Jeigu ir toliau sąskaitos augs, kreipsiuosi, kad bent dalį man kompensuotų“, – pasakojo moteris.
Sąskaitos dar augs
Lietuvos šilumos tinklų komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė teigė, kad didesnį klientų sujudimą jautė prieš mėnesį, kai žmonės gavo pirmąsias sąskaitas už šildymą.
„Dabar kur kas ramiau. Gyventojai jau suprato, kad šis šildymo sezonas bus brangesnis. Lapkričio šilumos kaina buvo 95 proc. didesnė nei pernai lapkritį. Tai lemia energetinių išteklių kainų krizė. Didžiąją dalį kainos lemia dujų kaina, o ji šiemet kelis kartus išaugo.
Pavyzdžiui, Vilniuje 50 kv. m. renovuoto buto sąskaita pernai lapkritį siekė 20 eurų, o šiemet ji vidutiniškai siekia 42 eurus. Tuo metu nerenovuoto buto savininkai už šildymą mokėjo 35 eurus, o šiemet jau 72 eurus“, – skaičiavo šilumos tinklų atstovė.
Anot jos, šiemet lapkritis buvo vienu laipsniu šaltesnis, tad ir šilumos buvo suvartojama daugiau.
„Tačiau mums nerimą kelia gruodžio mėnuo. Šį mėnesį šilumos kaina 125 proc. didesnė nei pernai. Ir jau dabar matome, kad gruodis yra labai šaltas. Paskutinį kartą tokį gruodį turėjome 2016 metais. Įprastai jis buvo šiltas, kaip lapkritis.
O šiemet jau iš karto žinome, kad sąskaitos už gruodį bus labai didelės, nes ir šilumos bus suvartojama daug ir pati šilumos kaina yra išaugusi“, – įspėjo šilumos tinklų atstovė.
Siūlo atidėti mokėjimus
I. Trakimaitė-Šeškuvienė siūlo klientams atsidėti mokėjimus ir pasitikrinti, ar nepriklauso kompensacija už šildymą.
„Vilniaus šilumos tinklai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe priėmė sprendimą fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 proc., o likusią mokėjimų dalį atidėti. Tai reiškia, kad šia galimybe pasinaudoti nusprendę gyventojai mokės 35 proc. didesnę sąskaitą už šildymą ir karštą vandenį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Likusi suma bus kaupiama iki šildymo sezono pabaigos ir apmokama lygiomis dalimis pagal pasirinktą mokėjimo terminą – nuo 1 iki 18 mėnesių.
Pavyzdžiui, jei 2020 m. sąskaita už lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas sudarė 60,00 eurų, mokestis už šių metų lapkričio mėnesio paslaugas galės būti 81 euras (60 eurų + 35 proc.). Sumą, viršijančią 81 eurą bus galima atidėti ir apmokėti šildymo sezonui pasibaigus. Pavyzdžiui, jeigu atidėtų mokėjimų suma yra 300 eurų, o pasirinktas apmokėjimo terminas – 6 mėnesiai, vadinasi, kas mėnesį reikės mokėti po 50 eurų“, – aiškino šilumos tinklų atstovė.
Anot jos, ši galimybė startavo nuo gruodžio, todėl sąskaitas už lapkričio mėnesio šildymo paslaugas gavę klientai jau gali kreiptis mokėjimo atidėjimų.
„Dėl mokėjimų atidėjimo į galima kreiptis bet kada iki šio šildymo sezono pabaigos. Mokėjimo atidėjimas nebus taikomas automatiškai, todėl šia galimybe pasinaudoti nusprendę gyventojai patys turės apsilankyti VŠT Klientų aptarnavimo centre (Spaudos g. 6-1) arba Vilniaus miesto Klientų aptarnavimo centre (Konstitucijos pr. 3) Vilniuje. Čia bus pasirašomas Susitarimas, įteisinantis dalies mokėjimų atidėjimą.
Tačiau atidėdami mokėjimus esame priversti skolintis. Jau esame pasiskolinę 20 mln. eurų ir skolinsimės dar, nes turime užtikrinti šilumos tiekimą ir pikti dujas kylančiomis kainomis. Natūralu, kad bankai taiko palūkanas, todėl ir klientai turės jas susimokėti. Per metus jos neturėtų siekti daugiau ne 5 eurus. Kiekviena situacija invividuali, vienam gali tekti mokėti 0,5 euro, o kitam 1 eurą“, – skaičiavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Šildymo kompensacija
Tačiau prieš prašant atidėti mokėjimus už šildymą gyventojams taip pat siūloma pasitikrinti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija. Tai galima padaryti internetinėje svetainėje www.spis.lt
Vilniaus savivaldybės duomenimis jau daugiau kaip 16 tūkst. pasinaudojo kompensacijomis už būsto šildymą – iki spalio 31 d. kompensuota apie 1,3 mln. eurų šildymo išlaidų.
„Kompensacijos už būsto šildymą gavėjų skaičius dar šiemet gali išaugti iki 22 tūkst. ir kompensacijoms 2021-aisiais skirsime apie 1,7 mln. eurų, o nuo 2022-ųjų sausio pasikeitus būsto šildymo kompensacijų apskaičiavimo metodikai, dėl kompensacijų galės kreiptis dvigubai daugiau vilniečių (iki 30 tūkst.). Savivaldybė šildymo kompensacijoms papildomai skirs iki 5 mln. eurų“, – skaičiavo Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo kompensacija nepriklausomai nuo naudojamo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.), taip pat kompensacija geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidoms.
„Butų savininkai, gaunantys būsto šildymo kompensaciją, gali kreiptis ir dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo daugiabučio namo modernizavimo atveju.
Skiriant kompensacijas, laikinai (dėl ekstremalios situacijos) turimas turtas nevertinamas. Gyventojams gali būti grąžintos praėjusių dviejų mėnesių būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Jei šildymo kompensacija nepriklauso ar jos nepakanka, finansinę naštą galima sumažinti atidedant mokėjimus“, – sakė specialistė.