šildymo sąskaitos

Gyventojai jau sulaukia sąskaitų už lapkritį gautą šilumą. Štai vilniečiams jos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja ruoštis ne mažesnėms sąskaitoms ir už gruodį.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pernai ilgus mėnesius šildymo kompensacijų laukę gyventojai šiemet prašymus dėl jų pateikė anksčiau. Savivaldybės skaičiuoja, kad dauguma prašymų jau išnagrinėti. Tačiau kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtinta, atsižvelgiama į gyventojų nekilnojamo turto (NT) vertę, todėl daliai žmonių kompensacijos nebuvo skirtos. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ilona skundėsi, kad pernai gavo kompensaciją, o šiemet jos prašymas buvo atmestas.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Sulaukę pirmųjų sąskaitų už šildymą spalio mėnesį vilniečiai pakraupo – kai kuriems jos už dvi spalio savaites yra kone 60 procentų didesnės nei pernai. Vilniečiai pikti ir rėžia tiesiai – šilumininkai ir valdžia juos apgavo, mat žadėjo, kad atpigus dujoms ir kitoms žaliavoms, sumažės ir šildymo sąskaitos. Tiesa, šilumininkai atsakomybės kratosi ir teisinasi, kad dėl visko kaltas šaltas ruduo.

Gyventojai jau dalijasi naujausiomis sąskaitomis už šildymą vasario mėnesį. Nors šilumos tiekėjai tikina, kad jos kiekvieną mėnesį mažėja, žmonės skaičiuoja dienas iki šildymo sezono pabaigos. Jie guodžiasi, kad apmokėjus sąskaitas, pinigų taupymui ar pramogoms nebelieka. Portalo tv3.lt skaitytoja Regina gyvena Žirmūnuose, senos statybos, 2 kambarių daugiabutyje. „Vasario mėnesio sąskaita siekia beveik 74 eurus. Kas mėnesį sąskaita už šildymą mažėja po 10 eurų.

Panevėžio rajono gyventojai pakraupę dėl šildymo sąskaitų. Kai kuriems už gruodžio radiatorių šilumą teks pakloti kone pusę tūkstančio eurų. Žmonės nesupranta, už ką turi tiek mokėti. O kompensacijas gauna ne visi norintieji. Maža to, didelė dalis prašymų kompensacijoms dar neišnagrinėta, procesas stringa.  Vilniaus valdininkai per tris mėnesius sugebėjo peržiūrėti vos pusę prašymų.

Gyventojai jau gavo lapkričio sąskaitas už šildymą. Kai kuriems jos – dvigubai didesnės nei praėjusį mėnesį. Vilniuje lapkritį šilumai gaminti pradėtas naudoti mazutas, anot tiekėjų, tai turėjo sumažinti gyventojų sąskaitas. Vis tik, jeigu jos gyventojams per didelės, jiems siūloma kreiptis dėl kompensacijų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasidalijo naujausia savo sąskaita už buto šildymą.  „Už lapkritį turėsiu mokėti beveik 85 eurus.

Atvėsus orams Lietuvoje, vienos savivaldybės jau pradėjo naują šildymo sezoną, o kitos tai padarys artimiausiu metu. Gyventojai nerimauja dėl sąskaitų, bijo, kad neužteks pinigų sąskaitoms apmokėti. Ketvirtadienį apie naujo šildymo sezono kainas ir kokiuose miestuose jos bus didžiausios pasakojo biokuro biržos „Baltpool“ atstovai.

Vilnius jau paskaičiavo, kiek gyventojams kainuos šildymas dujas pakeitus pigesniu, bet taršesniu mazutu. Pirminiai duomenys rodo, kad sąskaitos vilniečiams liks panašios kaip pernai. O nieko nekeičiant ir toliau šildantis dujomis, sumos didėtų gal ir trigubai. Tiesa, ekonomistai ne tokie optimistiški – netrukus gali kilti ir mazuto kaina. O priežastis – vėl sprogstančios dujų kainos. Kaip tik šiandien rinkoje jos pasiekė kone rekordinę – trijų eurų už kubinį metrą – kainą.

Didžiausias šilumos tiekėjas Lietuvoje AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už vasario mėnesio šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Dėl drastiškai išaugusių energetinių išteklių kainų sostinės gyventojai už šilumą vasarį mokėjo 11,30 ct/kWh su PVM. Vis dėlto mėnuo buvo gerokai šiltesnis nei įprasta žiemos mėnesiams – vidutinė temperatūra vasarį siekė 0,4 °C, todėl klientus pasieks vidutiniškai 9 proc. mažesnės sąskaitos negu sausį.

Šiemet šildymo sezonas vienas brangiausių per daugelį metų. Gyventojų sąskaitos kiekvieną mėnesį vis auga. O pensininkai skundžiasi, kad jeigu gyvena kartu su vaikais negali gauti šildymo kompensacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad kompensacija skiriama atsižvelgiant, kiek žmonių gyvena viename būste. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakojo, kad vyresni žmonės susiduria su neteisybe.

Gyventojus jau pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį. Jie skaičiuoja, kad palyginti su spalio mėnesiu, mokėtinos sumos išaugo iki trijų kartų. Žmonės su nerimu laukia sausio, vasario sąskaitų ir ima taupyti jau dabar. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo atidėti mokėjimus, tačiau įspėja, kad tai padarius kaupsis palūkanos. O savivaldybė siūlo teikti prašymus dėl šildymo kompensacijos.

Didėjant būsto šildymo kainoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia skubų siūlymą, kad būtų padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu Vyriausybė ir Seimas tam pritars, nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis ir taip sumažės finansinė našta dėl didėsiančių šilumos kainų. „Prognozuojamos šildymo kainos grįžta į 2018-2019 m. lygį.

Visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonės pagal pastatuose, tarp jų – ir daugiabučiuose namuose, suvartotą šilumą pateikė sąskaitas už vasario mėnesį. Sąskaitos yra vidutiniškai trečdaliu didesnės nei daug šiltesnį sausio mėnesį. Šilumos tiekimo įmonių duomenimis, vasario mėnesį senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dalis Lietuvos miestų gyventojų, 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 32 kWh šilumos, 60 kv. m butui – 1920 kWh.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad bendrasis Lietuvos vidaus produktas  (BVP) šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 4 proc., ekonomikos augimo debesys niaukiasi. Globalinės ekonomikos atsigavimui gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – ir pakartotinė recesija. Lietuvos ekonomikos pabangėje gerų žinių taip pat maža.