Maža to, didelė dalis prašymų kompensacijoms dar neišnagrinėta, procesas stringa. Vilniaus valdininkai per tris mėnesius sugebėjo peržiūrėti vos pusę prašymų. Savivaldybės teisinasi, kad patys žmonės neteisingai užpildo dokumentus arba nori paramos, kuri jiems išvis nepriklauso.
Panevėžio rajono gyventoja Bronislava net neranda žodžių, kaip pakomentuoti tokią neregėtą sumą: „408. Už šildymą.“
„Baisu, baisu“, – sako Bronislava.
Tiesa, pensininkei pasisekė – ji gauna kompensaciją, kuri padengia didžiąją dalį sumos. Antraip vien šildymui tektų pakloti visą pensiją – ji irgi siekia tuos pačius 400-us eurų.
„Dar miestas dejuoja, kad 100 eurų už šildymą moka. Tai juokai“, – kalba Bronislava.
Lyg to būtų maža, dar ir vilnones kojines kasdien tenka mautis. Už 400-us eurų temperatūra kambaryje nesiekia nė 20-ies laipsnių: „Šalta. Šaltos rankos.“
„381. Vien už šilumą“, – sako Panevėžio rajono gyventojas Algirdas.
O kaimynų butuose šilta, bet nuotaikos dar slogesnės. Štai Algirdo dukters sąskaita irgi siekia kone 400-us eurų, tačiau kompensacijos ji negauna, nes neatitinka kriterijų.
„Ir verkė, ir ką darė, o ką pakeisi? Nieko nepakeisi“, – kalba Algirdas.
Algirdas irgi nesupranta, iš kur tokios sumos.
„Aš nežinau, kas čia vyksta, nežinau“, – teigia Algirdas.
„Kaina didelė susideda iš to, kad kuro kainos didelės. Dujų kainos didelės, skiedrų kainos didelės, granulių kainos didelės. Tas ir atsiliepia galutinei gyventojų sąskaitai“, – aiškina „Velžio komunalinio ūkio“ direktorius Vaidas Virbalas.
Šilumininkai tik guodžia, kad kita sąskaita galimai jau bus mažesnė.
„Šiai dienai dujų kainos krenta. Kai sezono pradžioj mokėjom po 230 eurus už megavatvalandę, ši mėnesį formuojasi už 65 eurus, tai vienareikšmiškai atsilieps sąskaitose“, – tikina V. Virbalas.
Neišgalintys mokėti rekordinių sumų žmonės jau šildymo sezono pradžioje sukruto prašyti kompensacijų. Prašymų rekordiškai daug. Vien Panevėžio rajone skaičiai išaugo kone triskart – iki 6000. O tai – 15 procentų visų rajono gyventojų.
„Gauna tikrai ne visi, nes yra tokių, kurių pajamos didelės ir labai sunku paaiškinti. Mes tada būnam „negeriečiai“ ir sakom, kad jums nepriklauso, o jie sako, kad buvo sakyta, kad priklausys visiems“, – teigia socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė.
O prašymų nagrinėjimas dar ir stringa, ypač sostinėje. Nors žmonės su prašymais valdininkus užplūdo dar spalį.
„Šiuo metu išnagrinėta kiek daugiau nei 50 proc. prašymų, šį šildymo sezoną kreipėsi 60 tūkst. vilniečių, o jau išnagrinėta 31 tūkst. prašymų“, – sako socialinių išmokų skyriaus atstovė Viktorija Filipovaitė.
Savivaldybės atstovė tikina, kad dažnai dėl to kalti patys žmonės. O pastarieji skundžiasi, kad nėra kam paaiškinti, kaip tuos prašymus pildyti – esą reikalavimų daugybė, o aiškumo – mažai.
„Didelė dalis prašymų nekokybiški – nepateikti reikalingi duomenys ar dokumentai. Kiekvieno pasitikrinimas – susisiekti su asmeniu ir prašyti dokumento, ar prašyti papildomų duomenų, užtrunka laiko“, – kalba V. Filipovaitė.
Visų dokumentų nepateikia 40 proc. besikreipiančiųjų. Ar gyventojai gaus kompensaciją, priklauso nuo pajamų, šeimos dydžio ir būsto ploto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad už sklandų prašymų nagrinėjimą atsakingos pačios savivaldybės. Tačiau žada, kad tobulins sistemą.
„Ta informacinė sistema, kuria naudojamės, jai turbūt 15 metų. Dabar yra įvykdytas pirkimas, ji tobulinama, kad būtų sąryšis su skirtingais duomenų registrais“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Mazutą nusprendusio kūrenti Vilniaus miesto gyventojų šildymo sąskaitos gerokai mažesnės nei Panevėžio rajone. 50-ies kvadratinių metrų renovuotame name gyventojai už centralizuotą šildymą vidutiniškai moka apie 70 eurų. Senos statybos name – apie 115. Žmonės, kurie šildymo kompensacijų negauna, gali prašyti mokėjimus atidėti. Tačiau ši galimybė gyventojų nesudomino – „Vilniaus šilumos tinklai“ tokių prašymų sulaukė vos pusšimčio.
