Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakojo, kad vyresni žmonės susiduria su neteisybe.
„Pensininkai, kurie gyvena vieni, gauna kompensaciją šildymui, tačiau tie, kurie yra vieniši ir gyvena su vaikais, negauna nieko. Juk galėtų bent dalį kompensacijos gauti. Ar juos turi išlaikyti vaikai? Toks požiūris neteisingas“, – piktinosi vyras.
Jam pritarė ir 90 metų pensininkė Emilija.
„Man pačiai sunku kūrenti krosnį, atsinešti malkų. Todėl žiemą palieku savo namus ir apsigyvenu pas vaikus. Tad šildymu rūpinasi jie, sąskaitas irgi apmoka vaikai. Norėčiau gauti kompensaciją už šildymą bent taip galėčiau prisidėti prie šildymo išlaidų.
Mano pensija siekia šiek tiek daugiau nei 300 eurų. Tad jeigu visą sąskaitą pati apmokėčiau, ko gero, ir trečdalio pensijos neužtektų“, – skaičiavo moteris.
Ji piktinosi, kad valdžiai vyresni žmonės nerūpi.
„Pensijos ir taip mažos, yra galimybė gauti kompensaciją, tačiau, pasirodo, kad ji skirta ne visiems.
Be to, kas nustatė, kad vaikai už mane turi mokėti? Pensininkai, kurie gyvena vieni ar neturi vaikų juk patys apmoka šildymo sąskaitas ir gauna kompensacijas. O man dabar niekas nepriklauso“, – skundėsi moteris.
Būtina deklaruoti gyvenamąją vietą
Komentuodama šiuos pensininkų skundus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad pagal įstatymą būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama būstui, o jos dydis tiesiogiai priklauso nuo tame būste gyvenamąją vietą deklaravusių skaičiaus.
„Todėl, jeigu tame pačiame būste gyvenamąją vietą yra deklaravusios kelios šeimos, įskaitant ir vienus gyvenančius asmenis, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmones ir suaugusius jų vaikus, kurie bendrai atsiskaito už būsto šildymą, norint gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, visi tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turi teisę į kompensaciją.
O apskaičiuojant pajamas kompensacijai gauti vertinamos visų tame būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų pajamos, nes šiuo atveju patiriamos bendros išlaidos, susijusios su būsto išlaikymu“, – komentavo ministerija.
Tačiau anot jos, tais atvejais, kai asmuo turi teisę į kompensacijas, tačiau deklaruotame būste negyvena, teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.
„Pavyzdžiui, būste gyvenamąją vietą deklaruoja pensinio amžiaus asmuo ir jo suaugęs sūnus, tačiau sūnus būstą nuomojasi kitur, skiriant kompensacijas pensinio amžiaus asmeniui, kartu su juo deklaravusio suaugusio sūnaus, kuris nuomojasi būstą, teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma“, – teigė ministerija.
Kur ir kaip pateikti prašymą
Vilniaus savivaldybės duomenimis jau daugiau kaip 16 tūkst. gyventojų pasinaudojo kompensacijomis už būsto šildymą – iki spalio 31 d. kompensuota apie 1,3 mln. eurų šildymo išlaidų.
„Kompensacijos už būsto šildymą gavėjų skaičius dar šiemet gali išaugti iki 22 tūkst. ir kompensacijoms 2021-aisiais skirsime apie 1,7 mln. eurų, o nuo 2022-ųjų sausio pasikeitus būsto šildymo kompensacijų apskaičiavimo metodikai, dėl kompensacijų galės kreiptis dvigubai daugiau vilniečių (iki 30 tūkst.).
Savivaldybė šildymo kompensacijoms papildomai skirs iki 5 mln. eurų“, – skaičiavo Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo kompensacija nepriklausomai nuo naudojamo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.), taip pat kompensacija geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidoms.
Savivaldybė atkreipė dėmesį, kad kompensacijas gali gauti ir tie gyventojai, kurie yra įsiskolinę už šildymą ir vandenį.
„Tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
Dar vertinant, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo“, – pastebėjo savivaldybė.
Taip pat ji išvardijo dokumentus, kuriuos reikia pateikti norint gauti kompensacijas.
„Pirmiausia gyventojai turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie pajamas gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio nustatoma teisė į kompensacijas, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti kompensacijas.
Kompensacijos gali būti grąžinamos už du praėjusius mėnesius – norint gauti kompensacijas nuo spalio mėnesio, prašymą galima teikti lapkritį bei gruodį. Prašymą būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti pateikti galima savo gyvenamosios vietos savivaldybei arba internetinėje svetainėje www.spis.lt“, – informavo savivaldybė.
Mokėjimus gali atidėti
Lietuvos šilumos tinklų komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė siūlo klientams atsidėti mokėjimus.
„Vilniaus šilumos tinklai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe priėmė sprendimą fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 proc., o likusią mokėjimų dalį atidėti. Tai reiškia, kad šia galimybe pasinaudoti nusprendę gyventojai mokės 35 proc. didesnę sąskaitą už šildymą ir karštą vandenį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Likusi suma bus kaupiama iki šildymo sezono pabaigos ir apmokama lygiomis dalimis pagal pasirinktą mokėjimo terminą – nuo 1 iki 18 mėnesių.
Pavyzdžiui, jei 2020 m. sąskaita už lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas sudarė 60,00 eurų, mokestis už šių metų lapkričio mėnesio paslaugas galės būti 81 euras (60 eurų + 35 proc.). Sumą, viršijančią 81 eurą bus galima atidėti ir apmokėti šildymo sezonui pasibaigus. Pavyzdžiui, jeigu atidėtų mokėjimų suma yra 300 eurų, o pasirinktas apmokėjimo terminas – 6 mėnesiai, vadinasi, kas mėnesį reikės mokėti po 50 eurų“, – aiškino šilumos tinklų atstovė.
Anot jos, ši galimybė startavo nuo gruodžio, todėl sąskaitas už lapkričio mėnesio šildymo paslaugas gavę klientai jau gali kreiptis mokėjimo atidėjimų.
„Dėl mokėjimų atidėjimo į galima kreiptis bet kada iki šio šildymo sezono pabaigos. Mokėjimo atidėjimas nebus taikomas automatiškai, todėl šia galimybe pasinaudoti nusprendę gyventojai patys turės apsilankyti VŠT Klientų aptarnavimo centre (Spaudos g. 6-1) arba Vilniaus miesto Klientų aptarnavimo centre (Konstitucijos pr. 3) Vilniuje. Čia bus pasirašomas Susitarimas, įteisinantis dalies mokėjimų atidėjimą.
Tačiau atidėdami mokėjimus esame priversti skolintis. Jau esame pasiskolinę 20 mln. eurų ir skolinsimės dar, nes turime užtikrinti šilumos tiekimą ir pikti dujas kylančiomis kainomis. Natūralu, kad bankai taiko palūkanas, todėl ir klientai turės jas susimokėti. Per metus jos neturėtų siekti daugiau ne 5 eurus. Kiekviena situacija invividuali, vienam gali tekti mokėti 0,5 euro, o kitam 1 eurą“, – skaičiavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
