EBPO vertinime pažymima, kad nuo 2005 m. Lietuva padarė pažangą atsiedama aplinkai žalingus veiksnius, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir kitų oro teršalų išmetimą, nuo ekonomikos augimo, taip pat minimas pagerintas nuotekų valymas ir išplėstas saugomų teritorijų tinklas. Visgi pažymima, kad Lietuvoje itin išaugo transporto išskiriama tarša.
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Vyriausybė užsibrėžė ilgalaikį tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutralia šalimi.
EBPO parengė Lietuvos aplinkosaugos vertinimą ir 43 rekomendacijas mūsų šaliai. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su pagrindiniais EBPO ataskaitos aspektais.
Ekonomikos atsigavimo lėšas siūlo skirti žalinimui
EBPO ragina Lietuvą remti ambicingus CO2 sumažinimo tikslus ir tam optimaliai naudoti Europos Sąjungos skiriamas lėšas, visų pirma – ekonomikos gaivinimo lėšas.
Rekomendacijų autoriai ragina Lietuvą pasirūpinti, kad priemonės, skirtos skatinti ekonominiam atsigavimui po COVID-19 pandemijos, prisidėtų prie ekonomikos žalinimo, susiejant pagalbą įmonėms ir namų ūkiams ir susijusių su aplinka ir klimatu reikalavimų vykdymą.
Siūlo griežčiau kontroliuoti trąšų naudojimą
Organizacija rekomenduoja Lietuvai didesnį dėmesį skirti oro ir vandens kokybės gerinimui. EBPO siūlo mūsų šaliai mažintis išmetamo amoniako kiekį reguliuojant mineralinių trąšų naudojimą ir įgyvendinant gerą ūkininkavimo praktiką, pavyzdžiui, integruotą mėšlo tvarkymą.
Taip pat siūloma atidžiai stebėti oro kokybę tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, kuriose šildymui naudojami dideli kietojo kuro kiekiai, prireikus nustatyti privalomus kietojo kuro kokybės reikalavimus, sustiprinti buitinių šildymo prietaisų kontrolę.
Vandens kokybės gerinimo srityje EBPO ragina Lietuvą sumažinti azoto išskyrimą žemės ūkyje, nustatant ir griežtesnius trąšų naudojimo apribojimus tikslinėse teritorijose. Taip pat raginama užbaigti nuotekų valymo ir vandentiekio infrastruktūros atnaujinimą, kad būtų sumažintas poveikis vandens telkiniams.
Dėmesys – atliekų susidarymo mažinimui
EBPO sveikina Lietuvos pažangą ir skatina ją išlaikyti atliekų pakartotinio naudojimo ir panaudojimo srityje, plečiant programas, kuriomis skatinama keisti elgseną ir skatinti namų ūkius geriau rūšiuoti atliekas. Organizacija taip pat ragina daugiau dėmesio skirti atliekų susidarymo mažinimui.
Siūlo teršėjams taikyti griežtesnes baudas
EBPO savo rekomendacijomis skatina bendrą Vyriausybės požiūrį į aplinkos valdymą geriau integruojant aplinkosaugos klausimus į skirtingų sektorių politiką. Rekomendacijų autorių nuomone, tai užtikrintų veiksmingesnį koordinavimą tarp ministerijų ir efektyvesnį išteklių naudojimą. Taip pat savivaldybėms būtų suteikta galimybė aktyviau dalyvauti įgyvendinant šalies klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir darnaus judumo darbotvarkę.
Organizacija taip pat ragina griežčiau bausti teršėjus. EBPO siūlo padidinti riziką nustatančių patikrinimų skaičių, plačiau taikyti administracines baudas už aplinkosaugos pažeidimus ir jas padidinti, kad baudos atspindėtų pažeidėjų padarytą ekonominę žalą dėl reikalavimų nesilaikymo, veiksmingiau rinkti paskirtas baudas.
Ragina branginti dyzeliną
Bene daugiausiai rekomendacijų EBPO Lietuvai pateikė mokesčių srityje. Organizacija ragina Lietuvą laipsniškai didinti dyzelino mokesčio tarifą bent iki dabartinio benzinui nustatyto mokesčio tarifo lygio ir įvertinti, ar reikėtų dar labiau didinti abiejų mokesčių tarifus, siekiant skatinti netaršių transporto priemonių pardavimą.
Siūlo apmokestinti visą kurą ir atsisakyti PVM lengvatos
EBPO taip pat skatina įvesti anglies dioksido mokestį visam iškastiniam kurui, kuriam netaikomi europiniai taršos ribojimai, įskaitant anglies naudojimą namų ūkiuose. Siūloma ilgainiui laipsniškai didinti mokesčio tarifus, taip pat teikiant priemones, skirtas lengvinti naštą labiausiai paveiktiems namų ūkiams.
Lietuvą ragina laipsniškai panaikinti mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, taip pat ir PVM lengvatos centriniam šildymui.
Visgi EBPO nesiūlo skurdžiausiai gyvenančių palikti likimo valiai. Organizacija ragina sumažinti labiausiai kylančių kuro kainų paveiktų įmonių ir namų ūkių naštą. Tačiau kaip tai būtų galima padaryti EBPO nedetalizuoja.
Palaiko automobilių taršos mokestį
Valdančiųjų planai įvesti automobilių taršos mokestį sulaukė palaikymo ir iš EBPO. Organizacija ragina Lietuvoje jau dabar esantį registracijos mokestį ir taikyti jį visoms keleivinėms transporto priemonėms, įskaitant klases, kurių išmetamo CO2 kiekio lygis mažesnis nei 130 g CO2/km; didinti mokesčio tarifus visoms transporto priemonėms, nesuteikiant pranašumo varomiems dyzelinu.
Taip pat raginama nustatyti metinį motorinių transporto priemonių mokestį keleivinėms transporto priemonėms, – mokesčio tarifas turi priklausyti nuo transporto priemonės išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekio, apsvarstyti galimybę pridėti prie šio mokesčio susijusį su atstumu komponentą.
Dar daugiau didėjančių mokesčių
Rekomendacijos išskirtas ir punktas apie planuojamą kelių naudojimo mokestį pagal kilometrus sunkiosioms transporto priemonėms. EBPO ragina Lietuvą svarstyti ir galimybes diferencijuoti mokesčio tarifus pagal dienos laiką ir savaitę, siekiant spręsti kelių perkrovimo problemą.
Siūloma didinti oro ir vandens taršos mokesčius taip, kad būtų geriau atspindėta socialinė išmetamųjų teršalų daroma žala. EBPO siūlo ne tik didinti mokesčius, bet ir kurti paskatas pereiti prie švaresnių technologijų, teikti pirmenybę daug mažesniam teršalų kiekiui.
Taip pat Lietuva yra raginama laipsniškai didinti savivaldybių atliekų sąvartynų mokestį, kad jis būtų didesnis nei šiuo metu numatyto lygio.
Siūlo atsisakyti nemokamų automobilių stovėjimo vietų
Laipsniškai atsisakyti nemokamo automobilių stovėjimo darbo vietose, didinti automobilių stovėjimo tarifus automobilių stovėjimo vietoms miesto zonose, svarstyti galimybę laikyti viešojo transporto ir besiformuojančias transporto paslaugų (pvz., dalijimąsi dviračiais) išlaidas darbo vietos lengvatomis, panaikinti minimalius automobilių stovėjimo reikalavimus naujiems gyvenamiesiems ir komerciniams pastatams.
Miestuose – mažos taršos zonos
EBPO ragina teikti prioritetą viešajam viešajam transportui, keliavimui pėsčiomis ir dviračiais ir šioms keliavimo rūšims skirti didesnes investicijas.
Rekomendacijose rašoma ir apie mažos taršos zonas. Siūloma toliau ir vis plačiau apibrėžti mažos taršos zonas miesto teritorijose, atidžiai stebėti poveikį ir atitinkamai koreguoti mokesčių, numatyti ribotą, tikslinę finansinę paramą nuo automobilio priklausomiems ir nedideles pajamas gaunantiems namų ūkiams.
Nori sumažinti automobilių ir elektromobilių kainų skirtumus
EBPO dėmesio skiria ir elektromobiliams. Organizacija siūlo taip apmokestinti įprastus automobilius, kad jų ir elektromobilių kainų skirtumas būtų minimalus. Lietuva taip pat yra raginama plėsti elektromobilių įkrovimo vietų tinklą.
EBPO generalinis sekretorius M. Cormannas pažymėjo, kad nuo 2005 metų Lietuva padarė didelę pažangą didindama savo ekonomikos augimo aplinkosauginį veiksmingumą. Pavyzdžiui, anglies dvideginio (CO2) išmetimai Lietuvos ekonomikoje labai sumažėjo.