saviraiška

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų priešiškų komentarų internete nelaiko saviraiškos laisve, o asmeniškai susidūrę su neigiamais komentarais internete į teisėsaugą kreiptųsi ketvirtadalis, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu birželį atlikta apklausa. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, su teiginiu, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes yra saviraiškos laisvės išraiška, nesutinka arba visiškai nesutinka 59 proc. apklaustųjų.

Seimo narė Evelina Dobrovolska kartu su įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupe įregistravo Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas, kuriomis dalis atsakomybės už neapykantos nusikaltimus yra perkeliama į administracinių nusižengimų kodeksą. Taip pat teikiamas siūlymas praplėsti neapykantos kurstymo ar diskriminacijos požymius, įtraukiant odos spalvą, etninę kilmę, pilietybę bei lytinę tapatybę. „Saviraiškos laisvė nedera su neapykantos kurstymu.

Nors spalvinimas gali atrodyti visiškai primityvi veikla, kuria gali užsiimti vaikai, tačiau šis užsiėmimas yra daug vertingesnis, nei atrodo. Būtent spalvinimo proceso metu tobulinami vaiko kūrybiškumo ir pažinimo įgūdžiai, kurie susiję su vaiko psichologija. Pateikiame jums penkias priežastis, kodėl verta skatinti vaiką piešti nuo ankstyvaus amžiaus. 1. Piešimo metu lavinama vaiko smulkioji motorika.

Aurėja Jutelytė ir Gabrielė Račkauskaitė vasarą paskyrė savęs išlaisvinimui. Pasinėrusios į naują bendruomenę Italijoje, merginos mokėsi išreikšti emocijas judesiais ir pajusti kitus žmones per kūno kalbą. Teatralizuotos improvizacijos ir tango šokiai – priemonės įsisavinti įgūdžius.

Jurga Švagždienė Eilėraščių, dienoraščių, laiškų, net skundų rašymas padeda geriau pažinti save, susivokti chaotiškame gyvenime, ištverti sunkumus, netektis, stresus.

 Lina Abromavičienė Vis populiarėjanti mada savo įvaizdį formuoti internetinėje erdvėje skelbiant intriguojančias savo nuotraukas gydytojus verčia sunerimti. Daugelis pavyzdžių rodo, kad per daug dėmesio sau rodantys ir drąsiai reiškiantys socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai turi rimtų problemų – jie realybėje yra uždari, sunkiai bendraujantys, sergantys psichinėmis ligomis ar net turintys priklausomybę nuo interneto.

Spalio 2 dienos rytą į Europos kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų susitikimą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje atvykstančius ES pareigūnus pasitiko LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) teisių aktyvistų piketas.

Jonas Mekas, amerikietiškojo avangardinio kino tėvas, kalba apie realybės įrašymą. Pirmasis J. Meko prisiminimas apie realybės įrašinėjimą yra susijęs su cenzūra. „Aptiksliai dvi ar trys dienos po to, kai nusipirkau fotoaparatą, į šalį įžygiavo sovietų armija. Aš buvau ūkininko sūnus. Nuėjau prie dulkančio kelio, kur žygiavo armija, ir tikėjausi padaryti savo pirmąją nuotrauką.

Atlikus Laimės darbe („Happiness at Work“) tyrimą, kuriame dalyvavo 11 tūkst. respondentų iš 90 šalių, paaiškėjo, kokie žmonės darbe jaučiasi laimingiausi, o kurie nenumaldomai seka laikrodžio rodyklę ir laukia darbo dienos pabaigos. Tyrėjų pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad žmonės jaučiasi laimingesni dirbdami mažoje bendrovėje, kurioje darbuotojų skaičius neviršija šimto. Dirbant mažesniame kolektyve egzistuoja 25 proc.

Prieš septynerius metus rugpjūčio 31-oji paskelbta interneto dienoraščių (tinklaraščių) diena. Šią dieną norima suartinti visus asmenis, kurie rašo interneto dienoraščius. Lietuvoje tinklaraštininkų saviraiška taip pat yra aiškiai pastebima, tačiau toli gražu ne kiekvienas rašantysis atspindi pačią interneto dienoraščio dvasią – įsitikinęs žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Artūras Račas. - Kokia šios oficialiai minimos interneto dienoraščių dienos reikšmė? – Balsas.lt paklausė A. Račo.

Žo­dis „tra­fa­re­tas“ tik­rai ne­pa­tik­tų tiems, ku­rie mėgs­ta ori­gi­na­lu­mą. Juk tai to pa­ties at­kar­to­ji­mas, kaip ir štam­pas, kli­šė, kal­kė, ste­reo­ti­pas, šab­lo­nas. Bet ir šiuo­se da­ly­kuo­se ga­li­ma įžvelg­ti šio to neįp­ras­to ir ne­kas­die­nio. Juk dar visai ne­se­niai dau­gu­ma na­mie sie­nas iš­da­žy­da­vo tra­fa­re­tais.

Keturi didieji Lietuvos miestai, vienuolika šeštadienių, devyniolika teisės mokslo paskaitas dėstančių studentų ir keli šimtai moksleivių – visa tai apibūdina Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės ELSA Lietuva organizuojamos Moksleivių teisinio švietimo programos 2011 (MTŠP'11) mastą.

Jeigu manote, kad jūsų atžalą paveiks siaubo pasakojimai apie tai, kaip kažkieno duktė įsivėrė auskarą į bambą ar sūnus pasidarė tatuiruotę, o paskui pasigavo tokią infekciją, jog tik ligoninės medikams pavyko išgelbėti nuo kraujo užkrėtimo, labai klystate. Kai saviraiška už sveikatą svarbesnė Piešinys ant kūno arba blizgantis niekutis nosyje, liežuvyje ar net intymioje vietoje – madinga šiuolaikinio paauglio įvaizdžio detalė.

Rugsėjo 5 d., jau tradicija tampančios Saviraiškos dienos metu, pirmąjį kartą organizuojamos pramogos ikimokyklinukams. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro „Nykštukų mokyklėlės“ vadovai kviečia visus mažylius kartu su tėveliais ir draugais dalyvauti įvairias saviraiškos formas išbandyti skatinančiose veiklose: smagiuose muzikiniuose, teatriuko ir raidelių žaidimuose, šokio rateliuose, dailės dirbtuvėlėse, taip pat visiems kartu iš piešinėlių sukurti smagią ir margą vasaros įspūdžių sieną.

Moksleiviams rengiantis rugsėjo 1-ajai – Mokslo ir žinių dienai, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) jau antrus metus kviečia į Saviraiškos dieną, kurioje sau artimą saviraiškos kampelį ras paties įvairiausio amžiaus vaikai ir jaunuoliai. Šiemet šventė vyks rugsėjo 5-ą dieną.

anevėžio dailės mokyklos pagrindinio ugdymo kurso 1 klasių mokiniai birželio 9-ąją Gamtos mokykloje kūrė šiaudines skulptūras. Sukurtos 8 gyvūnų skulptūros. „Mokiniai jokios išankstinės temos neturėjo, idėja kilo jau atvykus į Gamtos mokyklą. Šiaudines skulptūras Dailės mokyklos mokiniai kūrė prie Bendruomenių rūmų prieš 7 metus, per 500-ąjį miesto gimtadienį. Tuomet skulptūros buvo didesnės, o sutemus – sudegintos.

Kūrybinė krizė gali ištikti ne tik menininkus, bet ir buhalterius ar administratorius. Kas tai yra kūrybinė krizė, žino kiekvienas, kuriam yra tekę įstrigti kuriame nors darbo etape. Pamėginkime išsiaiškinti, ar galima šiai krizei užbėgti už akių ir ar įmanoma ją išprašyti už savo darbo kabineto durų jei ji čia jau įsibrovė?Manoma, kad kūrybinė krizė ištinka netikėtai, tarsi cunamis, aptemdydama net ir pačias kūrybingiausias, vaisingiausias ir sėkmingiausias idėjas.