Prieš septynerius metus rugpjūčio 31-oji paskelbta interneto dienoraščių (tinklaraščių) diena. Šią dieną norima suartinti visus asmenis, kurie rašo interneto dienoraščius. Lietuvoje tinklaraštininkų saviraiška taip pat yra aiškiai pastebima, tačiau toli gražu ne kiekvienas rašantysis atspindi pačią interneto dienoraščio dvasią – įsitikinęs žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Artūras Račas.
- Kokia šios oficialiai minimos interneto dienoraščių dienos reikšmė? – Balsas.lt paklausė A. Račo.
- Tikriausiai kaip ir visos panašios dienos, kuriomis yra kažkas minima, rugpjūčio 31-ąją taip pat norima atkreipti dėmesį į žmones, kurie save išreiškia rašydami nuomonę, poziciją, komentarą internete.
- Kokia yra tinklaraštininkų veiklos prasmė?
- Sakyčiau, kad tinklaraštininkai papildo bendrą Lietuvos žiniasklaidos dėlionę. Ir tą daro gana solidžiai. Sunku kažką daugiau pasakyti. Tik noriu dar kartą pabrėžti, kad tinklaraščiai nėra žiniasklaida. Greičiau, jos porūšis.
- Ar lietuvių tinklaraštininkų saviraiška tiksliai atspindi pačią interneto dienoraščio dvasią?
- Iš tiesų yra visokių žmonių ir visokių tinklaraščių. Tikriausiai kaip ir visame pasaulyje Lietuva dėl to niekuo neišsiskiria. Turime autorių, kurie rašo apie tam tikras, jiems patiems artimas, sritis. Vieni rašo apie tai, ką jaučia, kiti – ką mato, o dar kiti – ką valgo. Todėl įvairovė yra labai didžiulė. Lygiai tokia pati tinklaraščių situacija visame pasaulyje.
- Ko trūksta lietuviškiems tinklaraščiams?
- Ko trūksta Lietuvoje? Turbūt vienintelio dalyko – tinklaraščių ne lietuvių kalba. Turbūt labiausiai angliškų ir rusiškų tinklaraščių. O lietuvių tinklaraščiai labiau orientuoti į save, o ne į visą pasaulį. Galbūt, tam įtakos turi kalbos nemokėjimas, bet nežinau ar lemiamos.
- Kokia nauda būtų iš tinklaraščių kitomis kalbomis?
- Naudos rašant kitomis kalbomis tikrai būtų. Šiandien yra atsiradę vos kelios žiniasklaidos priemonės, kurios formuoja Lietuvos įvaizdį rašydami angliškus arba rusiškus straipsnius. Tinklaraščiai irgi galėtų papildyti bendrą vaizdą apie mūsų šalį. Kuo jų daugiau ne lietuviškų tinklaraščių, tuo visiems būtų geriau.
- Kaip įvertintumėte lietuviškų tinklaraščių kultūrą?
- Galiu apibendrintai pasakyti, kad įvertinimas yra labai geras. Bet suprantama visko būna. Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir tinklaraščiuose yra išsigimėlių. Tokių žmonių tikrai nėra daug, bet keletas yra. Kaip ir bet kokioje veikloje atsiranda tokių, kurie kompetencijos ar humoro trūkumą stengiasi paslėpti keikdamiesi ir koneveikdami kažką.
- Kokios interneto dienoraščių perspektyvos?
- Pasikartosiu, kad labai tikiuosi, jog atsiras rašančių anglų arba rusų kalbomis. O daugiau tikriausiai niekas nesikeis. Vieni tinklaraščiai atsiras, kiti numirs, dar kiti vegetuos. Tačiau žiniasklaidos tinklaraščiai tikrai niekada nepakeis. Nors prieš trejus metus visi šnekėjo, kad tinklaraščiai nurungs žiniasklaidą. Taip niekada nebus. Tinklaraščiai yra geras žiniasklaidos papildinys. Tik tiek. O dėl perspektyvų, tai manau, kad tinklaraščių daugės ir pasirinkimas bus gerokai didesnis nei yra dabar.
- Kokiomis temomis rašančių tinklaraštininkų labiausiai trūksta?
- Sunku pasakyti. Esmė, kad jeigu būtų tūkstantis blogų, tada taptų sunku perskaityti juos visus. Kažkada buvo labai geras tinklaraštis apie televiziją, bet jis mirė. Ta kaita tinklaraščiuose vyksta nuolat. Vieni keičia kitus.
- Ar įmanoma iš tinklaraščio užsidirbti?
- Kiek teko girdėti, tas uždarbis yra įmanomas. Bet šiuo klausimu esu skeptikas. Tinklaraštis niekada neleis pragyventi. Todėl geriausia, kai į tinklaraštį žiūrima kaip į hobį, o ne kaip pragyvenimo šaltinį.
- Kokie žmonės gali rašyti profesionalius tinklaraščius?
- Tie, kurie moka lietuvių kalbą ir žino, kur klaviatūroje yra raidės (juokiasi). Tikrai nereikia būti mokslo daktaru. Yra net moksleivių, kurie rašo tinklaraščius, pateikia įdomių pamąstymų. Tikrai įdomu paskaityti, kaip žmonės mąsto apie vieną ar kitą problemą.
