santaros

Vėlyvą pirmadienio vakarą greitosios medicinos pagalbos automobiliu į sostinės Santaros klinikas buvo atvežtas dar net 11 mėnesių neturintis kūdikis. Komos būklės mažylis atsidūrė reanimacijos skyriuje. Vaiką gydantys medikai patvirtino, kad atlikus testą buvo nustatyta, jog kūdikis apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis (opioidais). Kaip tai galėjo nutikti – mažylio tėvai atsakyti negalėjo.

Akušerė Gražina Remeikienė (62) jau keturiasdešimt du metus padeda nėščioms moterims pagimdyti kūdikius. Pastaruosius metus moteris dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, o į darbą ji kiekvieną pamainą važiuoja net 150 kilometrų. Tikrai taip, perskaitėte teisingai, akušerė Gražina Remeikienė dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų akušerijos ir ginekologijos centre, o gyvena net 150 kilometrų atstumu, savo sodyboje, Zarasų rajone.

Jau penkioliktus metus balandžio 27-ąją Lietuvoje yra minima Medicinos darbuotojų diena. Šia proga kviečiame susipažinti su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų viena iš medicinos darbuotojų Sabina Barkovskaja (50), kuri jau daugiau nei trisdešimt metų savo gyvenimą yra paskyrusi pacientams. Vilnietė Sabina Barkovskaja kiekvieną dieną skuba į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos ir onkologijos dienos stacionaro skyrių.

 Mokslinių tyrimų duomenimis, apie 30 – 90 proc. onkologinių pacientų išgyvena seksualinio gyvenimo, intymumo pokyčius, sunkumus, tačiau dažnai ši tema lieka tarsi pilka zona – reikšminga gyvenimo dalis, apie kurią ne tik vengiama kalbėti, bet ir sunku rasti informacijos.

Sukrėsto vaiko sindromas – tai trauma, kurios pasekmės sukelia ašaras net ir visko mačiusiems medikams. Nors tokių atvejų Lietuvoje pasitaiko vos keletas per metus, vis dėlto jie būna itin žiaurūs ir sunkūs. Kaip laiku atpažinti šį sindromą ir koks likimas laukia tokių vaikų, kalbamės drauge su Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoju, neurochirurgu Ramūnu Raugalu.

Trečiadienį feisbuke ėmė plisti Santaros klinikų prašymas apie tai, kad Kraujo centre ypač trūksta A Rh + kraujo grupės kraujo.  Medikai sutartinai tvirtina, kad visi gyventojai, galintys būti donorais, kviečiami atvykti kaip įmanoma skubiau į Santaros klinikų Kraujo centrą ir prisidėti prie sergančiųjų gyvybių gelbėjimo.

Nuo šiol galimybių patogiai palikti automobilius ir kitas transporto priemones prie Santaros klinikų Vaikų ligoninės bus dar daugiau – bendrovė „Santaros parkavimo paslaugos“ baigė naujos, šiuolaikiškos 200 vietų stovėjimo aikštelės įrengimo darbus. Tuo pačiu metu atnaujintos ir stovėjimo aikštelės Santariškių gatvės pradžioje, kuriose yra per 300 stovėjimo vietų.

Su verkiančiu ir sergančiu vaiku ligoninėje pabuvoję žino, koks tai jausmas. Praėjusią naktį į Vaikų ligoninę Santaros klinikoje atvažiavęs vilnietis su dejuojančiu vaiku prašo skubius gydytojų pagalbos. Vyras pasakojo, kad vaiką pilvo skausmai kankina jau kurį laiką, tačiau iki šiol tyrimai nebuvo atlikti. Kaip ir praėjusią naktį. Neva tai nebuvo budinčio echoskopiją galinčio atlikti gydytojo, todėl vaiką teko vežtis namo ir gydyti vaistais.

Kauną sukrėtė baisi žinia – rasta nusižudžiusi nepilnametė gimnazistė. Mergaitė mokėsi pirmoje Kauno „Santaros“ gimnazijos klasėje. Žinia apie šią tragediją su portalu tv3.lt pasidalino kaunietė mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris pasakojo, negalėjusi tylėti, nes tai sukrėtė ir ją, ir jos dukrą. Pasak moters, informacijos nutylėjimas nėra geriausias sprendimas, nes vaikai vis tiek tarpusavyje kalba, o jiems reikia specialistų pagalbos.

„Prieš kurį laiką ant mano sesers kūno atsirado išbėrimas, tose vietose odą niežti, ji atrodo lyg patinusi. Po kurio laiko išbėrimas dingsta, bet paskui vėl atsiranda“, – rašo Elena K. iš Pakruojo r. Moteris teigia, kad panašių bėdų anksčiau turėjo ir kita jos giminaitė, kuriai gydytojai diagnozavo dilgėlinę. „Kas sukelia šią ligą ir kaip ji gydoma?“ – klausia Elena.

Pastarosiomis dienomis šalies vaikų ligoninėse gydytojai pastebi liūdną tendenciją - katastrofiškai daugėja mažųjų pacientų patyrusių vienokias ar kitokias traumas. Vien Santaros vaikų ligoninės traumatologiniame per dieną atsiduria apie dvylika pacientų su įvairiomis traumomis. Vieni krenta nuo stogų, ar pro langą, kiti pakliūva po mašinomis ar traktoriais. O kur dar, kaip pastebi medikai, kūdikiai, kuriuos tėvai apipliko kava ar išmeta iš nešiojamų lopšių.

Antradienį Santaros klinikos informavo, kad šiuo metu Lietuvos kraujo centruose kritiškai trūksta O (I) teigiamos ir A (II) teigiamos grupių kraujo. Ši žinia labai skaudi tiems, kurie laukia operacijų – dėl šios priežasties gali tekti jas stabdyti. Socialinėje erdvėje savaitės pradžioje taip pat išplito žinutė dėl televizijos projekte išgarsėjusio Antano Laugalio būklės. Žinomi žmonės ėmėsi iniciatyvos ir visuomenės prašė pagalbos – vyro laukia kaulų čiulpų transplantacija.

Naujoji Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė keturių sostinės mokyklų pertvarkymą. Taryba ėmėsi užbaigti jau 10 metų vykstančią Vilniaus mokyklų tinklo pertvarką iki 2015 metų rugsėjo. Remiantis Švietimo įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, visos šiuo metu veikiančios vidurinės mokyklos turi būti reorganizuotos į pagrindines mokyklas, progimnazijas arba gimnazijas, o miesto gimnazijos turi būti keturmetės. „Nors pats pertvarkos procesas yra sudėtingas, jis sukuria naujas galimybes.

Unikalūs, svarbūs, siekiantys būti pastebėti ir įvertinti, noriai įsitraukiantys tik į tą veiklą, kuriai jaučia vidinę motyvaciją, interneto vandenų čiabuviai – taip mokytojai apibūdina šiandieninius moksleivius. Ugdyti nuo mažens mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių iš rankų nepaleidžiančią Z kartą pedagogams – nemenkas iššūkis.

Buvęs laikraščio „Litovskij kurjer“ vyriausiasis redaktorius Anatolijus Ivanovas Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje, kurioje mokosi rusakalbiai, rengia susitikimus su moksleiviais. Prieš tai A.Ivanovas, teigiantis, kad rengia jaunuolius žurnalisto darbui, toje pačioje mokykloje bendravo su Rusijos ambasados atstovu, pirmadienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija.

Kas yra integruotas mokslo ir verslo slėnis? Daugelis yra girdėję apie Silicio slėnį Kalifornijoje, bet šiandien tokius modernius mokslo, aukštųjų technologijų ir verslo parkus turi kone kiekviena Europos šalis. Jie dažnai kuriasi šalia universitetų ir tampa mokslininkų bei verslininkų bendradarbiavimo branduoliu, vienoje vietoje sutelkiančiu didžiulį mokslinį potencialą.

Beveik 1 mlrd. litų kainavusių penkių mokslo slėnių kūrimasis šiandien vyksta vangiai. Kai kurie slėniai tapo patalpų nuomos bazėmis, išlaikomomis iš ES lėšomis finansuojamų projektų. Tačiau kai kuriuose bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo jau vyksta ir duoda grąžos. Penkiems mokslo slėniams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kurti Vyriausybė išleido 838 mln. litų.

Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje, kuri yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos institute, trečiadienio pavakarę rengiama diskusija, skirta garsiam lietuvių išeivijos veikėjui, sociologui Vytautui Kavoliui. Bus pristatomas V. Kavolio archyvas ir biblioteka, kurie pasiekė VDU Lietuvių išeivijos institutą spalio mėnesį. Taip pat bus diskutuojama apie išeivijos intelektinio palikimo svarbą, V. Kavolio darbų ir idėjų reikšmę Lietuvai.

Rinkimų į Seimą agitacijoms pasiekus mokyklas, nesusipratimų iškyla neretai. Šį trečiadienį konfliktas įsižiebė sostinės centre esančioje rusų mokykloje. Viena – tik istorijos pradžia Vienos Vilniaus vidurinių mokyklų direktorė tikina besilaikanti Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymų laikotarpiui prieš rinkimus, dėl to nesiėmusi organizuoti mokytojų susitikimo su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) kandidatais į Seimą.

Skambutis! Bet tikrai ne skelbiantis loterijos laimėtoją, o kviečiantis jaunosios kartos atstovus sugrįžti į mokyklos suolus. Šįkart kai kuriose šalies mokyklose jis nuskambėjo rugsėjo 3-ąją. Tvirtai gležnose arba jau beveik subrendusiose rankose spaudžiamos gėlės, neblėstančios šypsenos ir garsios šnekos su klasės draugais, kurių neteko matyti visą vasarą. Balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad prieš rugsėjo 1-ąją taip pat buvo laukta akcijų. „Esame dėkingi prekybos tinklams.

Kovo 15–17 d. Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje vyks 19-oji Lietuvos mokinių rusų (gimtosios ir užsienio) kalbos olimpiada, kurioje dalyvaus per 80 dalyvių, 10–11 kl. mokinių. Šių metų olimpiada skirta M. K. Čiurlioniui ir jo kūrybos sąsajoms su rusų literatūros Sidabro amžiumi. Mokiniai atliks kūrybinius darbus, testo ir retorikos užduotis.

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerija pristatė mokslo ir verslo projektus, kuriems iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto artimiausias metais bus skirta virš 1 mlrd. Lt. Pirmosios lėšos projektus pasieks jau šiemet, o didžiąją dalį investicijų tikimasi sutelkti keturiuose perspektyviausiuose mokslo sektoriuose, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.

Gražiausia šių metų Kauno mergina – 22 metų Vaida Petraškaitė. Ji ne tik tapo konkurso „Mis laikinoji sostinė 2009“ nugalėtoja, bet ir žiūrovų išrinkta „Mis publika“. Šį konkursą praėjusį savaitgalį Kauno muzikos klube „Combo“ dvyliktą kartą surengė savaitraštis „Laikinoji sostinė“. Pasibaigus renginiui Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantė V. Petraškaitė prisistatė esanti geodezijos inžinierė, dirba korporacijoje „Matininkai“. Be to, mergina studijuoja kadastro informacines s...

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus. Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės.

Lietuvos dailės muziejus kartu su „Santaros“ žurnalu kviečia balandžio 15 d., trečiadienį, 17 val. į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) rengiamą PASAULIO KULTŪROS DIENOS paminėjimą. Šia proga klausysimės klasikinės muzikos kūrinių, kuriuos atliks prof.

Vilniaus meras konservatorius Vilius Navickas teigia, jog daugelis Vilniaus dalyvavimo nekilnojamojo turto parodoje Kanuose išlaidų jau apmokėta, todėl renginyje dalyvauti teks nepaisant sunkmečio. „Jeigu tai nuo manęs būtų priklausę, tai aš būčiau pasakęs, kad galbūt šiais metais reikėtų nedalyvauti, padaryti pertrauką. Bet kadangi kaštai yra dideli, viskas sumokėta, apmokėta, tai teks mums dalyvauti.

Ferdinandas KAUZONAS SANTARA - tai santaika, susitarimas, susiklausymas, darna. SANTARA - tai, apie ką ketvirtadieniais, ir jau ne vien ketvirtadieniais, kalbamės su „Respublikos“ pašnekovais. SANTARA - tai kultūros žurnalas Lietuvai ir išeivijai, kurį su savo bendraminčiais leidžia žurnalistas Romualdas Norkus. Šiandien jis – „Respublikos“ pašnekovas. Apie SANTARĄ. Tą, kuri yra jo. Ir tą, kuri yra mūsų visų. Galėtų būti mūsų visų.

Penki mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje - esminis kadenciją baigiančios Vyriausybės darbas. Tai penktadienį mokslų ir verslo slėnių pristatyme tvirtino laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas. „Šis mokslo konsolidavimo projektas yra pagrindinis Vyriausybės darbas. Džiugu, kad laiku startuojame, nes kai pasaulinė finansų krizė, akivaizdu, kad ekonomika į kitą stadiją įžengė“ , - sakė G. Kirkilas.

Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų įgaliotos Slėnių plėtros komisijos teikimu LR Vyriausybė patvirtino dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių – plėtros programas. „Santaros“ slėnyje numatomos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys: biotechnologija; inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemos ir darnus vystymasis; informatika ir komunikacijų technologijos.

Laikinai pareigas einantis ministrų kabinetas pirmadienį patvirtinto dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtros programas, tačiau sulaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime pareiškimo, pažadėjo prašyti Valstybės saugumo departamento (VSD), kad šis patikrintų mestas abejones.

Skambiai - vienu sėkmingiausių Gedimino Kirkilo Vyriausybės projektu - įvardijamas mokslo ir verslo slėnių kūrimas, atrodo, tėra tik dar vienas išpūstas burbulas, iš kurio daugiausiai naudos gaus statybininkai ir valdininkai, o mokslui nuo 2 milijardų litų atiteks trupiniai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes.

Lietuvoje bus įkurti penki nauji stambūs valstybės mokslo institutai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Tai Gyvybės mokslų centras, Inovatyvios medicinos centras, Gamtos tyrimų centras, Fizinių ir technologijų mokslų centras bei Agrarinių ir miškų mokslų centras.

Po nesenai Alantoje pasibaigusios „Santaros-Šviesos“ kasmetinės konferencijos, kurioje diskusijų įkarštis pranoko šiam kultūriniam sambūriui būdingus turinio ir formos standartus, spaudoje pasirodė nemažai komentarų, iš kurių vienas itin primygtinai pareikalavo, kad visi dar bent kiek bandantys turėti ir ginti savo nuomonę turi išeiti į pensiją. „Lietuvos žiniose“ ir portale „Balsas.

Laikinai einantis sostinės mero pareigas Algirdas Paleckis kartu su miesto Tarybos nariais, Savivaldybės švietimo specialistais, statybos bendrovių vadovais, penktadienį lankėsi sostinės renovuojamose ugdymo įstaigose, apžiūrėjo, kaip vyksta remonto darbai, kaip pasirengta naujiems mokslo metams.

“Klasika”, kurioje yra visko Įsijunkite ir bent pusdienį pasiklausykite Lietuvos radijo (LR) „Klasikos“.  Tarp eilučių (tai yra, tarp garsų)  išgirsite nemažai  Lietuvos radijo istorinio palikimo (tarp jo -  ir  privalomo). „Klasika“ turbūt pavyzdingiausiai iš visų trijų LR programų vykdo misiją, kurios nuolat reikalauja ir besikeičiančios LRT tarybos, ir politikai, ir interesų grupės, ir mielai Lietuvos radijui pagalius į ratus kaišiojantys komerciniai  transliu...

Šį savaitgalį Vilniuje vyks keturi šventiniai renginiai, kurių metu „Aukso paukštės“ apdovanojimai bus įteikti 2006 metais labiausiai pasižymėjusiems mūsų šalies mėgėjiškiems šokių ir tautinės muzikos ansambliams, folkloro kolektyvams, teatrams bei pučiamųjų instrumentų orkestrams. Be to, vyks visų apdovanotųjų kolektyvų koncertai.

Politologai Mauzeris su Surskiu atsistebėti negali interneto teikiamais privalumais - Lietuvoje pasklidus informacijai apie Uspaskicho aukštąjį mokslą, interneto būdu apie tai sužinojęs O’Nilas irgi susiveikė sau diplomą. Dar jie kalba apie „Santarą-Šviesą“ ir Dianą. Mauzeris: Ale vot šiais interneto laikais kaip greitai sklinda informacija per pasaulį. Surskis: A jo, labai greitai.

Politologai Mauzeris su Surskiu atsistebėti negali interneto teikiamais privalumais - Lietuvoje pasklidus informacijai apie Uspaskicho aukštąjį mokslą, interneto būdu apie tai sužinojęs O’Nilas irgi susiveikė sau diplomą. Dar jie kalba apie „Santarą-Šviesą“ ir Dianą. Mauzeris: Ale vot šiais interneto laikais kaip greitai sklinda informacija per pasaulį. Surskis: A jo, labai greitai.