Laikinai pareigas einantis ministrų kabinetas pirmadienį patvirtinto dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtros programas, tačiau sulaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime pareiškimo, pažadėjo prašyti Valstybės saugumo departamento (VSD), kad šis patikrintų mestas abejones.
„Aš prašiau, kad nusiųstume šitą pareiškimą būtinai VSD, kad jis ištirtų, gal tikrai kokie nors priešai čia veikia“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybei laikinai vadovaujantis socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos pirmadienį išplatintame pranešime siūlyta atidėti „Saulėtekio“ slėnio programos tvirtinimą. Jis teigia gavęs Puslaidininkių fizikos instituto direktoriaus Stepono Ašmonto raštą, kuriame pažymima, kad nėra tinkamai išspręstas šio instituto integravimas į „Saulėtekio“ slėnio struktūrą ir dėl to kylanti grėsmė sutrikdyti jo atliekamus svarbius tyrimus, susijusius su energetikos problemomis bei šalies gynyba.
„Nesinori tikėti, kad dabar teikiamas (pirmadienį Vyriausybės patvirtintas – BNS) nutarimas yra lemtas jėgų, siekiančių sutrikdyti mūsų mokslininkų dalyvavimą tobulinant NATO ginkluotę“, – teigia J. Razma.
Jis BNS taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė priėmė skubotą sprendimą – esą dėl tokių svarbių klausimų neturėtų spręsti „nueinanti Vyriausybė“, kuri ji jau nebus atsakinga už jų įgyvendinimą.
J. Razma stebisi „Saulėtekio“ slėnio kūrimui planuojamų lėšų balansu, kur pastatų statybos ir rekonstrukcijos darbams finansuoti numatoma skirti net 337,7 mln. litų – beveik tris kartus daugiau nei mokslinei įrangai.
Jis teigė paakinsiąs naują valdžią peržiūrėti jam abejonių keliantį sprendimą.
Vyriausybės patvirtintose programose numatyta plėtoti „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnius.
„Santaros“ slėnyje, kurį numatyta kurti Santariškių-Visorių teritorijoje, planuojamos plėtoti keturios mokslinių tyrimų kryptys: biotechnologija, taip pat inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija, ekosistemos ir darnus vystymasis bei informatika ir komunikacijų technologijos.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, slėnyje įsikurs Jungtinis gyvybės mokslų centras, Jungtinis inovatyvios medicinos centras, Jungtinis gamtos tyrimų centras ir Informacinių technologijų klasteris. Verslo paramos infrastruktūrą sudarys trys pagrindinės dalys: Informacinių ir komunikacijos technologijų parkas, Biotechnologijų, inovatyvių medicinos technologijų ir farmacijos technologijų parkas bei teritorija „plyno lauko“ investicijoms ir verslo paramos infrastruktūros plėtrai.
„Saulėtekio“ slėnyje, kuris kuriamas Saulėtekio universitetiniame miestelyje, taip pat planuojama vystyti keturias veiklos sritis: lazeriai ir šviesos technologijos, medžiagotyra ir nanotechnologijos, puslaidininkių fizika ir elektronika bei civilinė inžinerija. Slėnio programoje numatyta, kad jame bus įsteigtas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, plėtojamas viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ mokslo ir technologijų parkas.
Slėnių plėtra vykdoma naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų, mokslo ir studijų institucijų, kitų viešųjų juridinių asmenų, privačių asmenų, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir tarptautinių mokslinių tyrimų bei inovacijų plėtros programų lėšas.
Preliminarus lėšų poreikis „Santaros“ slėniui – apie 500 mln. litų, bendras „Saulėtekio“ slėnio biudžetas – apie 650 mln. litų. Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienam šių slėnių planuoja skirti po maždaug 200 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Likusią finansavimo dalį sudarys Ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijų skirtos lėšos, taip pat lėšos, gautos iš turto mainų bei verslo partnerių.
G. Kirkilas, nepaisydamas abejonių, pastebėjo, kad slėnių programų patvirtinimas yra „esminis sprendimas“, kuris turės pozityvų poveikį ekonomikai ir kuris yra „antikrizinio plano dalis“. Tiesa, G. Kirkilas nenurodė, kokį „antikrizinį planą“ turi omenyje.
Vyriausybė jau yra patvirtinusi trijų kitų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnio Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai bei „Nemuno“ ir „Santakos“ slėnių – programas.
Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime pabrėžiama, kad Vyriausybės priimtoje koncepcijoje integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtra siekiama Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos centrus, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Šios koncepcijos įgyvendinimo laikotarpis 2007-2013 metai.
