nemuno
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „nemuno“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „nemuno“.
Norvaišos – apie neįtikėtiną savo meilės istoriją bei priežastį, kodėl nenešioja vestuvinių žiedų
Šokėjams, treneriams ir medikams Jūratei ir Česlovui Norvaišoms – 86-eri, tačiau amžius nevaržo jų noro gyventi aktyviai ir turiningai. Šokėjų ugdymas, teisėjavimas šokių konkursuose, įvairūs pomėgiai – atrodo, kad Norvaišoms energijos užtenka viskam. Amžiaus stereotipus laužantys kauniečiai jau šį šeštadienį, šv. Kalėdų rytą, TV3 laidoje „Amžius – ne riba“ atskleis su šokiais nesusijusius savo talentus ir pasidalins gyvenimiška išmintimi.
Skyrus premiją buvusiai Venckienės bendražygei – Bronio Savukyno sūnaus pyktis: tai pasityčiojimas iš tėvo atminimo
Kiekvienais metais skiriama Bronio Savukyno premija šiemet atitenka poetei ir žurnalo „Nemunas“ redaktorei Erikai Drungytei. Vis dėlto B. Savukyno sūnus piktinasi, kad premijos skyrimas sąsajų su Garliavos drama turinčiai publicistei yra pasityčiojimas iš jo tėvo atminimo.
Poetė su kaltinimais nesutinka ir atkerta, kad premija nėra skiriama iš asmeninių šeimos lėšų, tad nesupranta, kodėl B. Savukyno sūnus piktinasi.
Mirė satyrikas, prozininkas Jurgis Gimberis
Po sunkios ligos pirmadienį mirė satyrikas, prozininkas ir vertėjas Jurgis Gimberis. Jam buvo 80 metų. Šią žinią BNS patvirtino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Biruta Augustinienė. Kaunietis J. Gimberis rašė nuo jaunų dienų, bet debiutavo „Nemuno“ žurnale tik būdamas keturiasdešimt dvejų. Jis išleido šešiolika knygų, tarp jų daugiausia – humoreskos, už savo kūrybą J. Gimberis yra gavęs daugybę literatūros premijų, yra apdovanotas už Kauno garsinimą. Velionis bus laidojamas penktadienį.
Kauno tarybos posėdyje – mokyklų pertvarkos klausimai
Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį svarstys klausimus dėl mokyklų pertvarkos: keturias mokyklas norima reorganizuoti jas prijungiant prie kitų mokymo įstaigų, taip pat bus kalbama apie katalikiškos Šv. Mato gimnazijos likimą. Diskusija dėl Kaune įsikūrusios katalikiškos mokyklos likimo prasidėjo paaiškėjus, kad savivaldybė nesirengia pratęsti šią vasarą pasibaigsiančios panaudos sutarties.
Gytis Ivanauskas pažada „Kadagio“ žiūrovams: tautinius šokius pateiksime „skaniai“ ir savitai
Jau šį sekmadienį – naujojo intriguojančio televizijos projekto „Kadagys“ premjera, kuriame išskirtiniais pasirodymais žada nustebinti Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblis „Nemunas“. Ruošti staigmenas kolektyvui padeda garsus režisierius, šokėjas, aktorius Gytis Ivanauskas ir žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas.
7 faktai apie mokslo ir verslo slėnius Lietuvoje
Kas yra integruotas mokslo ir verslo slėnis? Daugelis yra girdėję apie Silicio slėnį Kalifornijoje, bet šiandien tokius modernius mokslo, aukštųjų technologijų ir verslo parkus turi kone kiekviena Europos šalis. Jie dažnai kuriasi šalia universitetų ir tampa mokslininkų bei verslininkų bendradarbiavimo branduoliu, vienoje vietoje sutelkiančiu didžiulį mokslinį potencialą.
Mokslo slėnius „maitina“ ES fondai
Beveik 1 mlrd. litų kainavusių penkių mokslo slėnių kūrimasis šiandien vyksta vangiai. Kai kurie slėniai tapo patalpų nuomos bazėmis, išlaikomomis iš ES lėšomis finansuojamų projektų. Tačiau kai kuriuose bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo jau vyksta ir duoda grąžos.
Penkiems mokslo slėniams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kurti Vyriausybė išleido 838 mln. litų.
Dalis Kauno penktokų mokysis iš elektroninių vadovėlių
Kai kurie Kauno bendrojo lavinimo mokyklų penktųjų klasių moksleiviai dar šįmet galės mokytis ne tik iš tradicinių popierinių vadovėlių, bet ir naudodami skaitmenines mokymo priemones. Tokią galimybę jie turės nuo lapkričio.
Dalyvauti Mokyklų tobulinimo programos plius projekte „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“ šalies mokyklas pakvietė Švietimo ir mokslo ministerija. Projektu susidomėjo 27 Kauno ugdymo įstaigos.
Už žiaurų sumušimą – suėmimas
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Panevėžyje sumuštas vyras - komos būklės. Panevėžio miesto apylinkės teismas visiems sulaikytiems įtariamiesiems skyrė kardomąją priemonę - suėmimą. Birželio 25 d. 2.55 val. Tarp dviejų namų Panevėžyje, Nemuno gatvėje, rastas sumušta galva 39-erių metų A. Š., neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos. Ligoninėje vyrui nustatyti kaukolės skliauto lūžiai, koma. Komoje vyras yra iki šiol.
Kaunas ruošiasi galimam potvyniui
Šį pavasarį niekas neprognozuoja tokio potvynio, dėl kurio Kaunas, prie trijų upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – esantis miestas, buvo priverstas prieš dvejus metus išgyventi pavojų kupiną laikotarpį. Tačiau įvairios tarybos intensyviai ruošiasi galimam Neries (ji dažniausiai ir daugiausiai nemalonių staigmenų pateikia šalia upės gyvenantiems žmonėms) vandens lygio pakilimui.
REKLAMA
REKLAMA
Miestai įamžins Napoleono viešnagę Lietuvoje
Vilkaviškis ir Kaunas rengiasi įamžinti imperatoriaus Napoleono Bonaparto 200 metų lankymosi Lietuvoje jubiliejų.
Prie Vilkaviškio dvaro, kuriame dvi dienas buvo apsistojęs Napoleonas, žadama pastatyti paminklinį akmenį. Kaune, Nemuno saloje, vyks Napoleono persikėlimo per Nemuną ir mūšio inscenizacija.
Vilkaviškio dvare prieš 200 metų dvi dienas, birželio 19–20-ąją, viešėjo Napoleonas Bonapartas, dvare buvo įsikūręs imperatoriaus Didžiosios armijos štabas.
Statytojai pakėlė naujų būstų kainas
Gruodžio mėnesį kai kurios statybų bendrovės pakėlė prestižinių naujų būstų kainas. Viena kainų pasikeitimo priežasčių – kylančios statybos medžiagų ir darbų kainos.
Tai pirmasis ryškus prestižinių butų kainos šuolis Kaune nuo 2007 metų, kuomet sprogus „burbului“ NT sektoriuje kainos nukrito 40 proc. ir su menkais svyravimais laikėsi panašiame lygyje net ketverius metus.
„Kainų pakėlimas atspindi nekilnojamojo turto rinkos realijas, bet manome, kad potencialių pirkėjų tai neišgąsdins.
Patrulių kasdienybė: nemokami spektakliai ir gero elgesio pamokos
Praėjusį šeštadienį kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Alytaus apskrities VPK) Patrulių kuopos pirmo būrio patruliais Mindaugu Kadzilausku ir Rolandu Kamanduliu nuo 20 iki 23 valandos budėjo „Alytaus naujienų“ korespondentė Agnė MANKEVIČIŪTĖ. Iškvietimų daugiausia būta buitinių - šeimyniniai konfliktai, triukšmaujantis jaunimas, muštynės. Rodos, vietos pajuokauti nėra, tačiau retkarčiais incidentų veikėjai priverčia ir šyptelėti.
Paskirstytas milijardas mokslo ir verslo projektams
Šiandien Švietimo ir mokslo ministerija pristatė mokslo ir verslo projektus, kuriems iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto artimiausias metais bus skirta virš 1 mlrd. Lt.
Pirmosios lėšos projektus pasieks jau šiemet, o didžiąją dalį investicijų tikimasi sutelkti keturiuose perspektyviausiuose mokslo sektoriuose, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.
Liūdnų rūpintojėlių verkianti giria
Lygiai prieš dešimtį metų – 1999-ųjų birželio 26-ąją – Viernheime, Vokietijoje, eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius metus, mirė lituanistas ir pedagogas, literatūros tyrinėtojas ir filosofijos mylėtojas, pasižymėjęs ateitininkas ir visuomenininkas, Frankfurto universiteto dėstytojas Vincas Natkevičius (1918-1999).
Prezidentas Valdas Adamkus užuojautos laiške velionio žmonai Irenai rašė: „Netekome iškilaus lietuvybės puoselėtojo, ilgus metus buvusio Vasario 16-osios gimnazijos direktoriumi, d...
Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai
Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus.
Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės.
„Tūkstantmečio odisėja“ pasiekė Argentiną
Aplink pasaulį plaukianti ir pasaulio lietuvių bendruomenes lankanti „Tūkstantmečio odisėja“ pasiekė Argentinos krantus, Berisą. Šis miestas vadinamas Argentinos imigrantų sostine, todėl nenuostabu, kad čia savo gyvenimus kūrė daug lietuvių. Dauguma jų čia buvo darbininkai mėsos fabrikuose, skerdyklose, dirbo prie šaldiklių.
Pasakoja, kad jie pasižymėjo kaip labai darbštūs ir nuoširdūs žmonės, nebijantys šaldiklių šalčio, todėl darbdaviai juos vertino.
Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis
Ferdinandas KAUZONAS
SANTARA - tai santaika, susitarimas, susiklausymas, darna.
SANTARA - tai, apie ką ketvirtadieniais, ir jau ne vien ketvirtadieniais, kalbamės su „Respublikos“ pašnekovais.
SANTARA - tai kultūros žurnalas Lietuvai ir išeivijai, kurį su savo bendraminčiais leidžia žurnalistas Romualdas Norkus.
Šiandien jis – „Respublikos“ pašnekovas. Apie SANTARĄ. Tą, kuri yra jo. Ir tą, kuri yra mūsų visų. Galėtų būti mūsų visų.
Bendrovės direktorei ir buhalterei – kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo
Buvusios bendrovės „Profsąjungų mokymo ir tyrimo instituto“ darbuotojos - direktorė A. B. ir vyriausioji buhalterė V. L. kaltinamos apgaulingu ir aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, taip pat neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine bei profesine veikla.
Praėjusio mėnesio pabaigoje šių kaltinamųjų baudžiamąją bylą Druskininkų miesto apylinkės prokuratūra perdavė šio miesto apylinkės teismui.
Patvirtintos „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių programos
Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų įgaliotos Slėnių plėtros komisijos teikimu LR Vyriausybė patvirtino dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių – plėtros programas.
„Santaros“ slėnyje numatomos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys: biotechnologija; inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemos ir darnus vystymasis; informatika ir komunikacijų technologijos.
Vyriausybė dėl savo pačios priimtos „Saulėtekio“ slėnio programos kreipsis į VSD
Laikinai pareigas einantis ministrų kabinetas pirmadienį patvirtinto dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtros programas, tačiau sulaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime pareiškimo, pažadėjo prašyti Valstybės saugumo departamento (VSD), kad šis patikrintų mestas abejones.
Už mokslo vėliavos – aferos šešėlis
Skambiai - vienu sėkmingiausių Gedimino Kirkilo Vyriausybės projektu - įvardijamas mokslo ir verslo slėnių kūrimas, atrodo, tėra tik dar vienas išpūstas burbulas, iš kurio daugiausiai naudos gaus statybininkai ir valdininkai, o mokslui nuo 2 milijardų litų atiteks trupiniai, rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes.
Lietuvoje – didžiausia iki šiol mokslo institucijų pertvarka
Lietuvoje bus įkurti penki nauji stambūs valstybės mokslo institutai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Tai Gyvybės mokslų centras, Inovatyvios medicinos centras, Gamtos tyrimų centras, Fizinių ir technologijų mokslų centras bei Agrarinių ir miškų mokslų centras.
Į geležinkelius Klaipėdoje – milijoninės investicijos
Modernizavus geležinkelius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste viliamasi uostamiestyje sumažinti taršą.
Ketvirtadienį perkirpta juostelė ir oficialiai pristatyti nauji geležinkelio plėtros įrengimai. Pirmajame, užuosčio vystymo etape įrengti nauji objektai geležinkelių kelio „Nemunas“ kelyne, ištiesintas 201 kelias, rekonstruotas „Perkėlos“ kelynas. Šie darbai atsiėjo apie 17 mln. litų. Didžiąją dalį – apie 13 mln. litų sudaro iš Europos Sąjungos gautos lėšos.
Šiuolaikinio meno centre - „Lietuvos dailė ‘08. Fotografija“
„Lietuvos dailė“ - tai kas dvejus metus organizuojama Lietuvos šiuolaikinio meno apžvalginė paroda. Šių metų parodoje, skirtoje fotografijai, dalyvauja virš 100 autorių. Ją sudaro 8 dalys (6 kuratoriniai ir 2 solo projektai), kuriose apžvelgiami skirtingi laikotarpiai, kartos, žanrai ir įvairiapusiški šiuolaikinio meno santykiai su fotografijos medija. Išleistas specialus žurnalo ŠMC Interviu numeris – parodos katalogas.
Kritikuojamas sprendimas Druskininkų savivaldybei perduoti sanatoriją
Opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija teigia, kad Vyriausybės sprendimas perduoti sanatoriją „Nemunas“ Druskininkams priimtas „šiurkščiai pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą bei Vyriausybės reglamentą“.
Pasak frakcijos pranešimo spaudai, Vyriausybės dokumentuose užfiksuota, kad Dzūkijoje esantis valstybės turtas Druskininkų nuosavybėn buvo atiduotas nemokamai, nors iki šiol nėra pripažintas „nereikalingu arba netinkamu naudoti“, kaip ...
„Nemuno“ sanatorija nepapildys tuščio valstybės biudžeto
Užuot papildžiusi valstybės biudžetą 100 mln. litų, socialdemokratų Vyriausybė iš profsąjungų per teismus atgautą „Nemuno“ sanatoriją atidavė už dyką Druskininkų savivaldybei.
Lietuvos Vyriausybė, keletą metų teismuose kovojusi su buvusiąja „Solidarumo“ vedle Aldona Balsiene dėl profsąjungoms priklausiusios 12 aukštų „Nemuno“ sanatorijos, 2007 metų vasarą galutinai laimėjo teismus. Bet Lietuvos gyventojams iš to - jokios naudos, tik teismo išlaidos.
Kurortas parėmė nustekentą sanatoriją
Buvęs profsąjungos turtas Druskininkuose pagaliau atsidūrė kurorto savivaldybės rankose.
Po daugkartinių kreipimųsi į prezidentą, Seimą ir Vyriausybę Druskininkų savivaldybei pagaliau perduoti sanatorijos „Nemunas“ pastatai ir Karolio Dineikos sveikatingumo parke esantys statiniai, anksčiau priklausę profsąjungoms, rašo „Lietuvos žinios“.
Po tokio Vyriausybės nutarimo druskininkiečiai puoselėja viltį naujam gyvenimui prikelti buvusią garsią sanatoriją.
Lietuvos gyventojai taupiau perka vaistus, tačiau vaistinės krizės nesibaimina
Lietuvos gyventojai dėl didėjančios infliacijos mažiau išlaidauja vaistams, teigia šalies vaistinių vadovai. Tačiau vaistų verslu užsiimančių bendrovių atstovai tvirtina, jog krizė šiam sektoriui negresia.
Pabrangus maistui pietūs mokykloje tapo prabanga
Padidėjus maisto produktų kainoms, pietauti mokyklos valgyklose moksleiviams tampa prabanga. Alkį jie priversti malšinti šaltais užkandžiais, rašo "Kauno diena". Bandelės iš kiosko Karštų patiekalų neįperkantys mokiniai ir mokytojai valgyklose pasigenda paprastesnio meniu ir pirmenybę teikia sausiems užkandžiams. „Saulės“ gimnazijos kieme per pertrauką sutikti vienuoliktokai Tomas ir Giedrius sakė einantys pirkti bandelių į netoliese esantį kioską. „Ten pigiau ir skaniau.
Druskininkuose – „senųjų“ keistuolių sugrįžimas ir laukinės moters aistra
Gerą toną trečiajam tarptautiniam Druskininkų teatro festivaliui uždavė jį pradėjęs Andrius Mamontovas su grupe. Teatrinę atmosferą muzikantai kūrė scenografija iš kelionėse po pasaulį darytų nuotraukų ir bendravimo su publika. Ją vainikavo iš koto verčiantis A. Lukošiaus „šešėlių“ teatras. „Malonu, kad Druskininkų teatro festivalio organizatoriai mane ir mano kompaniją laiko savais ir tinkamais atidaryti tokį renginį,“- po koncerto sakė Andrius Mamontovas.
Imtynių turnyro šeimininkai svečius stebino svetingumu
Anykščiuose vyko dešimtasis graikų-romėnų imtynių turnyras tragiškai žuvusiam atletui Vladui Žmoginui atminti. Prieš šešiolika metų Anapilin iškeliavęs sportininkas buvo vienas pirmųjų imtynininkų Anykščiuose. Vladą Žmoginą treniravo imtynių pradininkas šiuose kraštuose, turnyro vyriausias teisėjas Julius Malelė. Per savo sportinę karjerą V.Žmoginas yra iškovojęs Pabaltijo šalių, „Nemuno“ draugijos, šalies jaunučių ir jaunių čempiono titulus.
Kurorto turtas – būreliui ar visiems žmonėms?
Teismai turės atsakyti, kam priklauso vertingi, tačiau šiuo metu apleisti pastatai Druskininkuose – profesinėms sąjungoms ar visai valstybei.Kol vyksta teisminiai ginčai tarp Turto fondo ir profesinių sąjungų, kam turi priklausyti nekilnojamas turtas, Druskininkuose esantis sveikatos parkas ir sanatorija areštuoti, praneša „Panorama“.Pasipiktinusi niokojamu turtu, kurorto savivaldybė nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši padėtų apginti valstybės interesą.
Lenkijos pasienyje tarpvalstybinę politiką vykdo vietos klebonas
„Tūkstančiams lenkų, nužudytiems 1941-1944 metais Paneriuose netoli Vilniaus atminti. [...] Egzekucijos vykdytoju buvo lietuvių specialusis savanorių būrys „Panerių šauliai“, tarnaujantis hitlerininkų saugumo tarnyboje...“. Tokie žodžiai iškalti kelių metrų granitiniame paminkle Lenkijoje, šalia Lietuvos sienos.
„Tūkstančiams lenkų, nužudytiems 1941-1944 metais Paneriuose netoli Vilniaus atminti.