Kas yra integruotas mokslo ir verslo slėnis? Daugelis yra girdėję apie Silicio slėnį Kalifornijoje, bet šiandien tokius modernius mokslo, aukštųjų technologijų ir verslo parkus turi kone kiekviena Europos šalis. Jie dažnai kuriasi šalia universitetų ir tampa mokslininkų bei verslininkų bendradarbiavimo branduoliu, vienoje vietoje sutelkiančiu didžiulį mokslinį potencialą. Kaip toli šioje srityje yra pažengusi Lietuva ir kas įdomaus vyksta šalyje besikuriančiuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centruose?
1. Lietuvoje kuriasi 5 aukštųjų technologijų slėniai.
2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą steigti penkis integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus – slėnius. Šiuo metu tai yra „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniai Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ slėniai Kaune bei „Jūrinis“ slėnis Klaipėdoje. Tikimasi, kad šie centrai žymiai prisidės prie Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo bei žinių visuomenės kūrimo.
2. Lietuva ir Europos Sąjunga į lietuviškus mokslo-verslo slėnius investavo apie 1 mlrd. litų.
Į pasaulinio lygio mokslo ir technologijų parkus investuojama apie 1 mlrd. litų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Taip pat paskaičiuota, kad papildomas milijardas investicijų turi ateiti iš privataus verslo. Visus slėnių infrastruktūros kūrimo projektus žadama įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.
3. „Saulėtekio“ slėnyje šiuo metu dirba ir mokosi apie 20 tūkst. žmonių.
Tai yra didžiausia mokslininkų, studentų ir verslininkų koncentracija vienoje vietoje Baltijos šalyse. „Saulėtekio“ slėnis kuriasi Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto teritorijose, jis apima fakultetus, mokslinius centrus, studentų bendrabučius. Galutinai išsiplėtusi slėnio teritorija užims 218 ha plotą. „Saulėtekio“ slėnio specializacijos sritys: biotechnologijos, puslaidininkių ir nano technologijos, lazerinės ir optinės technologijos, elektronika.
4. Postūmis startuolių bangai Lietuvoje atėjo ir iš šiandieninio „Santaros“ slėnio.
Vienas iš „Santaros“ slėnio kūrėjų – Visorių informacinių technologijų parkas – stipriai prisidėjo prie startuolių (pradedančių inovatyvių kompanijų) bangos Lietuvoje tokiais projektais kaip „Startup Weekend“, „BarCamp“ ir kt. „Santaros“ slėnio specializacijos sritys: biotechnologijos, inovatyvios medicinos technologijos, darnus vystymasis, informatika, komunikacijos technologijos.
5. „Santakos” slėnis bandys pažaboti vandenilį energijai.
Kauno technologijos universiteto studentų miestelyje įsikūręs „Santakos“ slėnis pasižymi itin dideliu organizuotumu ir kruopščiai tarpusavyje derina visus vykdomus projektus. Šiuo metu slėnyje kuriama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos bazė „Technopolis“, taip pat Naujausių farmacijų ir sveikatos technologijų centras. „Santakos“ slėnis turi rimtų ambicijų ir plėtojant ateities energetikos technologijas – kuriamos vandenilio, branduolinės ir termobranduolinės energetikos, atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių technologijos. Tam tikslui slėnyje statomas Nacionalinis atviros prieigos Ateities Energetikos technologijų mokslo centras. Kitos „Santakos“ slėnio specializacijos sritys: chemija, mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, informacinės ir telekomunikacijų technologijos.
6. „Nemuno“ slėnyje iš dumblių kuriamas biodyzelinas.
Lietuvoje kuriasi ir atskiras MTEP centras žemės ūkiui, siekiantis komercializuoti šios ūkio šakos potencialą. Pagrindiniai „Nemuno“ slėnio iniciatoriai – Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Vienas iš įdomesnių šiandien vykdomų projektų vyksta ASU biomasės energetikos centre: jo darbuotojai biodyzeliną bando išgauti ne tik iš augalinių aliejų, bet ir iš laboratorijose auginamų mikrodumblių. „Nemuno“ slėnio specializacijo sritys: agrobiotechnologijos, bioenergetika, miškininkystė, maisto technologijos ir sveikatingumas.
7. Klaipėdos universitetas šiuo metu stato mokslinių tyrimų laivą.
Klaipėdoje kuriamas jūrinių technologijų slėnis neįsivaizduoja savo veiklos be modernaus mokslinio-tiriamojo laivo. Laive bus galima vykdyti visus pagrindinius mokslinius okeanografinius tyrimus. Taip pat numatyta pastatyti ir naują mokslinių laboratorijų pastatą, pritaikytą jūros ekosistemų, jūros chemijos, vandens transporto technologijų laboratorijoms.
Užs. nr.3896
