samas neillas

Taip nelengva suieškoti filmų apie realius, nesintetinius žmones. Ir ne apie „Killing Machines“. Šeštadienis Savo gėdai turiu prisipažinti, kad jau seniai atsisveikinusios senelės gimimo datą taip tiksliai prisimenu, kadangi 1895-ieji – dar ir kino gimimo metai.

Vienintelė originali savaitės žymė – kad filmai išsidėstė labai jau netolygiai. Arba – nieko, arba – nors persiplėšk. Šeštadienis Iš tų dienų, kai beveik „nieko“. Tiesa, sporto maniakams – dvi tokios tematikos juostos: „Stadiono vaikis“ (LTV, 18.00 val.) su komiku Adamu Sandleriu ir „Tikras žaidimas“ (TV1, 21.00 val.), aišku, apie beisbolą, o dar su „tikru“ aktoriumi Keanu Reevesu. Man tai neįdomu, bet kai kas gal ir gaus dūšiai peno. „Šakalas“ (TV3, 20.25 val.

Taip, tos datos - deja, ne klaida. Šios eilutės rašomos sėdint ant lagamino, kai tolesnių dienų TV programų dar nematyti. Stengsiuosi kompensuoti šiuos paskaitinėjimus laiškais iš svetur - irgi apie kiną, žinoma. Šeštadienis Nors dėl minėtos situacijos iš įprastinės apžvalgos - tik nuograuža, tačiau matyti, kad garsių ir tiesiog neblogų filmų yra. Užtat ir būtų nesąžininga jūsų neinformuoti bent apie šių dviejų dienų repertuarą.

Visada programose pirmiausia ieškai premjerų. Tai reiškia nebūtinai 2004 metais išleistus filmus, bet tokius, kurių televizijos dar pernelyg nenučiupinėjo. Ką gi, šią savaitę tokių bus ir net įdomių. Šeštadienis Tiesa, vienas šios dienos filmas datuotas kaip tik 2004-aisiais. Vengrų kilmės režisierius Tiboras Takacsas jį pavadino kaip kokią Vakarų televizijos laidą: “Gamtos šėlsmas: žemės drebėjimas” (BTV, 20.15 val.; kartojama penktadienį, lapkričio 12 d., 14.40 val.

Kaip paprastai: kai į rankas suplaukia savaitės televizinės programos, atrodo - baisu, kokia tuštuma, negali būti. Paskui knisiesi, knisiesi, žiūrėk, kažką padoresnio ir atknisai... Šeštadienis Pirmiausia, kas atkreipia dėmesį šią dieną, - faktas, kad net trys filmai yra skirti amerikinei policijai.

Cha cha! 1 Baltijos kanalas pagaliau, ilgai kvailinęs, parodė, kad ir kupiūruotą, Marco Ferreri įžymųjį filmą “Sudie, patine”. Pasitvirtino vienas manųjų spėliojimų. Sprendžiant iš įžanginio televizijos titro, gąsdinančio žiaurumu bei erotika, Maskva pasidarė labai padori.

Bendras vaizdelis toks: pavasariui jau baigiant prasiveržti, teleekranuose gausėja meilės juostų, nemažai - menkai girdėtų, tiesiog “pavasarinių”. O tarp jų it uolos stūkso keli puikūs klasikiniai filmai, kuriuos ne nuodėmė dar sykį pasižiūrėti. Jaunajai kartai, kuri matys juos pirmą kartą, galima tik pavydėti.

Toks idiliškas vaizdas vis rečiau Lietuvoje tepastebimas. Dažniau, jeigu namuose televizorius tėra vienas, abi kartos kaip tik ginčijasi, kuri užgrobs kitai neįdomų kanalą. O kodėl nepadarius eksperimento, drauge nepasižiūrėjus kokios Lietuvai naujos amerikietiškos vaizdajuostės “Kvaileliai” (gal tiksliau - “Pramuštgalviai”). Gal nemarus Stevenas Spielbergas visus sutaikytų? Kas tas “šeimyninis kinas”? Žinoma, ne meninis žanras.