Kaip paprastai: kai į rankas suplaukia savaitės televizinės programos, atrodo - baisu, kokia tuštuma, negali būti. Paskui knisiesi, knisiesi, žiūrėk, kažką padoresnio ir atknisai...
Šeštadienis
Pirmiausia, kas atkreipia dėmesį šią dieną, - faktas, kad net trys filmai yra skirti amerikinei policijai. Atrodo, mums nebėra jokių kitų problemų, o kiekvienas šešiametis lietuvaitis, paklaustas, kuo bus užaugęs, tiesiog negali neatsakyti: “Kopu” (cop).
Net du iš trijų minimų filmų, deja, liečia JAV policijos korupciją. “Derybininke” (TV3, 20.15 val.), surinkusiame neprastų aktorių būrį - net jau toks “civilis” Kevinas Spacey vaikšto leitenanto uniforma, - bandoma auginti įtampą, bet tai, patikėkite, ne Hitchcockas. Tautų draugystės motyvą amerikinis imperinis kinas puoselėja kitoje juostoje, tiesiai šviesiai pavadintoje “Korumpuotasis” (LNK, 21.35 val.); mat čia už šviesią Amerikos viziją, jėgų negailėdamas, kovoja Yun-Fat Chou, kuriam kur kas geriau sekėsi lakstyti medžių viršūnėlėmis gražioje kinų sakmėje “Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas”.
Griežtas ir žmogiškas juodaodis Forestas Whitakeris policininko uniforma bando palaikyti tvarką mokykloje, kurioje nepaklusnūs moksleiviai net užsibarikaduoja. “Neapykantos liepsna” (TV3, 23.25 val.) sumanyta lyg nelaukčiau, tačiau autoriai jau apie filmo vidurį, regis, pasimeta ir patys nebežino, kaip jiems spręsti paliestas problemas.
Prie šių juostų savaip šliejasi ir kovinis “Pragaras” (RenTV, 19.00 val. ir kitądien 16.10 val.), kuriame nenugalimasis Jeanas Claude’as Van Dammas patenka į... Magnitogorsko kalėjimą, pačių rusų pramintą “kruvinuoju”.
Neslėpsiu, kad šitoks kinas man nėra įdomus. Jis tiesiog daugiau ar mažiau profesionalus, žiaurus ir vienodas.
Ieškantiems kine ir meninių vertybių siūlyčiau, vasarą nemačiusiems, klasikinę Nicolaso Ray dramą “Maištas be priežasties” (TV1, 21.00 val. ir kitądien 13.00 val.), kurioje kultinis Jamesas Deanas vaizdžiai, visai šiuolaikine nervinga maniera perteikia kitokios, tegul jau ir nutolusios jaunosios Amerikos dvasinį nerimą. Arba plastišką, tarsi laiko miglele aptrauktą “Tikrąją damos su kamelijomis istoriją” (ukrainiečių STB, 17.50 val.), kurioje dar jauna Isabelle Huppert , vairuojama patyrusios italų režisieriaus Mauro Bolognini rankos, atrodo, įžvelgia klasikinės herojės istorijoje šiuolaikinio jaunimo likimus, pagraužtus narkomanijos ar keisto moralinio kodekso. Ne, juosta nėra primityviai “šiuolaikinama”, tai tik asociacijos.
Bet ką ten taukšti apie “aukštas materijas”, kai TV4 kanalas, vėl persivardinęs BTV, galbūt šios šventės proga vėl siūlo mums hipertrofuotas indų emocijas. Anksčiau “Bolivudo” produkcija atitekdavo vien kaimynams baltarusiams, o dabar, kaip rodo “Širdies dūžių” (BTV, 13.05 val.) seansas, šio sintetinio peno turėsime ir mes. Pamatysite, stikliukai, vaizduojantys briliantus, įkvėps ne vieną patiklų žiūrovą. O tada aiškink sau sveikas, kur tikras kino menas, o kur tik padirbinys...
Sekmadienis
Apie čekų menininko, vieno tikrų išlikusių kino siurrealistų Jano Švankmajerio dar gana naują filmą “Pliauska” (RenTV, 22.45 val.) teko rašyti gal prieš kokį pusmetį, bet priminsiu ir vėl. Autorius pradėjo animatoriumi, nuo šios profesijos neatsižegnojo ir rekomenduojamame kūrinyje meistriškai siedamas animaciją ir aktorius.
“Pliauskos” užuomazga - labai paprasta, primenanti visų Pinokių ar Buratinų istorijas. Bet Švankmajeris orientuojasi į suaugusį - tiksliau, subrendusį žiūrovą, iš įdvasinimo motyvo išsunkdamas keistą, labai labai juodą, netgi žiaurią komediją. Paprastoje bevaikėje šeimoje augantis medinis “sūnelis” kadras po kadro darosi vis baisesnis. Filmas prabyla apie pražūtingą mūsų visų patiklumą: juk fanatiškai įtikėjus kokia netikra idėja, toji galiausiai ir sunaikins jokių kitų idėjų iš tolo neprisileidžiančias smegenis. Tai tikras elitinis kinas, neįprasta meno kalba verčiantis žiūrovą ne vien sekti siužetą, o ir pačiam samprotauti. Pastaruoju metu - tokia reta prabanga...
Metaforine kalba “Paplūdimyje” (TV3, 20.20 val. ir ketvirtadienį, rugsėjo 30 d., 11.50 val.) bando prabilti ir anglų režisierius Danny Boyle’as, tačiau greitai nuslysta į paviršutinišką nuotykį, į gimnazistišką žavėjimąsi Leonardo DiCaprio amžina jaunyste. Žinoma, jeigu nebūčiau nepriklausomas kritikas, būtent šią premjerą turėčiau iškelti dienos įvykiu. Bet man tik gaila, kad Boyle’as, taip giliai ir sarkastiškai išanalizavęs jaunimo klystkelius atmintiname “Traukinių žymėjime” (“Trainspotting”), vis labiau krypsta į dar kiek dangstomą komerciją.
Net dviejuose dienos filmuose vaidina prancūzė Isabelle Adjani, dėl nevardijamų priežasčių ekrane vis rečiau besirodanti. “Karalienė Margo” (LTV, 21.00 val.) - viena iš jos kūrybos viršūnių; pasirodo, ir iš Alexanderio Dumas įmanoma - kai to imasi rimtas teatro ir kino kūrėjas Patrice’as Chereaut - sukurti ne kostiumuotą balaganą, o juostą, vertą pernelyg dažnai linksniuojamo istorinės dramos žanro rango. Antrasis, naujesnis filmas su Adjani - jau kur kas menkesnio lygio. “Atgaila” (BTV, 22.05 val.) - madam Laetitios Masson mikliai suregztas tipiškas “moteriškas” kinas, o aktorės kuriama Šarlotė-Leila - egzotiškas tipažas, bet ne daugiau.
Lietuvių kino Retrospektyva šįkart siūlo aiškią gabaus Algirdo Aramino nesėkmę “Ilga kelionė prie jūros” (LTV-2, 20.20 val. ir trečiadienį, rugsėjo 29 d., 16.15 val.) - fragmentišką, be apčiuopiamos minties. Gaila, kad vėliau scenoje pasirodžiusiai net ledi Makbet Daliai Storyk liko tik tokie prisiminimai apie kiną.
Šįkart kiek apvylė ir lenkų sekmadieninė rubrika “Kinomano puota”. Ne, prieš Honkongo režisieriaus Wong Kar-wai subtilų “Meilės laukimą” (TVP1, 0.40 val.) neturiu nieko prieš, tik jo vis dėlto negalima žiūrėti kas dieną ir kas naktį. O dar toje rubrikoje pasirodantis filmas “Marakešo link” (23.00 val.) - tiek pat neapsisprendęs, kaip ir “Ilga kelionė prie jūros”, kad imi galvoti jį finansavus Maroko turistinėms agentūroms. Gamta ir papročiai spalvingi, bet ką Maroke veikia Kate Winslet, išsiaiškinti neįmanoma. Tiesiog pozuoja gražiuose fonuose. Tada jau geriau persiorientuoti į Rytus ir be Winslet, bet su kitais gerais - kas, kad nežinomais - kinų aktoriais ištyrinėti “Sučžou upės paslaptį” (XXI Mikrovisata, 18.40 val.).
Pirmadienis
BTV nebe žinia kelintą sykį vėl rodo “Vidoką” (20.20 val.; kartojama trečiadienį, rugsėjo 29 d., 14.25 val.). Nemačiusiems - jei tokių yra - pasakysiu tik tiek, kad tai gana įmantrus filmas su Gerard’u Depardieu, pasakojantis apie XIX amžiuje garsėjusį seklį Francois Vidocqą. Ir dar: kompiuterinėmis priemonėmis atkurtas senasis purvinas Paryžius; apie techniką negalvoji, o atmosferą ji sukuria. Retas atvejis, nes dažniausiai kino kompiuterizacija primena tik hipotoniniu būdu išaugintus vaisius.
Šiam skirsniui (ir būsimiems) turbūt neįmanoma rasti kažkokių jungiančių elementų. Ką darysi, bus anotacijų rinkinukas.
Iš tiesų kas gali sieti, pavyzdžiui, britų filmą “Belaisviai” ir rusų “Pasivaikščiojimą”? Pirmajame (TVP1, 23.45 val.) Julia Ormond įsimyli Timą Rothą. Bet tai meilė draudžiama, kadangi jos išrinktasis - kalinys. Režisierė moteris, anksčiau negirdėta.
Laukiu nematyto, naujo rusų filmo “Pasivaikščiojimas”, kurio premjera vilioja kabelinės televizijos (20.45 val.). Mat režisierius Aleksejus Učitelis labai neprastai užsirekomendavo drastišku filmu apie Ivaną Buniną (“Jo žmonos dienoraštis”), o čia, sako, - tikras naujosios rusų kino kartos poleminis atsakymas sovietų kinui, tokiems optimistiniams jo kaleidoskopams, kaip “Aš vaikštau po Maskvą”. Čia irgi vaikščios - tik po Peterburgą - grupelė dar tik susipažįstančio jaunimo, bet panašu, kad anos romantikos šįsyk jau neberasi.
Kaip prie šių filmų dar raštingai “pririšti” amerikiečių pagyvenusią juostą “Žmogus su auksine ranka” (TV11, 20.05 val. ir kitądien 17.05 val.) - neįsivaizduoju. Tiesiog painformuosiu, kad anais laikais (1955-aisiais) ši Otto Premingerio juosta sukėlė Holivude nemažą skandalą, nes čia pirmąsyk buvo atvirai prabilta apie narkomanus. Pagrindinį nelaimėlį vaidino simpatiškasis Frankas Sinatra, o jo “gelbėtoją” - graži ir tuščia Kim Novak. Juostą apie populiaraus reiškinio, be kurio dabar nebeapsieina retas filmas, ištakas, įdomu žiūrėti ir šiandien.
Antradienis
Šiandien pastebėjau tik porą naujesnių amerikinių filmų ir senų lietuvių dokumentinių.
Nei dramos, nei komedijos pavadinimą “Living Out Loud” tikrai sunku išversti, tad TV1 nutarė nekvaršinti galvos su atviru, triukšmingu gyvenimu, o pasirinko kuklų “Bučinį” (21.00 val. ir kitądien 16.00 val.). Holly Hunter (prisimenate “Pianiną”, “Visada”?) sugeba vaidinti, na ir kas, kad jos vaidmuo banaliai sukaltas: vyro pamesta žmona ieško kontaktų su jos per santuokinius metus primirštu aplinkiniu pasauliu. Moters nuotaikas glaisto irgi netektį apraudantis mažiukas liftininkas - Danny De Vito. Tipiškas Holivudo receptas: kai scenarijus “skystas”, režisierius taip pat, - nieko, ištemps aktoriai. Ir jie, vargšai, tempia...
O štai naują “Medžioklės sezoną” (LTV, 21.10 val.) kūrė geras režisierius, “Cruising” ir “Prancūzų ryšininko” autorius Williamas Friedkinas, bet šiandien jis jau aiškiai išsikvėpęs. Sumanymas realus: gaudomas moraliai patrūkęs žmogus, kurį kadaise valstybė oficialiai išmokė žudymo, tos “operatyvininkų” duonos kasdieninės. Yra įdomių detalių, bet veiksmas ekrane šlubuoja, su dialogais persistengta ir vėl lieka pasikliauti pagrindinių aktorių duetu: Tommy Lee Jonesu ir Benicio del Toro.
Užtat LTV-2 Retrospektyvos šiandieninė dokumentinė programa (20.00 val.) tikrai verta dėmesio. Pasirodo, per vienus 1987 metus Lietuvos kino studijoje buvo sukurta ir Henriko Šablevičiaus lyrinė novelė apie medžio drožėjus “Medžio atmintis”, ir džiugus Vytenio Imbraso “Kaziukas” (apie mugę, suprantama), ir Laimos Pangonytės prieštaringai traktuotinas dailininko Liudo Truikio kino portretas (“Opera namuose”), ir nuoširdus Kornelijaus Matuzevičiaus pasakojimas apie lėlininką Barnabą (“Iš keliautojų gyvenimo”). Manau, per tą nepilną valandą jūs tikrai susidarysit ir elitinės (Truikys), ir liaudiškosios (Barnabas) ano meto kultūros vaizdą - kur kas priimtinesnį, daugiau tau duodantį nei naujoji 1,5 valandos burbuliuojanti LTV laida, išdidžiai pasivadinusi “Kultūra”.
Trečiadienis
Kadangi tai - techninių profilaktikų diena, tai ir žiūrėti bus nedaug ką.
Kad prancūzų kaleidoskopiška painiava dar ir visai neaiškiu pavadinimu “Kitų skonio” (LTV, 23.10 val.) būtų verta garbaus “Elito kino” rubrikos, leiskit labai labai suabejoti. Na, toks neatsakingas, neturint bendro sumanymo, sliuogimas per įvairius veidus bei situacijas - ne daugiau. Galima tai pro dantis pavadinti bohemos štrichais, bet kaip iš padėties suksis komentatorė Izolda Keidošiūtė - įdomiau už patį filmą. Nemanau, kad jai pačiai patiktų.
Populiarus prancūzų režisierius Patrice’as Leconte’as sukūrė melodramą “Mergina ant tilto” - turbūt nebėra jos nemačiusiųjų. O šiandien - amerikietiškas viens kitą gelbstinčių savižudžių poros variantas, “Keršytojai: žaidimas dviems” (1 Baltijos kanalas, 11.40 val.). Šį kartą labiau pabrėžiami komediniai situacijos aspektai, nors geri aktoriai Samas Neillas ir Christine Scott-Thomas iki šiol lyg ir nerodė didelio potraukio komedijai.
TV1 kanalas moka rasti neblogų filmų, kurie nėra labai nauji, tačiau suranda žiūrovų ir šiandien. Tokia amerikinė drama “Firma” (21.00 val.), kurioje jauną perspektyvų advokatą vaidinantis Tomas Cruise’as yra priverstas blaškytis tarp visagalės Firmos ir nemažiau visagalio FTB.
Mano manymu, tiesiog puikus Samo Raimi trileris “Paprastas planas” - tik kas gi žiūrės tokio pavadinimo juostą? Matyt, taip samprotavo “RenTV” kanalo darbuotojai, pervardiję filmą “Krepšiu su milijonais” (0.05 val.) ir sykiu tuojau atvėrę visas kortas. Šis trileris retenybė jau vien dėl to, kad jo herojai, netašyti vyrukai iš Minesotos gilumėlės, turi charakterius. Ypač įsimena Billy Bobas Thorntonas, šiek tiek komiškas, trenktas provincialas nenusimaunama nudriskusia vilnone kepuraite, visai ne toks elegantas, koks jis filme “Žmogus, kurio nebuvo”. Iš esmės sudužusiame lėktuve rastų pinigų, žlugdančių naivių prasčiokų likimus, istorija - ne tiek trileris, kiek tragikomedija. Bent man taip atrodo.
Lenkai demonstruoja tarptautiniuose festivaliuose premijuotą “Bodeno ežerą” (PoloniaTV, 22.00 val.), subtiliai sukurtą pagal įsimenančią Stanislawo Dygato prozą. Jauno inteligento iliuzijas ekrane negailestingai griauna prasidėjęs karas, deportuotųjų stovyklos aplinka.
Ketvirtadienis
Pavadinimas “Mūsų dienų apokalipsė” turbūt nieko nebenustebins: klasikinis Franciso Fordo Coppolos filmas, epinė kino drobė, medžiaga pasirinkusi Vietnamo karą, Kambodžos džiungles. O ką reiškia “Sugrįžimas”? Ne, ne tęsinį. Tai reiškia, kad autorius nebuvo galutinai patenkintas kažkada jam prodiuserio padiktuota kūrinio struktūra, o dabar rado galimybę pateikti publikai vadinamąją “režisieriaus versiją”. Ji su baisiausia pompa buvo pademonstruota 2001 metų Kanų kino festivalyje, ten pat, kur 1979-aisiais “Auksinę palmės šakelę” nuskynė pirmoji.
Režisierinių versijų mada palietė ne vien Coppolą, nors kur kas daugiau sovietų skriausta Kira Muratova šiandien nė neturėtų medžiagos atstatyti pradiniam, necenzūruotam savo niokotų filmų sumanymui. O Holivude niekas nedingsta.
Ar “Mūsų dienų apokalipsė. Sugrįžimas”, kurį “Snobo nakčiai” dovanoja LNK (22.35 val.), taip jau labai skiriasi nuo ano varianto? Metražu - taip, bet per jį, per nepanaudotas ir vėl įmontuotas scenas kartais kenčia filmo ritmas. Esmė lieka ta pati. Ta pati kapitono Vilardo (Martinas Sheenas) kelionė džiunglėmis, ieškant atsiskyrusio nuo armijos, savą tobulos prievartos miniatiūrą sukūrusio pulkininko Kurco (Marlonas Brando - tiesiog nepamirštamas; gal šiuo rodymu Lietuvos snobai pagerbs didžio aktoriaus, visai neseniai išėjusio, atminimą?). Tas pats napalmo kvapas, regis, sklindantis iš ekrano, toji pati siaubinga sraigtasparnių ataka, paradoksaliai lydima Wagnerio “Valkirijos”. Ne antikarinis filmas, tiksliau, ne vien antikarinis: būtent kare atviriausia forma reiškiasi gundantis, masinantis Blogis. O jis juk kiekvienam nesvetimas net buityje. Kaip Coppola sugebėjo sukurti ir įspūdingą reginį, ir prisodrinti jį filosofinių apmąstymų apie žmogaus prigimtį? Atsakymas vienas - talentas.
Su LNK ir konkuruoja, ir ne (nes laikas kitas) TV1000 kanalas, per vieną dieną siūlantis net tris puikius filmus. Apie visus šiuose puslapiuose jau rašyta ne kartą, o vis dėlto priminsiu: “21 gramas” (13.00 val.) - savitas kinas apie žmogaus nuolatinį svyravimą tarp gyvenimo ir mirties, tarp meilės ir tuštumos. Australų “Tvora triušiams” (15.10 val.) kelia žemyno čiabuvių problemas ir rimtai, bet patraukliai svarsto, kas gi toji tikra civilizacija, ar kai kurie beraščiai nėra gilesnių principų žmonės už galingiausius, organizuotus biurokratus. Bosnio Emiro Kusturicos “Juoda katė, baltas katinas” (21.00 val.) laisvūnų čigonų gyvenimo odisėja gali pralinksminti ir labiausiai rudens depresijoms pasiduodančius.
Kitaip linksmina BTV kanalas. Būdamas TV4, jis į naujojo rusų kino ciklą neretai įtraukdavo baltarusių juostas. Dabar, pavadinimui pasikeitus, nueita toliau: visai naujas ukrainiečių, taip jautriai vertinančių savo savarankiškumą, trileris apie šantažą “Laukinė kaimenė” (21.20 val.) irgi rodomas kaip “Naujasis rusų kinas”. Įdomu, ar linksmintųsi kaip aš filmo kūrėjai bei Ukrainos ambasada. Nors ką gali žinoti - gal greit po ta rubrika čia pasirodys ir filmai “iz Pribaltyki”? Negi kanalui, keičiančiam pavadinimus, niekas kita nepasikeitė?
Penktadienis
Margas vaizdelis. Pramoginė produkcija pirmauja, kaip, tiesą pasakius, visuomet ir būna. Vėl vaiposi Jimo Carrey “Kaukė” (LNK, 21.35 val.), triukšmauja eiliniai, ir ne geriausi iš dešimčių ekranizacijų “Trys muškietininkai” (TV3, 20.30 val.), rusų nebrendilos studentai atvirai kviečia į lovą: “Pasimylėkime” (kabelinės televizijos, 20.45 val.). Na, toks “Amerikietiško pyrago” rusų variantas.
Visada penktadieniais džiaugdavausi TVP1 rubrika “Kinomano abėcėlė”, kurioje rodoma klasika. Bet šįkart ypatingo drebulio nejuntu, nes Christiano Jacques’o 1947 metų “Parmos vienuolynas” (13.45 val.) gali nebent pradžiuginti Gerard’o Philippe’o žaviu Fabricijum, supažindinti su šia ryškia, tik neilgai spindėjusia prancūzų kultūros figūra, o pati juosta tik sausai, pedantiškai perpasakoja storą Stendahlio romaną. Liūdniausia, kad rodoma tik pirmoji serija, vadinasi, kitas penktadienis irgi bus nykokas.
Gerą “Moters kvapą” rodo TV3 (22.30 val.). Psichologiškai niuansuotas pasakojimas apie aklą, tačiau gyvenimo geismo nepraradusį karininką nėra originalus amerikiečių sumanymas. Paprastai esu nusiteikęs prieš naujas filmų versijas, tačiau ir ankstesnis tokio paties pavadinimo bei siužeto italų kūrinys, ir šis - abu savaip trikdo. Reikalas tas, kad pagrindinius vaidmenis juose visiškai savaip sukūrė savo kūrybinį apogėjų gyvenę aktoriai: Italijoje - Vittorio Gassmanas, Holivude - Alas Pacino.
Šiek tiek stebina (nors kas mūsų laikais begali stebinti?) Lietuvos nacionalinės televizijos nenoras - išskyrus antrosios programos Retrospektyvą - kažkaip sieti filmus, mąstyti apie sistemą, tuo šviečiant smalsesnį žiūrovą, - ypač kai tam yra medžiagos. Aną savaitę minėjau LTV rodytą prancūzų “naujosios bangos” metro, detektyvų karaliaus Claude’o Chabrolio “Įpykusį policininką”. Šiandien per LTV - vėl Chabrolis, vėl jo detektyvas, panašu, vienas iš meistriškiausių - “Inspektorius Lavardenas” (23.55 val.). Maža to, iš ryto demonstruojama net tarsi kokia įžanga vakariniam seansui - dokumentinis filmas “Klodas Šabrolis: mano pirmasis filmas” (13.50 val.). Bet kai visa tai pateikiama pabira forma, be ryšio, be jokių reklamos akcentų, galimybės atrodo prarastos.
Bet ar ne per daug noriu? Juk vakar rodytos Coppolos “...apokalipsės” vienoje spaudos anotacijoje radau žodį “priekvailis”, skirtą filosofuojančiam Blogio apologetui pulkininkui Kurcui apibūdinti. O jūs dar tauškiate: Europa, Europa...
