Visada programose pirmiausia ieškai premjerų. Tai reiškia nebūtinai 2004 metais išleistus filmus, bet tokius, kurių televizijos dar pernelyg nenučiupinėjo. Ką gi, šią savaitę tokių bus ir net įdomių.
Šeštadienis
Tiesa, vienas šios dienos filmas datuotas kaip tik 2004-aisiais. Vengrų kilmės režisierius Tiboras Takacsas jį pavadino kaip kokią Vakarų televizijos laidą: “Gamtos šėlsmas: žemės drebėjimas” (BTV, 20.15 val.; kartojama penktadienį, lapkričio 12 d., 14.40 val.). Tarptautinės gamybos (Kanada, Lietuva, Didžioji Britanija) juosta jautriai rūpinasi rusų atominių elektrinių nesaugumu. Apie meniškumą kalbėti nėra prasmės, galima nebent pasidžiaugti, kad tarp filme matomų nežinomų veidų pasirodys ir savi, pažįstami: Sauliaus Sipario, Dalios Michelevičiūtės, Monikos Bičiūnaitės.
Iš tų filmų, kurie ne kartą Namų kine pabuvo, priminčiau gal tris: “Asmens sargybinį” (LNK, 16.00 val.), kuriame Kevinas Costneris stropiai - gal net pernelyg stropiai, asmeniškai - saugo popžvaigždę Whitney Houston, klasikinį Briano De Palmos gangsterinį filmą “Neliečiamieji” (LTV, 22.15 val.) apie auksinius Čikagos laikus, kai čia veikė pats Al Capone (vėl Kevinas Costneris ir visa vyrų žvaigždžių gvardija: Robertas De Niro, Sheanas Connery, Andy Garcia), na, dar rečiau rodytus “Andželos pelenus” (TV3, 22.45 val.). Tikiu, kad ir mūsų dienomis dar atsiranda žiūrovų, norinčių pamatyti realistinį epochos, charakterių vaizdą; visa tai jie ras Alano Parkerio niūriame filme apie 1935 metų Airijos skurdą, apie psichologiškai motyvuotus varganos sutuoktinių poros (Emily Watson, Robertas Carlyle’as) santykius.
TV1 kanalas, ištikimas savo gerbtinam principui ieškoti retų, negirdėtų filmų, kartais parodo kažką vien tik dėl to principo. Taip yra su nevykusia komedija “Gražuolė ir pabaisa” (21.00 val.), kur amerikietė kosmetologė skleidžia Vakarų gyvenimo būdo idėjas nykioje Rytų Europoje ir kur bene vienintelis malonumas - vėl susitikti su buvusiu Džeimsu Bondu (ir kitų įdomių vaidmenų kūrėju) Timothy Daltonu. Tai lietuviška TV premjera, bet kas iš to?
TV1000 sugalvojo šiandien parodyti bent du lenkų režisierės emigrantės Agnieszkos Holland filmus. “Trečiasis stebuklas” (17.00 val.) - ne pati kvailiausia juosta apie religinę ekstazę, kurioje įsimena Eddo Harrio, vaidinančio Vatikano atstovą, vaidyba. Na, o daug kartų jau rodytas “Visiškas užtemimas” (21.00 val.) be nutylėjimų primena prancūzų poetų Verlaine’o (Davidas Thewlis) ir Rimbaud (Leonardo Di Caprio) draugystės erotinį pobūdį. Tiesą pasakius, Holland yra sukūrusi ir stipresnių filmų.
Būčiau sau neištikimas, jei neatkreipčiau jūsų dėmesio ne į filmą, o į Vitalijaus Vulfo laidą apie Marlene Dietrich (RTR Planeta, 18.15 val.). Štai kur buvo ir kino žvaigždė, ir dainininkė, ir apskritai “moteris visiems laikams”!
Sekmadienis
Šiandien tikrai apstu pačių įvairiausių, skirtingiausiems skoniams skirtų filmų - senesnių ir naujesnių, bet dažniausiai profesionalių ir įdomių.
Pavyzdžiui, man geriausiu lietuvių režisieriaus Gyčio Lukšo filmu iki šiol atrodo jo 1977 metų juosta “Mano vaikystės ruduo” (20.10 val.; kartojama trečiadienį, lapkričio 10 d., 16.05 val.), kurią šiandien LTV2 įtraukė į savo Retrospektyvą. Subtilus paveikslas jaunuolio, priversto rinktis tarp romantiškojo požiūrio į pasaulį ir dalykiškai ironiško. Pastarajam atstovauja su tragikomišku atspalviu Algimanto Masiulio sukurtas matininko Teofilio portretas. Jauno režisieriaus ir jauno rašytojo Juozo Apučio susitikimas buvo labai vaisingas.
Pernykštė Herberto Rosso drama “Favoritas” (TV3, 20.20 val.; kartojama ketvirtadienį, lapkričio 11 d., 12.00 val.) gali imponuoti ne vien tiems, kurie dievina žirgų sportą, - mat ryškūs Jameso Bridgeso, Chriso Cooperio charakteriai iliustruoja “žmogiškųjų aistrų naštą” taip, kad gali tikti bet kokiai žmogaus veiklos sferai. Daug kartų jau rodyta “Lužino gynyba” (BTV, 22.00 val.), aišku, nepasiekia Vladimiro Nabokovo prozos aukštumų, bet aistros klesti ir čia, Johno Turturro garsusis šachmatininkas kartais atrodo kaip apsėstasis.
TV5 kanalas, niekaip nesuskumbantis įsirengti interneto svetainės, kartais verčia klaidžioti tarp pavadinimų ir ciklų. Bet galiu garantuoti, kad šiandien per jį - savitas ne vien erotinio atspalvio australų režisieriaus Franko Howsono filmas “Medžioklė” (19.00 val.; kartojama penktadienį, lapkričio 12 d., 10.00 val.). Johnas Savage’as įtikina savuoju herojumi, darančiu viską, ką nori - net jeigu kalba apie ištekėjusią sekretorę. Bet toks gyvenimo būdas slepia pavojų, ne vien tiesioginių, o ir psichologinių. “Medžioklės” mūsų teleekranuose berods dar nebuvo.
Mėgstantys politinį kiną gali pažiūrėti kupiną įtampos Rogerio Donaldsono filmą apie siaubingąją, tik sovietinėje spaudoje tuomet beveik nutylėtą “Karibų krizę” - “Trylika lemtingų dienų” (LNK, 20.20 val.). Melodramos gerbėjų dėmesiui - ilgas ir labai egzotiškas Claude’o Leloucho filmas “O dabar... ponios ir ponai” (LTV, 21.00 val.); gaila, kad dainininkė Patricia Kaas, turėdama vos minimalių dramos aktorės duomenų, niekaip negali būti lygiavertė gero aktoriaus Jeremy Ironso partnerė. Na, ką gi, patikėsime jų meile ir nuotykiais šiaip, be motyvų - juk melodrama... Na, o tie, kurie nori skaniai pasijuokti, šiandien gali pasirinkti veiksmo filmą “Barbė” (TV3, 23.00 val.), kuriame įspūdingų formų kanadietė Pamela Anderson gelbsti visą pasaulį.
Specialiai skirsnio pabaigoje palikau reikšmingiausią dienos filmą “Sarabanda” (RenTV, 23.50 val.). Švedų metras, 86 metų Ingmaras Bergmanas statė jį pernai, kaip paprastai apsidrausdamas tikinimais, kad tai jo paskutinis filmas. Unikalus žmogus! Atrodo, jau iš tiesų paliko režisieriaus krėslą, rašo scenarijus ir atiduoda juos kitiems, tačiau matyti, kad tie kitų sprendimai jo netenkina, ir padžiuvęs patriarchas vėl pats stojasi už kameros.
Bergmano kūryboje apstu sąsajų. Štai ir “Sarabanda” savaip pratęsia prieš 30 metų jo statytas “Šeimyninio gyvenimo scenas”. Ten regėjome dar jaunų Marianos (Liv Ulmann) ir Johano (Erlandas Josephsonas) meilės krizę. Tie patys herojai, tie patys aktoriai “Sarabandoje” - jau seneliai. Šiandien pagrindinė juos kankinanti problema - anūkės Karinos (Julia Dufvenius), protestuojančios prieš tėvo despotizmą, norinčios palikti namus, likimas. Atrodytų, metų metus skaitai tą pačią vis pasipildančią knygą ar dienoraštį. Ir nepabosta, nes senasis kūrėjas, kaip visuomet, tiksliai jaučia šios dienos svarbiausias problemas, tik iš aktualijų lygio kilsteli jas į filosofinį.
Pirmadienis
Nebe pirmą kartą rusų TV kanalai aplenkia neskubančius mūsų platintojus. Ir šį kartą - kino teatruose dar teberodoma pilnametražė animacija “Trijulė iš Belvilio”, o “RenTV” atima iš jų potencialius žiūrovus. 12.00 val. rodomas tarptautinis (Prancūzija, Belgija, Kanada, Anglija) filmas skirtas labiau suaugusiųjų auditorijai: mat šioji geriau supras ir filmo liūdnoką ironiją, ir aliuzijas į senąjį kiną, ir žavingą nekomercinę kūrinio stilistiką. Pati istorija apie berniuką, gelbstimą iš mafijos nagų, čia nėra svarbiausia, svarbu, kaip subtiliai tai parodyta.
Ne taip dažnai televizijos mus lepina miuziklo žanrais. Atsižiūrėjome pernykštės “Čikagos”, į kinų ekranus atžygiuoja “Operos vaiduoklis”, o šiandien galime prisiminti 1985 metais Richardo Attenborrough sukurtą specifinį, nes realistinį miuziklą “Kordebaletas” (RenTV, 13.20 val.). Paprastai miuziklai savuoju sąlyginumu pateisina bet kokią neįtikinamiausią istoriją, o čia neriama į paties žanro užkulisius, rodomas žiaurus atrankos procesas, kai iš 16-kos, atrodo, tobulų šokėjų vis dėlto reikia atrinkti aštuonis, tobuliausius, kai šventei scenoje būtinas juodas varginantis darbas. Beje, režisierių ekrane, irgi išsikraudamas iki prakaito, rodo Michaelas Douglas.
“Prarastąjį” (1 Baltijos kanalas, 20.50 val.), šią naują “Robinzono Kruzo” kino versiją, teleekranuose jau matėme. Nenuobodu, nes žmogaus ryžtą išgyventi stipriai motyvuoja Tomas Hanksas. Negaliu nieko konkretesnio pasakyti apie “Titaniko” kambarinę” (TV1, 21.00 val.). Atrodytų, kad meilės istorija, įsiplieskusi tarp jaunuolio ir dar nežinančios, kad yra pasmerkta, merginos, tegali būti spekuliatyvi melodrama. Bet kadangi juostą režisavo talentingas, sumanymų kupinas ispanų režisierius Bigas Luna, galimas dalykas, tai bus ir kažkas priimtinesnio.
Antradienis
Aliaskos baltosios naktys vieną džiugina, o kitą tik vargina. Prasideda “Nemiga” (LTV, 21.10 val.), nuo kurios filme kenčia išsekinto veido Alo Pacino seklys. Drauge su porininku (Martinas Donovanas) herojus atvyko čia tyrinėti nužudymo bylos, bet pamažu detektyvo žanras tarsi kinta mūsų akyse, darosi panašus į moralinę dramą. Nenuostabu: apie jauną režisierių Christopherį Nolaną kaip apie genijų visi kalbėjo jau po jo pirmosios juostos “Memento” (“Prisimink”) ir “Nemiga”, aišku, ne genialus, bet tikrai geras filmas.
Nežinantiems užsiminsiu, kad mielasis Robinas Williamsas būtent šioje juostoje, režisieriaus įtikintas, griauna savo ligtolinį amplua.
“Geras” - gana beprasmiškas žodis, norint apibūdinti ispanų siaubo juostą “Kiti” (TV1000, 21.00 val.), kurioje tvyro lygiava tarp gyvųjų ir mirusiųjų, o namas amžinai užtrauktomis užuolaidomis tampa personažu, lygiaverčiu, tarkim, Nicolei Kidman.
Bet apie “Kitus” jau tiek rašyta - kaip ir apie klasikinį fantastinio veiksmo filmo pavyzdį “Likvidatorius” (TV1, 21.00 val.). Ridley Scottas iš tikrųjų pavadino šią juostą “Bėgančiu ašmenimis” ir tai labai tiksliai apibūdina Harrisono Fordo herojaus, gaudančio replikantus, situaciją šiame nė akimirką neprarandančiame įtampos kūrinyje.
Tikru “naujuoju rusų kinu” šį kartą nustebino kanalas “Naše kino”, pastaruoju metu įstrigęs sintetiniuose 8-ojo dešimtmečio sovietiniuose padirbiniuose. Šiandien (17.45 val. ir kitądien 10.45 val.) jis nelauktai demonstruoja visai naujo filmo “Plikledis” telepremjerą.
Šią nervingą, sąmoningai išdrabstytą, “godariška” kino kalba perteikiančią šiuolaikinės Maskvos gyvenimo baisumą, pastatė kino kritikas Michailas Brašinskis ir tai tuojau leido jo plunksnos broliams iš filmo nepalikti akmens ant akmens. O “Plikledis” gerai praėjo Berlyno festivalyje, Vakarai jį apskritai žiūri noriai. Man patinka, kad ekrane ne viskas išaiškinta iki galo. Kas grasina jaunai įžūliai advokatei (Viktorija Tolstoganova)? Kaip su pagrindine istorija susieti pasakojimą apie Maskvos gėjus? Ir ar iš viso yra ta “pagrindinė istorija”? O gal autoriui svarbiau perteikti tą kiekvienos sekundės rizikos atmosferą, kuri šiandien tvyro buvusioje “pasaulio sostinėje”? Polemiška, bet įdomu.
Trečiadienis
Šiandien - gana nemažai retesnių, televizijose nematytų, kad ir įvairaus meninio lygio kino juostų.
Antai 1 Baltijos kanalas, jau senokai rodęs ką nors įsimintinesnio, nutarė palepinti nauju originaliojo brito Neilo Jordano filmu “Geras vagis” (11.15 val.). Atrodo, kiek sykių esame matę ekrane prancūzų Rivjeros grožybes, o jų fone - ryžtingai nusiteikusius nusikaltėlius. Naujasis kūrinys - ir apie tai, ir truputį ne apie tai, nes Jordanas tiesiog nesugeba kartoti svetimų klišių. Apsiginklavęs superironija, jis rodo “Paskutinį pono Bobo smūgį” (taip “Geras vagis” vadinamas kai kuriose šalyse). Bobas - patyręs aferistas (Nickas Nolte), sumanęs vieną “amžiaus akcijų”. Bet viskas klostosi tarsi ir ne pagal jo scenarijų. Be to, filme gražiai pastebėta, kaip į turtingiausias pasaulio vietas skverbiasi Rytų Europos banditai. Ne veltui ir daug vaidmenų čia suvaidino gruzinai, rusai, o bosnių režisierius Emiras Kusturica pasirodė kažkokiu Vladimiru.
Kito retesnio filmo “Restauracija” (TV1, 21.00 val.) siužetas tarsi tiktų komedijai, bet sukurta drama. 1663 metų Londonas. Jaunas gydytojas (Robertas Downey jaunesnysis) išgelbsti karališkosios aplinkos šunytį, gauna privilegijų, bet už tai turi mokėti - amžinu dėkingumu, virstančiu jau kone vergystės forma. Ekrane surinktas įstabus aktorių ansamblis: antai karalių Karlą vaidina Samas Neillas, dar pasirodo Hugh Grantas, Meg Ryan, Davidas Thewlis, o galutinis rezultatas - ir patrauklus, ir net savaip prasmingas.
Sunkiau ką nors gera pasakyti apie šios dienos rusiškus filmus. “Juodasis kvadratas” (1 Baltijos kanalas, 23.20 val.) - politinis detektyvas, kurtas 1992 metais, kai buvo labai paprasta ir madinga keikti Brežnevą ir jo korumpuotą aplinką. Dar prieš metus pasirodęs “Raganosis” (RTR Planeta, 23.00 val. ir kitądien 16.10 val.) - tiesiog menko polėkio anekdotų komedija, įsidėmėtina nebent dėl to, kad čia prieš emigravimą į JAV paskutinį vaidmenį sukūrė gabioji Jelena Solovej.
Labai skaudžią, poetišką autorinę Tadeuszo Konwickio juostą “Paskutinė vasaros diena” (TV Polonia, 22.20 val. ir kitądien 8.05 val.), premijuotą Venecijoje, Edinburge, dar aibėje kitų festivalių, kartą pamačius jau sunku užmiršti. Lyg nieko nevyksta - tuščias paplūdimys, du nerandantys bendros kalbos žmonės - vyresnė moteris ir jaunuolis. Bet Lenkijos kinui tai - po ekspresyviosios Wajdos filmų kalbos - tarsi esminis posūkis į modernesnę estetiką.
Ketvirtadienis
Tragikomedija “Vunderkindai” (LNK, “Snobo naktis”, 22.35 val.) berods dar irgi nesilankė Namų kine. Gero profesionalo Curtiso Hansono (“Miegamojo langas”, “Ranka, supanti lopšį” ir kt.) pastatyti, jie pasakoja apie sugriūvančius it lavina visokius nemalonius dalykus, apie kuriuos profesorius Tripas (Michaelas Douglas) anksčiau nė pagalvoti negalėjo. Jį už gerklės čiumpa literatūros agentas, nes profesorius jau septynerius metus vilkina naują knygą. Išeina žmona. Pasirodo, kad Tripo ištekėjusi meilužė (Frances McDormand) tapo nėščia. Ir taip toliau... Senieji vunderkindai linkę pasuoti.
Mažiau įdomūs, kad ir visai nauji, prancūzų “Slaptieji agentai” (RenTV, 19.00 val. ir kitądien 8.50 val.), kad ir surinkę vaidinti Vincentą Casellį, Monicą Belucci, Andre Dussolier. Tiesiog visi tie koviniai filmai, kurių pagrindinis baubas yra rusų mafija, spėjo gerokai nusibosti. Galbūt tai ir atitinka realybę, bet meno ir realybės - kiti dėsniai. Tai tik prie sovietų kaldavo į galvas, esą “menas turįs atspindėti gyvenimą”. Ot, ir ne, menas niekam neskolingas, nieko jis “neprivalo”, dažniausiai jo užtenka pačiam sau.
Geras, kad ir matytas Aleksejaus Balabanovo filmas, provokuojančiu pavadinimu “Apie išsigimėlius ir žmones” (Naše kino, 21.30 val. ir kitądien 14.30 val.). Tai buvo dar tie laikai, kai talentingas režisierius leisdavo sau estetizuoti, o ne spekuliuoti aktualiomis temomis. Senojo, kažkokio nesveikai sustingdyto Peterburgo vaizdas, vokiečių tvirkintojo Sergejaus Makoveckio paveikslas, naivusis sadomazochizmas - ne, tai žinoma, ne “Karas” ir ne “Brolis-2”.
Kaip malonu, kad kažko netenka nė komentuoti. TV5 kanalo indų cikle - “Disko šokėjas” (19.05 val.). Ir kaip negėda, kai patys indai jau seniai tyčiojasi iš tokio beraščiams, žemiausioms kastoms skirto kino. Lietuvoje tai turbūt dedikuojama tiems, kuriuos norima išsaugoti kaip “runkelius”.
Penktadienis
Neišraiškingo repertuaro dienoje, kaip tas anekdotinis “Disko šokėjas”, pirmiausia išsiskiria panašaus minties lygio hitas “Mumija” (TV3, 20.30 val.), neva pasakojantis apie senovės Egiptą, o iš tikrųjų pamokslaujantis: neišleisk džino iš butelio. Įspėjimu jaunoms panelėms, kurioms visai nebūtina lankytis egzotiškame Tailande, skamba ir “Griūvantys rūmai” (TV3, 22.50 val.).
Amerikiečių skandalisto Larry Clarko, įtartinai prieraišaus vien paauglių temai, “Neapykantoje” (LNK, 23.45 val.) nebe taip akcentuojamas seksas kaip kokiame “Kene Parke”, užtat atleidžiamos vadžios, vaizduojant paauglių agresiją. Aš nemanau, kad kinas gali turėti tiesioginių įtakų žiūrovams, bet vis dėlto suplanuotos žmogžudystės istoriją labai nemalonu žiūrėti.
“Zonenšainų šeima” (TV1000, 10.30 val.) - tai rimtas, bet kažkoks labai jau pedantiškas didžiojo vengro Istvano Szabo kūrinys, epiškai pasakojantis apie žydų dinastijos likimus. Nors kūrinys ir netrumpas, vis dėlto susidaro įspūdis, kad jame tiesiog apžvalgos principu perbėgama per visus XX amžiaus kataklizmus - karus, revoliucijas, koncentracijos stovyklas. Laimė, po “Zonenšainų...” Szabo sugebėjo atgauti kūrybinę formą, statydamas polemines “Šalių nuomones”.
Net keista, bet šią apžvalgą man nori nenori tenka užbaigti rusų režisieriaus Vitalijaus Melnikovo jautria komedija “Čiča” (Naše kino, 21.35 val.), herojumi pasirinkusią kuklų ir gerą žmogų, dainų ir šokių ansamblio solistą, kuris visą gyvenimą dainavo... ne savo balsu. Tikras bosas Čičulinas (Čiča) dainuodavo tenoru, norėdamas gelbėti padėtį ansamblyje, bet juk kiek realiame gyvenime piliečių, kurie dainuoja “ne savo balsu” perkeltine prasme - visiškai sąmoningai ir piktybiškai.
