romualdas ginevičius

Socialiai remtini jaunuoliai, kurie įstojo į mokamą vietą aukštojoje mokykloje, ne tik turi imti paskolą ir mokėti palūkanas, bet dar ir netenka 390 litų socialinės stipendijos. "Padėtis nekokia, tikras dugnas", - prisipažino alytiškė Meilė A. (pavardė redakcijai žinoma), turinti invalidumą ir gyvenanti drauge su bedarbiu vyru. Nors abu dėl finansinių rūpesčių priklauso socialiai remtinų asmenų grupei, jie vis vien ryžosi išleisti dukterį į Vilnių studijuoti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius (VGTU) prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius, universitete įdarbinęs savo žmoną, supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Tai trečiadienį paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tyrimas dėl to, ar interesų nesupainiojo už autorinį atlyginimą skaitydamas paskaitas VGTU įsteigtoje viešojoje įstaigoje Kokybės vadybos centre, bus tęsiamas, kol bus suformuota visa komisija.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį pranešė tęsianti tyrimą dėl to, ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų universitete įdarbinęs savo žmoną ir skaitąs paskaitas VGTU įsteigtoje viešojoje įstaigoje Kokybės vadybos centre.. Į etikos sargus kreipėsi ir universiteto pedagogų bendruomenė, ir Seimo nariai Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Dalia Kuodytė ir Vytautas Grubliauskas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį skelbs, ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų universitete įdarbinęs savo žmoną. Į etikos sargus kreipėsi ir universiteto pedagogų bendruomenė, ir Seimo nariai Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Dalia Kuodytė ir Vytautas Grubliauskas.

Startavus mokslo ir studijų reformai dar šiemet galime pamatyti pirmuosius universitetų susijungimus, sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ketvirtadienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi. "Šiais metais prasidės aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija. Kelios valstybinės kolegijos jau šiemet susijungs, manau universitetų lygiu pirmuosius susijungimus mes matysime dar šiemet", - teigė G. Steponavičius.

Didžiųjų Lietuvos universitetų rektoriai pernai uždirbo šimtatūkstantines sumas. Iš tarnybinio atlyginimo ir priedų iš biudžeto, priemokų už papildomus darbus, atlygio už autorinius darbus ir priedų iš specialiosios programos lėšų Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius per mėnesį vidutiniškai iki mokesčių gaudavo 29 738 litus pajamų. Tai manyti iš universiteto žiniasklaidai patiektų duomenų.

Atleidus nevalstybines aukštąsias mokyklas nuo pelno mokesčio, mokslas studentams neatpigtų, nurodė šių mokyklų atstovai. „Ypač studentų įmokų dydžio tai nepaliestų, nes to pelno mes nelabai turime. Pelno mokestis - nėra esminis dalykas. Svarbiau, kad būtų sukurta konkurencinė sistema, kurioje lygiomis teisėmis dalyvautų ir valstybinės, ir nevalstybinės aukštosios mokyklos“, - BNS pirmadienį sakė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslų prorektorius Petras Baršauskas.

Vilniaus universitetas (VU) buvo paskelbęs, kad jo atstovai antradienį vykusiame akademinės bendruomenės mitinge nedalyvaus, tačiau VU rektorius išplatino mitinguoti raginantį organizatorių laišką, o kai kur nevyko paskaitos. Akademinė bendruomenė aukštojo mokslo reformos klausimu nėra vieninga.

Valdančiųjų siūloma aukštojo mokslo reformą akademinę bendruomenę padalino į dvi stovyklas: vienų aukštųjų mokyklų vadovai paskelbė remiantys aukštojo mokslo reformą, kitų - visiškai su ja nesutinkantys. Vilniaus universitetui (VU) po aukštojo mokslo reformos gali tekti mažinti dėstytojų etatus, tačiau pačią reformą VU prorektorius Juozas Lazutka vertino palankiai. „Etatus gali teikti mažinti dėl to, kad galime nesurinkti studentų į kai kurias specialybes.

Politikai ir akademinės bendruomenės nariai aiškina, kad iš naujos aukštojo mokslo reformos naudos neturės nei universitetai, nei studentai, nei visuomenė. „Lietuvių tauta eis ubagais su tais krepšeliais“, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Asta Lapinskienė.

Aukštosios mokyklos neketina paskelbti studentų priėmimo taisyklių tol, kol nebus priimtas naujasis Mokslo ir studijų įstatymas. Rektorių konferencijos pirmininkas Romualdas Ginevičius sako, kad pirmadienį aukštosios mokyklos paskelbs tik priėmimo sąlygas, kurias bus galima sužinoti po pietų. „Mokyklos neskelbs taisyklių, nes jų negali skelbti. Aukštosios mokyklos skelbs tik sąlygas arba principus. Nemažai dalykų, priklausančių taisyklėms, įdėta įstatyme, o jis nepriimtas.

Jie nepastebimi. Jie beveik nematomi. Tačiau jų veikla neįsivaizduojamai svarbi valstybei, tiksliau – jos piliečių skurdinimui. Į sunkmetį pasaulį atvedė tarptautiniu mastu veikiantys Amerikos finansiniai aferistai. Kai kas jau paskelbė jų sąrašus, kai kas tvirtina, kad tikrųjų pasaulinės krizės sukėlėjų pavardžių niekad nesužinosime. Sunkmetis buvo sukeltas pridalijus žmonėms pigių būsto paskolų.

Šiandien Kaune vyksta devyniolikos aukštųjų mokyklų mugė. Čia moksleiviai kviečiami susipažinti su galimybėmis studijuoti. Tačiau atsakymų į labiausiai rūpimus klausimus jaunuoliai negaus, nes jų nežino net patys rektoriai. Rektoriai ateinančio rudens laukia apimti tokios nuotaikos, tarsi būdami akli tamsiame kambaryje gaudytų juodą katiną, kurio ten nėra. Jų nuomone, Vyriausybei reikia skubiai įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kitaip rugsėjį pirmakursių gretos gali būti retos kaip niekada.

Aukštojo mokslo sistema ruošiama dar vienai pertvarkai. Nors valdžios vyrai jau regi gražias „revoliucinės“ reformos vizijas ir studijų kokybės pagerėjimą, akademinės bendruomenės atstovai siūlomus pakeitimus komentuoja atsargiai ir linkę palaukti baigto projekto. Finansuojamųjų mažės Vakar Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamoms Mokslo ir studijų įstatymo projekto pataisoms, numatančioms studijų finansavimo tvarkos pakeitimus ir studijų krepšelio įvedimą.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius vakar Vyriausybės strateginio planavimo komitete pristatė numatomus kitų metų aukštojo mokslo pokyčius, kuriais bus siekiama užtikrinti geresnės kokybės studijas - reformuojant studijų finansavimo ir universitetų valdymo sistemas.

Universitetuose valstybės finansuojamų vietų skaičius turėtų mažėti, kolegijose didėti, skiriant kolegijų studentų krepšeliams daugiau pinigų. Tai po pirmadienį vykusio Strateginio planavimo komiteto posėdžio žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. „Skirtingi krepšeliai bus taikomi universitetams ir kolegijoms.

Naujoji Vyriausybė mažins universitetų skaičių ne per prievartą, o primygtinai ragindama juos jungtis savanoriškai. Rektoriai šiam žingsniui esą turėtų ryžtis dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai numatytų 150 mln. litų. Siekiant pertvarkyti universitetų, akademijų ir kolegijų tinklą, Vyriausybės programoje, be kita ko, numatyta skirti per 150 mln.

Universitetai baiminasi, kad mokant už studijas ne avansu, o pasibaigus semestrui, jie neišsireikalaus įmokų už studijas iš „nubyrėjusių“ studentų. Būsimas Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kol kas neatsako, ar universitetams valstybė padengs iškrentančių studentų mokymo išlaidas.

Lietuvos kariuomenės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai sutarė dėl bendradarbiavimo studijų, mokslo ir techninės kūrybos srityse. Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo spaudai, pagal trečiadienį pasirašytą sutartį kariuomenė ir universitetas sieks panaudoti mokslo pasiekimus karinėms reikmėms, vykdys bendrus projektus, skirtus Lietuvos kariuomenės pajėgumams, techninei bazei, karių profesiniam rengimui tobulinti.

Šalies darbdaviai nepatenkinti, kad priėmus į darbą aukštųjų mokyklų absolventus tenka nemažai investuoti į jų mokymus, nes studentų parengimas esą neatitinka darbo rinkos keliamų reikalavimų. Savo ruožtu aukštojo mokslo įstaigų darbuotojai darbdaviams siūlo liautis kritikuoti universitetus ir pamąstyti apie savo įnašą į būsimųjų darbuotojų parengimo procesą. „Man nepatinka vienaprasmis tvirtinimas, kad aukštosios mokyklos prastai parengia specialistus.

Švietimo ir mokslo viceministrės Virginijos Būdienės prognozes, kad studijų kaina šalies aukštosiose mokyklose gali išaugti beveik dvigubai, universitetų valdžia vadina nepagrįstomis.

Aukštojo mokslo reforma ir toliau nejuda iš mirties taško. Reformą įteisinantis Mokslo ir studijų įstatymas įstrigo, nes jam prieštarauja aukštųjų mokyklų rektoriai, nesutinkantys, kad universitetų valdymas iš jų būtų perduodamas taryboms, praneša LTV naujienų tarnyba. Aukštojo mokslo reforma turėjo prasidėti nuo šių metų pradžios. Tačiau kol kas ji – tik šūsnys nepatvirtintų įstatymų lapų.

Sankt Peterburgo valstybinis politechnikos universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Sutinkamai su šia pirmą kartą su Lietuvos aukštąja mokykla pasirašyta sutartimi abu universitetai kurs bendras mokymo programas, keisis studentais ir dėstytojais, rengs tarptautines mokslines konferencijas, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Regnum“. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė abiejų universitetų rektoriai - Michailas Fiodorovas ir Romualdas Ginevičius.

Studijų kokybės vertinimo centro atstovai sako norintys kurti aukštųjų mokyklų inspektorių tinklą. Esą tik taip būtų įmanoma kontroliuoti, ar šalies dėstytojai kokybiškai atlieka savo darbą, praneša LTV „Panorama“.Kai kurie studijuojantieji seniausiame   šalyje Vilniaus universitete sako ne visada esantys patenkinti savo dėstytojų darbu – šie ne visada ateina į paskaitas, moko pasenusių dalykų.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo narės Dalios Teišerskytės parengtą  Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti aukštosiose mokyklose organizuoti mokymą pagal švietimo programas, kad profesinių mokyklų absolventai galėtų nepertraukiamai tęsti profesines studijas aukštosiose mokyklose.

Lietuvos karo akademija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas bendradarbiaus rengdami Karinių oro pajėgų specialistus. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Arūnas Balčiūnas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Romualdas Ginevičius trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Privatizavimo komisija (PK) neeiliniame posėdyje antradienį balsų dauguma pritarė didžiausios Lietuvos alkoholio gamybos bendrovės - Kauno "Stumbro" pirkimo-pardavimo sandorio projektui. Neeiliniame posėdyje PK trečią kartą išklausė "Stumbro" viešojo konkurso komisijos, privatizavimo patarėjų ir kai kurių specialiųjų tarnybų informaciją apie šios bendrovės privatizavimo eigą ir konkurse dalyvavusių potencialių investuotojų patikimumą.

Didžiausios Lietuvos alkoholio gamybos bendrovės - Kauno "Stumbro" privatizavimo skaidrumą ir kitą šio proceso eigą Privatizavimo komisija aiškinsis neeiliniame posėdyje antradienį (09.23). "Neeiliniame posėdyje norime dar kartą išklausyti "Stumbro" viešojo konkurso komisijos, privatizavimo patarėjų ir kai kurių specialiųjų tarnybų informaciją apie šios bendrovės privatizavimo eigą ir konkurse dalyvavusių potencialių investuotojų patikimumą, o sprendimą dėl "Stumbro" pirkimo-pardavimo projekto...

Didžiausios Lietuvos alkoholio gamybos bendrovės Kauno "Stumbro" privatizavimo proceso neketinama stabdyti. Privatizavimo komisija "Stumbro" pirkimo-pardavimo projekto sutartį buvo numačiusi patvirtinti ketvirtadienį (09.18), tačiau tai atidėta iki kitos savaitės. "Komisija susipažino su pateikta papildoma medžiaga apie alkoholio įmonės privatizavimą ir konkurso nugalėtojo UAB "Mineraliniai vandenys" siūlymais, tačiau dar kartą paprašė papildomos informacijos.

Rugpjūčio 12 d. 11.05 val. per LRI tiesioginėje “Vasaros studijoje” - “Stumbro” privatizavimo peripetijos. Studijoje dalyvaus visi suinteresuoti privatizavimo proceso dalyviai. Tai - “Mineralinių vandenų” valdybos pirmininkas Artūras Listavičius, “Bennet Distributors”stebėtojų tarybos pirmininkas Rimvydas Jasinavičius, “MG Baltic” korporatyvinių reikalų direktorius ir prezidento Rolando Pakso konsultantas Valdas Sutkus, “Latvijas balzams” atstovas.

Telekomunikacijų bendrovė “Omnitel” pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU). “Omnitel” ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas bendradarbiaus, kurdami informacinę visuomenę, skatindami informacinių technologijų plėtrą Lietuvoje.

Laivybos bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) privatizavimas gali būti sustabdytas. Valstybės turto fondo (VTF) atstovai teigia, kad pagrindas tam yra, tačiau Privatizavimo komisija, priimanti sprendimus sustabdyti vykdomas privatizavimo programas, sprendimo šiuo klausimu dar nėra priėmusi. "Yra pagrindo. Vyriausybės nutarime yra numatyta, kokiais atvejais privatizavimo programa gali būti stabdoma.

Iš Singapūro kompanijos "Asean Interests Limited" susigrąžintai medvilnės perdirbimo įmonei "Alytaus tekstilė" gali būti pritaikyti du galimi tolesnės ateities scenarijai - ieškoma naujo strateginio investuotojo arba pavedama tvarkytis pačiai. Tokias bendrovės veiklos galimybes, Valstybės turto fondui (VTF) ketvirtadienį (04.17) į Vilniaus apygardos teismą padavus Singapūro bendrovę, išskyrė Privatizavimo komisijos pirmininkas Romualdas Ginevičius.