Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius vakar Vyriausybės strateginio planavimo komitete pristatė numatomus kitų metų aukštojo mokslo pokyčius, kuriais bus siekiama užtikrinti geresnės kokybės studijas - reformuojant studijų finansavimo ir universitetų valdymo sistemas.
„Studentų krepšelis jau dabar yra įtvirtintas kitų metų biudžete, kurį prezidentas jau pasirašė, todėl mes nedelsiame pristatyti pasiūlymus, kuriuos Vyriausybė turėtų pateikti Seimui, tobulinančiam mokslo ir studijų įstatymą“, - kalbėjo švietimo ir mokslo ministras, rašo „Respublika“.
Biudžetas patvirtintas – sistemos nėra
Ministro teigimu, studento sprendimas stoti į kurią nors aukštąją mokyklą lems valstybės pinigų kiekį, skiriamą tai aukštajai mokyklai.
Be to, G. Steponavičiaus teigimu, tiems studentams, kurie negaus valstybės finansavimo, bus sukurtos palankios sąlygos pasiskolinti pinigų ne iš valstybės.
„Finansavimo modelis yra nukreiptas tiek į ryškesnį finansavimą iš valstybės biudžeto, tiek pritraukiant papildomų pinigų į aukštojo mokslo sektorių iš privačių lėšų“, - sakė ministras.
G. Steponavičiaus teigimu, skirtingi krepšelių dydžiai bus taikomi universitetams ir kolegijoms. Be to, žadama didesnį valstybės finansavimą skirti kolegijoms, o ne universitetams. „Koks bus studijų krepšelių skaičius, šiandien dar anksti kalbėti, tačiau jei finansuojamų vietų skaičius ir mažės, tai nedaug. Biudžete studijų krepšeliams yra numatyta daugiau nei 51 mln. litų - ir tai yra per 30 proc. didesnės lėšos, palyginti su šiais metais“, - sakė G. Steponavičius.
Kiek procentų studentų gaus valstybės finansavimą, didės studijų įmoka ar ne, kol kas ministras atsakyti negalėjo, tačiau patvirtino viena: kitų metų pirmakursių laukia ryškios permainos.
Universitetai džiaugiasi
Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Romualdas Ginevičius džiaugėsi, kad keisis universitetų statusas. Iki šiol buvę biudžetinėmis įstaigomis, dabar universitetai galės disponuoti už savo lėšas įsigytu turtu.
„Tai reiškia, kad jeigu mes turime savo turtą, galime imti kreditus, - o tai leidžia mums pritraukti verslą ir aktyviai plėtotis“, - sakė R. Ginevičius.
VGTU rektoriaus teigimu, į šį universitetą mielai atvažiuoja studijuoti užsienio studentai, kurie yra patenkinti studijų kokybe, tačiau turi pretenzijų dėl buitinių sąlygų. „Mes netgi turime žemės, kur galėtume statyti naujus pastatus, bet valstybė mums negali padėti. Paskolų sistema mums leistų pasistatyti naujų korpusų“, - kalbėjo rektorius.
Studentai piktinasi
„Mūsų principinė pozicija nesikeičia nuo tos, kuri buvo išsakyta prieš pusantrų metų, kai buvo pradėta kalbėti apie visuotinės studijų įmokos įvedimą Lietuvoje“, - sakė laikinai einantis Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pirmininko pareigas Dainius Dikšaitis.
Studentų atstovo teigimu, jau ir šiuo metu didžioji studijų finansavimo dalis yra užkrauta studentams ant pečių ir ji negali būti didinama. „Be to, reikia taip pertvarkyti finansų sistemą, kad būtų kuo daugiau pinigų pritraukta iš verslo sektoriaus. Reikia, kad valstybė peržiūrėtų, kiek ji nesugeba pritraukti pinigų, ir tik tada pasakyti, ar studentų indėlis yra reikalingas“, - sakė D. Dikšaitis.
Jo teigimu, krizė negali būti argumentas, kuriuo remiantis norima didžiąją studijų finansavimo dalį perkelti studentams ant pečių.
Agnė Vaitasiūtė
