Atleidus nevalstybines aukštąsias mokyklas nuo pelno mokesčio, mokslas studentams neatpigtų, nurodė šių mokyklų atstovai.
„Ypač studentų įmokų dydžio tai nepaliestų, nes to pelno mes nelabai turime. Pelno mokestis - nėra esminis dalykas. Svarbiau, kad būtų sukurta konkurencinė sistema, kurioje lygiomis teisėmis dalyvautų ir valstybinės, ir nevalstybinės aukštosios mokyklos“, - BNS pirmadienį sakė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslų prorektorius Petras Baršauskas.
Atitinkamą Pelno mokesčio įstatymo pataisą Seime užregistravę parlamentarai Valerijus Simulikas ir Edvardas Žakaris tikino, kad taip mokslas esą atpigtų ir daugiau žmonių galėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Anot V. Simuliko, sumažėjus mokesčiams, minėtų mokyklų vadovai turėtų sumažinti mokestį už mokslą, kad pritrauktų daugiau studentų.
Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijos direktorės pavaduotoja akademinei veiklai Ligita Šalkauskienė politikų siūlymą palaikė.
„Kiek konkrečiai nepasakysiu, bet sutaupytume iš tikrųjų. Pinigus investuotume į informacines technologijas, kad studentams būtų geriau“, - BNS sakė L. Šalkauskienė. Tačiau atpiginti mokslą studentams, anot jos, galimybės nebūtų.
Rektorių konferencijos prezidentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius tokią įstatymo pataisą vertino kaip išskirtinių sąlygų sudarymą nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
„Privačių universitetų įkūrimo idėja yra „biznis“. (...) Ir kodėl valstybė turėtų remti jų biznį?“, - BNS kalbėjo R. Ginevičius.
Jis pridūrė, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos išleidžia per daug vadybininkų ir teisininkų, o valstybė to neturėtų remti.
„Tas, kuris yra privatus, jis yra laisvas. Pavyzdžiui, jeigu pažiūrėtume reikalavimus, kurie keliami valstybinėms mokykloms: visokie griežti ribojimai dėl kokybės, dėl visko. (...) Mus tikrina, mus akredituoja, mums kelia reikalavimus dėl dėstytojų kvalifikacijos“, - sakė R. Ginevičius ir tvirtino, kad nevalstybinių aukštųjų mokyklų kokybė nėra vertinama.
V. Simulikas BNS teigė, kad dabar nevalstybinės aukštosios mokyklos neturi vienodų konkurencinių sąlygų su valstybinėmis. Paklaustas, kiek minėta pataisa gali kainuoti valstybės biudžetui, V. Simulikas sakė: „Skaičiavome, bet neatsimenu. Tačiau suma nestebuklinga“.
Dabar privačios aukštosios mokyklos privalo mokėti 20 proc. pelno mokestį. Turinčioms viešosios įstaigos statusą mokymo įstaigoms numatyta daug lengvatų, o iš biudžeto išlaikomos mokymo įstaigos pelno mokesčio nemoka.
Finansų ministerijos duomenimis, jeigu nevalstybinės aukštosios mokyklos būtų atleistos nuo pelno mokesčio, 2009 metais valstybės biudžetas netektų apie 1,5 mln. litų pajamų. 2008 metais nevalstybinės aukštosios mokyklos į valstybės biudžetą sumokėjo 1,2 mln. litų pelno mokesčio.
