Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo narės Dalios Teišerskytės parengtą Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti aukštosiose mokyklose organizuoti mokymą pagal švietimo programas, kad profesinių mokyklų absolventai galėtų nepertraukiamai tęsti profesines studijas aukštosiose mokyklose.
Kaipo praneša Parlamento ryšių su visuomene skyrius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje nurodyta, kad tokia nuostata svarstytina ne tik tikslingumo, tačiau ir atitikties aukštųjų mokyklų veiklos paskirčiai bei atliekamų funkcijų požiūriu. Anot Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės, toks siūlymas prieštarautų Vyriausybės patvirtintai aukštojo mokslo plėtros strategijai, pagal kurią universitetuose turėtų likti tik universitetinės studijų programos, o kolegijose – tik neuniversitetinės. Profesinės mokyklos galėtų sudaryti sutartis su kolegijomis, kad būtų išspręsta profesinių mokyklų absolventų tolimesnių studijų pagal pasirinktą profesiją problema. Nuspręsta projekto svarstymą sustabdyti ir surengti klausymus.
Posėdyje toliau pastraipsniui svarstytas Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Svarstant Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių kandidatūras, Seimo nariams prisistatė Gražina Drėmaitė, Eugenijus Jovaiša ir Olga Žalienė. Jie išryškino aktualiausias paveldosaugos problemas. Šioms kandidatūroms buvo pritarta.
Komitetas surengė diskusiją apie aukštojo mokslo reformą, kurioje buvo aptarti studijų kokybės, mokslo ir studijų institucijų valdymo, mokslo finansavimo ir mokslo projektų valdymo, „studentų krepšelio” ir kiti klausimai.
Švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Intelektinio kapitalo ir verslo kompetencijų katedros vadovė doc. Asta Pundzienė pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengtą vieną iš galimų aukštojo mokslo reformos modelių. Su tokios reformos finansavimo galimybėmis ir problemomis supažindino Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė. Analizuojant pateiktą reformos modelį buvo gilinamasi į užsienio šalių patirtį. Diskusijoje taip pat dalyvavo ir savo poziciją dėl paskolų suteikimo studentams išsakė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Nijolė Kikutienė pabrėžė universitetų ir kolegijų tarpusavio bendradarbiavimo svarbą. Studentų atstovus domino paskolų gavimo ir grąžinimo klausimai, studentų skaičiaus reguliavimas aukštosiose mokyklose, motyvacijos stoka renkantis aukštąsias mokyklas bei specialybes. Diskusijoje taip pat dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus, Prezidento patarėja Nerija Putinaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius, Rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius ir kiti.
