reinas raudas

 Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“ Žmonės, kurie važiuoja į Rytus ieškoti Dievo, gali ten ir nevažiuoti, nes nieko kita, ką turi patys čia ir dabar, ten tikrai nesuras. Taip teigia vienas garsiausių Europoje japonų kultūros žinovų, Talino universiteto profesorius Reinas Raudas, laisvai kalbantis lietuviškai ir dar 20 kalbų. „Dažnai žmonės Rytus įsivaizduoja tokius, kokie jie iš tikrųjų neegzistuoja, kokie niekada niekur, išskyrus orientalistų knygas, ir nebuvo.

Kovo 18-20 d. Vilniuje vyko tarptautinis kultūros kongresas „Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei“. Organizatoriai renginį susiejo su Liublino unijos 440-osiomis ir komunizmo žlugimo 20-osiomis metinėmis. Į Lietuvą buvo sukviestos įspūdingos Lenkijos intelektualų pajėgos. Džiugu, kad Europos kultūros sostinės naštos prislėgtame Vilniuje šis kongresas sulaukė ne tik iškilių dalyvių, bet ir nemažai klausytojų.

Reinas Raudas, Talino universiteto rektorius, kalba apie politinį korektiškumą, lygina Lietuvos ir Estijos spaudą. -    Europos Sąjungos vidinė santarvė remiasi tam tikrais nerašytais susitarimais arba konsensusu. Kai kas tai vadina „politiniu korektiškumu“. Šie susitarimai leidžia išstumti iš politikos tam tikrus asmenis. Pavyzdžiui, austrą Jörgą Haiderį, dešiniųjų pažiūrų politiką, dabar jau velionį, dėl kurio vienu metu tarptautiškai buvo boikotuojama pati Austrija.

Vilniaus knygų mugė. Sakau, kad Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas prieš tūkstantį metų, kada tuometinė žiniasklaida pranešė apie Šv. Brunono žmogžudystę. Reinas Raudas, Talino universiteto rektorius, atsako, kad lietuvių požiūris į Lietuvos vardo tūkstantmetį jam primena vieno Čechovo apsakymo veikėjo džiugesį: „Patekau į spaudą!“. Anas pateko po brička, ir tai aprašė laikraščiai. *** Šv. Brunono žmogžudystė simboliškai reiškia, kad lietuviai spyriojasi, kada juos bandoma civilizuoti.

Už nuopelnus šaliai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga prezidentas Valdas Adamkus apdovanos daugiau nei 50 nusipelniusių žmonių. Per pirmadienį įvyksiančią ceremoniją Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius bus įteiktas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriui Romualdui Boreikai.

Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti jubiliejinė 10-oji Vilniaus knygų mugė bei kartu rengiama Baltijos knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu primins, kuo šie metai Lietuvai išskirtiniai. PROGRAMA Vasario 12 d., ketvirtadienis, Tūkstantis ir dešimt metų 10:00 Konferencijų salė 5.1 Atidarymas.

Prezidentas Valdas Adamkus praėjusią savaitę pasakė kalbą Seime. Tarptautinėje konferencijoje „Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“ valstybės vadovas kalbėjo apie Sąjūdį, minintį savo 20-ties metų sukaktį.

Estijos humanitarinis institutas Pirmą kartą su Estijos akademine sfera susidūriau 1993 m., dėstydamas Estijos humanitariniame institute (EHI). Mano giliu įsitikinimu, ši pirmoji Baltijos šalyse sukurta privati aukštoji mokykla buvo ir tebelieka vienas iš didžiausių regiono akademinio gyvenimo laimėjimų. Šiandien Baltijos šalyse nieko nebestebina daugybė privačių aukštojo mokslo įstaigų, absoliučią daugumą kurių sudaro verslo ir vadybos mokyklos.

Reinas Raudas - garsus estų rašytojas, japonų kultūros žinovas, filosofas ir eruditas, kalbantis daugiau nei 20 kalbų. Save visų pirma laiko rašytoju (į lietuvių kalbą yra išverstas jo romanas „Hektoras ir Bernardas“), tačiau kartu yra nemažai prisidėjęs prie Estijos aukštojo mokslo reformos. 1988 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Estijos humanitarinį institutą, kuris, neskaitant bažnytinių, tapo pirmuoju privačiu universitetu visoje Rytų Europoje.

„Kultūros savaitė“ tęsia pasakojimus iš neseniai vykusios Vilniaus knygų mugės. Šalia Lietuvos radijo ir televizijos stendo įkurtoje improvizuotoje radijo studijoje svečiavosi vienas žymiausių Estijos visuomenės veikėjų, rašytojas ir filosofas, naujasis Talino universiteto rektorius Reinas Raudas, kuris, kaip teko įsitikinti laidoje, puikiausiai kalba lietuviškai.

Tarptautiniame architektūros idėjų konkurse studentai kūrė Lietuvos ambasadą Europoje. Architektūrinis konkursas dažniausiai suvokiamas ne tik kaip turnyras siekiant sukurti įdomesnį objektą, bet ir kaip kova, stengiantis projektuoti kuo patraukliau būsimajam užsakovui. Liepos 1-ąją (Tarptautinė architektų diena!) Vilniuje vyko kiek kitoks konkursas, sujudinęs drąsiausią ir laisviausią architektūrinės visuomenės sluoksnį - studentus.

Prieš metus Santaros-Šviesos suvažiavime garsus estų rašytojas, japonų kultūros žinovas, filosofas ir eruditas Reinas Raudas savo paskaitą pavadino „Lietuva tampa nuobodi“. Jis teigė, jog jam Lietuva (anksčiau atrodžiusi katalikiškai estetiška, kiek chaotiška, už Estiją menkiau organizuota, bet labai teatrališka ir pašėlusiai įdomi) darosi vis mažiau įdomi ir intriguojanti.