„Šis įstatymas turi daug platesnę apimtį negu tik vienos lyties žmonių civilinė partnerystė. Iš viso kalbama apie civilinę partnerystę tarp žmonių, kurie nenori turėti tradicinės santuokos. Civilinė partnerystė duoda šiek tiek mažiau teisių ir galimybių abiems asmenims, negu juridinė santuoka. Tačiau, ją sudaryti yra paprasčiau. Visuomeniniai debatai daugiausiai koncentravosi į aspektą, kad Estijoje bus griaunama tradicinė šeima“, – LRT Radijo laidai „60 minučių“ sakė profesorius.
R. Raudas: tikiuosi, Lietuva nueis tuo pačiu keliu
Profesorius pridėjo, kad, kaip žmogus, išaugęs tradicinėje šeimoje ir daugiau nei 30 metų kuriantis tokią pat tradicinę šeimą, jis labai džiaugiasi dėl suteiktos galimybės įteisinti savo partnerystę kitokią šeimą norintiems kurti žmonėms. R. Raudo nuomone, Lietuva taip pat turėtų nueiti tą patį kelią ir įteisinti vienos lyties asmenų santuoką.
„Aš manau, kad Lietuvos visuomenė yra gal šiek tiek tradiciškesnė. Ji ir buvo uždaresnė. Gal didesnis kelias liko praeiti iki tam tikrų žmogaus teisių standartų. Aš tikiuosi, kad tas kelias bus praeitas“, – vylėsi pašnekovas.
Tačiau, jis neslėpė, kad šis įstatymas ir Estijoje sukėlė labai daug diskusijų ir visuomenė pasidalijo į dvi dalis. Esą šalyje veikiančios konservatyvios, katalikiškos, nacionalistinės ar prorusiškos organizacijos tam priešinosi ir vis dar priešinasi. Tačiau šalyje yra nemažai, R. Raudo įsitikinimu, labiau išsilavinusių, daugiau keliavusių ar tiesiog jaunų žmonių, kurie neturi tokių konservatyvių pažiūrų ir civilinės partnerystės įstatymą palaiko.
„Gal daugiausia lemia tai, kad religinės organizacijos turi mažiau įtakos estų visuomenei. Gal tam tikra prasme įtakos turi ir tai, kad yra daugiau proeuropietiško, aktyvaus jaunimo, kurio balsas visuomenėje daugiau girdisi. Jie aktyviai apie tai kalba“, – sakė profesorius, pridėjęs, kad Skandinavijos kaimynystė sprendimui įtakos neturėjo.
Gali įsivaikinti partnerio vaikus
Anot R. Raudo, atlikti tyrimai rodo, kad vienos lyties šeimose augę vaikai nepatiria jokio psichologinio streso, ir tai neturi įtakos jų psichologinei būsenai. Estijoje priimtas įstatymas leidžia, sudarius civilinę partnerystę, įsivaikinti partnerio vaiką.
„Tokiose šeimose išaugusių vaikų pasiekimai gyvenime ar jų emocionalus būvis nesiskiria, nėra blogesnis. Kai kurie tyrimai rodo, kad yra daugiau stabilumo“, – tikino R. Raudas. Pasak jo, šiuo metu dar nėra svarstoma galimybė civilinę partnerystę sudariusiai porai įsivaikinti vaiką iš vaikų globos namų.
Pagal žiniasklaidos atliktas apklausas, Lietuvoje tik liberalai pasisako už vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimą. Visos kitos partijos šios idėjos nepalaiko.
