rail baltica

Narystė ES daug kam asocijuojasi su kelionėmis – įsiliejus į Šengeno erdvę paprasčiausiai pamiršome, ką reiškia stovėjimas ilgose muitinių eilėse ir pasų patikra. Per pastaruosius dešimt metų keliauti geriau pasidarė ir Lietuvoje – prisidedant ES paramos lėšoms, aktyviai tvarkyti keliai, modernizuota visa susisiekimo infrastruktūra. Viską, ką šioje srityje pavyko nuveikti per pastaruosius keletą metų, šiandien galima išvysti sostinės Vinco Kudirkos aikštėje išdėstytame Lietuvos žemėlapyje.

  Trys Baltijos valstybės pasiekė politinį susitarimą dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, prie trasos prijungiant Vilnių, pareiškė Lietuvos ir Estijos susisiekimo viceministrai. Estija teigia palaikanti Lietuvos poziciją, kad bendros įmonės sutartis galėtų būti pasirašyta iki liepos 1 dienos. „Pagrindinis klausimas yra Vilnius ir tiek estai, tiek latviai sutinka su jo prijungimu.

Estijos atstovas sako, kad šalis nekeičia pozicijos dėl Vilniaus prijungimo prie europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ vėžės ir toliau mano, kad Lietuva pirmiausia turi parengti galimybių studiją. Pasak Estijos Ekonomikos ministerijos atstovo, šalis nenori pasirašyti ant „tuščio popieriaus lapo“ ir tikisi, kad kitą pirmadienį visoms trims pusėms pavyks susitarti ir žengti žingsnį į priekį.

  Europos Komisija pirmadienį pareiškė, kad Lietuvos siekiai pakeisti geležinkelio „Rail Baltica“ projektą įtraukiant į jį Vilnių prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei.   Projekto koordinatoriaus Pavelo Teličkos teigimu, Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.

Baltijos valstybėms ir toliau nesiseka susitarti dėl bendro transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Pasak Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovo, derybos vėl gali persikelti į politinį lygį, nes šalims nepavyksta apsispręsti dėl bendros projekto koncepcijos. Estija, kuri vis dar prieštarauja Vilniaus prijungimui prie vėžės, siūlo derybas rengti Briuselyje, kur galėtų dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas Sodyba Veiverių seniūnijoje tampa garsenybe, nes dėl valdininkų abejingumo ir atsakomybės stokos neliko kelio į jaunos šeimos namus.   Kai jauna šeima nusprendė persikelti į paveldėtą sodybą, paaiškėjo, kad dėl žemėtvarkininkų klaidų automobiliu jos pasiekti neįmanoma, nes projektuose kadaise buvusio keliuko neliko, todėl ūkininkai jį suarė.

Susisiekimo ministras praėjusią savaitę pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino „Rail Baltica“ vėžės kryptį – ji eis per Panevėžį. Atsižvelgta į „Sweco Lietuva“ atliktą kontroversišką ir daug kritikos sulaukusią studiją. Šiauliai liko nuošalyje ir deda visas viltis į Rytų-Vakarų tranzitinį koridorių.

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

Šiandien didžiausia šalies transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ Estijoje pasirašė dvi sutartis, kurių bendra vertė sudaro 2,79 mln. litų. Pagal laimėtų konkursų sąlygas, „Kelprojektas“ įgyvendins du projektus: vienas iš jų yra Kose-Võõbu kelio ruožo, kuris yra valstybinės svarbos kelio E263 dalis, techninio projekto parengimas. Jo vertė – 2,16 mln. litų. Pagal antrąją sutartį, kurios vertė yra 637 tūkst.

Estija pritartų Lietuvos siekiui prijungti Vilnių prie europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“, jei būtų įrodytas tokios jungties rentabilumas ir jei Europos Komisija skirtų papildomų lėšų, pareiškė Estijos ekonomikos ministerijos atstovas. „Estija sutinka, kad akcininkų sutartyje būtų paminėtas galimas Vilniaus prijungimas tam tikromis sąlygomis. Visų pirma, būtina papildomai išanalizuoti projekto rentabilumą, kad šalys įgytų tikrumo, jog Vilniaus prijungimas atsipirks.

Vilniaus prijungimo prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ maršruto klausimas trišalėse derybose pagaliau pajudėjo. Lietuvos Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybininkai pradėjo kalbėti apie tai, kokiu būdu prijungti Vilnių, o ne ar apskritai jį įtraukti į projektą. „Šį kartą, galima sakyti, pasisekė - pradėjom kalbėti apie kompromisinius variantus su Vilniumi kaip „Rail Baltica“ dalimi. Matyt, tam padėjo ir premjerų susitikimas.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tikina, kad Lietuvos pozicija, statant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, yra stipriausia. Ji dar sustiprės, 2015 metais baigus vėžės nuo sienos su Lenkija iki Kauno statybą. „Noriu patikinti, kad Lietuva yra keliais žingsniais priekyje, tiek vykdant studijos parengimo planą, tiek dirbant dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kitų dokumentų paruošimo ir bendros įmonės steigimo klausimais.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas Šiandien, vasario 5-ąją, Veiverių seniūnijos ūkininkai, pasitelkę Seimo narius, ant kilimo kviečia Prienų valdžią bei „Rail Baltica“ projektuotojus ir rangovus.   Prienų rajonas yra vienas iš nedaugelio šalyje, kurio teritoriją kerta tarptautinis greitkelis „Via Baltica“ ir, labai tikėtina, kirs europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“. Daugelis būtų pasinaudoję atsiveriančiomis galimybėmis, pavyzdžiui, pagerinę infrastruktūrą, tik ne Prienai.

 Greitai pakeisti būsimo europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" maršrutą vargu ar pavyks, o Vilniaus prijungimo prie trasos klausimą iš esmės turi spręsti Europos Komisija (EK) ir Lietuva, pareiškė Estijos premjero Andruso Ansipo tarnybos atstovai. „Vilniaus maršrutas iš esmės yra Europos Komisijos ir Lietuvos klausimas, ne Lietuvos ir Estijos klausimas.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius teigia įtikinęs regiono partnerius dėl būtinybės tiesti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atšaką iki Vilniaus. Anot jo, regiono partneriai suprato, jog tai pagerintų projektą. „Tai yra bendras sutarimas, kad „Rail Baltica“ projektas turi būti įgyvendintas, ir jau politiniu lygiu neturi būti diskusijų, taip pat į šį projektą turi įeiti ir Vilnius.

Baltijos valstybių derybinės grupės penktadienį toliau tariasi dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Lietuvos derybinės grupės vadovas, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus BNS informavo, kad informaciją apie derybų eiga galės pateikti joms pasibaigus. Dėl „Rail Baltica“ projekto pirmadienį tarsis ir Baltijos šalių premjerai.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys teigia, kad Baltijos valstybėms reikia apsispręsti, kokią transeuropinės vėžės trasą per Lietuvą, Latviją ir Estiją reikia tiesti - 240 kilometrų greičio keleivinę, ar 120-160 kilometrų krovininę.

Ne paslaptis, kad tik viena galia planetoje gali labiau supriešinti artimiausius draugus, nei meilė. Taip, neklystate – tai pinigai. Kalbant apie Baltijos šalis, šaltąją Estiją ir regiono pietiete vadinamą Lietuvą taip pat supriešino finansai. Tiksliau – pinigai bėgiams. Nesugebėjimas suderinti interesus kainuoja nei daug, nei mažai – du dešimtmečius. Tiek laiko trunka projektas „Rail Baltica“. Palyginimui, Carinei Rusijai prireikė 25 metų, kad būtų sukonstruota 9 tūkst.

Vakar, apie 9 val., Kauno r., Rinkūnų k., geležinkelio tarpstotės „Mauručiai-Garliava“ 46-ame km, atliekant Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo darbus, apie 0,5 metro gylyje, sušalusiame žvyro ir smėlio grunte, rasta 5 vnt. galimai žmonių, nenustatytos lyties ir amžiaus, kaukolės kaulo fragmentų ir 18 vnt. kitų įvairių kaulų fragmentų.

 Transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektas yra ekonomiškai nenaudingas ir neatsiperkantis, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pasak jo, iš projekto naudos gaus tik tie, kurie būsimoje vėžės trasoje įsigijo žemės ir tikisi, kad ji bus brangiai nupirkta. „Iš esmės projektas yra groteskiškas, niekas negali pasakyti, kokia projekto nauda, o jos ir negali iš esmės būti, nes geležinkelis yra paralelinis.

Derybos dėl Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ vėžės neturėtų stabdyti projekto, mano Seimo opozicijoje esančių liberalų vadovas ir buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Pasak jo, Vilniaus klausimas iškilo neseniai, ir reikėtų stengtis jį spręsti lygiagrečiai - statant vėžę nuo Kauno link Latvijos. „Man atrodo tos emocijos nereikalingos.

 Šią savaitę Lietuva planuoja užregistruoti antrinę "Lietuvos geležinkelių" įmonę, kuri valdys trečdalį bendros Baltijos valstybių bendros "Rail Baltica" įmonės akcijų. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pareiškė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. "Valdyba ir vadovas išrinktas, "Lietuvos geležinkelių" valdyba priėmė sprendimą, kad šią savaitę turi būti įsteigta įmonė", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė R.Sinkevičius.

Kylant įtampai tarp Baltijos valstybių dėl transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto, Lietuvos premjeras teigia, kad derybas reikia užbaigti bet kokia kaina. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Vilniaus prijungimas prie vėžės vasarį bus sprendžiamas Baltijos šalių premjerų susitikime, o iki to laiko reikia baigti derybas dėl kitų bendros įmonės steigimo klausimų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuriam Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius pavedė kviesti Estijos ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti dėl įžeidžiai išsakytos estų pozicijos dėl „Rail Baltica“, teigia, kad tarp vyriausybių vykstančiuose dialoguose neturi būti prasilenkiančių su etika žodžių ir tokių aštrių pareiškimų. „Paprastai būna įvairių dialogų tarp vyriausybių, bet yra vartojami tam tikri žodžiai, kurie neprasilenkia su etika.

Komentare žurnalui „The Wall Street Journal“ savo pyktį atvirai pademonstravęs Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas susilaukė Lietuvos nemalonės.

Estijai ir Latvijai nepritarus Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“, gali žlugti visas bendras Baltijos šalių projektas, teigia Lietuvos susisiekimo ministras. Pasak Rimanto Sinkevičiaus, trys valstybės jau yra pasirašiusios politinę deklaraciją, kurioje Vilnius įvardytas kaip trasos dalis, todėl daugiau politiškai to svarstyti, jo manymu, nebereikėtų.

Nepaisant pernai rudenį pasirašytos trijų Baltijos šalių ministrų deklaracijos, Vilniaus prijungimą prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ maršruto Estija ir Latvija nori dar kartą svarstyti politiniu lygmeniu - tai stabdo trijų Baltijos šalių derybas dėl bendros įmonės steigimo. „Estijos nuomonė nesikeičia dėl Vilniaus statuso.

Baltijos valstybės ketvirtadienį Vilniuje nesusitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministerijos atstovas BNS informavo, kad Latvija ir Estija toliau prieštarauja Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės. „Pavyko perskaityti iki galo visą sutartį, bet Vilniaus klausimas lieka neišspręstas. Sutarėme, kad sausio 10 dieną kalbėsime susitikime konkrečiai apie sostinių sujungimą.

Bendra Baltijos valstybių "Rail Baltica 2" įmonė iki Naujųjų metų greičiausiai nebus įsteigta, nes Latvija ir Estija vis dar nesutinka, kad Lietuvoje transeuropinė vėžė eitų iki Vilniaus, teigia susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Mindaugas Laurinaitis Regionų vystymo politikai Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio. Struktūrinių fondų lėšos, surinktos iš mokesčių mokėtojų kišenės, skiriamos regionų vystymui ir stiprinimui. Atsižvelgdamas į šias europines tendencijas ir LR Seimas priėmė nutarimą paskelbti 2015 metus Etnografinių regionų metais. Tačiau kaip dažnai būna politikoje, deklaruojamos vertybės dažnai prasilenkia su realiais veiksmais.

Vyriausybė dar kartą patvirtino, kad kartu su Latvija ir Estija įgyvendinant transeuropinės vėžės "Rail Baltica 2" projektą, jis bus įgyvendintas su sąlyga, kad vėžė eis ir per Vilnių, sako premjeras Algirdas Butkevičius. "Buvo pritarta, kaip ir anksčiau, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija įgyvendins "Rail Baltica" projektą, tam yra numatytos lėšos kurti bendrą įmonę kartu su mūsų kaimynais.

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Europinės vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica“ – ypatingai svarbi transporto jungtis Baltijos šalims, o kartu ir vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos transporto projektų.

Lietuvoje dar vasarą viešėjęs Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas teigė, kad vykdant „Rail Baltica“ projektą Lietuva yra didžiausia kliūtis, nes nenori kurti bendros įmonės su Latvija ir Estija. Visgi Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus patikino, kad toks sprendimas nebuvo priimtas iš karto dėl šalių patirties neturėjimo.

Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas pareiškė, jog Lietuva nesilaiko susitarimų su šalimis kaimynėmis dėl transeuropinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo. „Kolegos Lietuvoje jau skelbia, kad pradėti darbai tarp Lenkijos ir Kauno, bet iš tiesų tai, kas yra daroma, nėra tai, ką mes susitarėme prieš daug metų.

Europos Komisijos paskirti D. Britanijos audito ekspertai pripažino, kad „Lietuvos geležinkelių“ įgyvendinamo projekto „Rail Baltica“ projektavimo finansinė eiga – viešųjų pirkimų, viešinimo, vidaus kontrolės bei kitos procedūros – buvo vykdomos laikantis visų tarptautinių reikalavimų. D. Britanijos audito kompanija PKF Littlejohn LLP projekto „Rail Baltica“ projektavimo finansinės eigos 2009-2011 m. auditą atliko šių metų kovo mėnesį.

Nuo nepriklausomybės atgavimo praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, trijų Baltijos šalių sostinės vis dar neturi tiesioginės jas jungiančios keleivinių traukinių linijos, jau nekalbant apie liniją, kurį sujungtų jas su likusia Europos Sąjungos (ES) dalimi.

Praėjusią savaitę AB „Panevėžio keliai“ nutiesė pirmuosius „Rail Baltica“ bėgius geležinkelio atkarpoje Marijampolė-Kazlų Rūda. Per suteiktą 4 parų eismo pertrauką paklota 600 metrų geležinkelio bėgių. Rekonstruota trasos dalimi traukinių eismas atnaujintas jau šeštadienį. “Rail Baltica geležinkelis statomas rekonstruojant esamą vadinamąją rušiškąją geležinkelio vėžę ir greta klojant naująją europinio standarto vėžę.

Prabėgo beveik metai nuo Seimo rinkimų, kuriuose įtikinamai laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, subūrusi valdančiąją koaliciją ir gavusi teisę formuoti Vyriausybę. Žmonės buvo išvargę nuo nesubalansuotos ankstesnės valdžios politikos, kai vienose srityse buvo karštligiškai priiminėjami nemotyvuoti sprendimai (mokesčiai ir valstybės finansai, taupymas mažiausias pajamas gaunančių sąskaita, saulės energetika), o kitose (pav., daugiabučių namų renovacija) reikšmingi sprendimai vilkinami.

LRT televizijos naujienų tarnyba Penktadienį oficialiai pradedama tiesti „Rail Baltica“ linija nuo sienos su Lenkija iki Kauno. Geležinkelio linija pradedama tiesti iš karto visose atkarpose, o šio projekto vertė – beveik 550 mln. litų. Planuojama, kad šio „Rail Baltica“ ruožo statybos truks iki 2015-ųjų. Bendras trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrai, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją.

Mindaugas LAURINAITIS Šiaulių regiono plėtros tarybai ir kitiems suinteresuotiems asmenims vakar buvo pristatyta projekto „Rail Baltica“ strateginio poveikio aplinkai vertinimo (Spav) ataskaita, kurios išvados yra Panevėžio miesto naudai – tarptautinė geležinkelio magistralė turi eiti ne pro Šiaulius, bet pro Panevėžį. Ataskaitos rengėjų argumentai Šiaulių regiono atstovų neįtikino.

Šiaulių miestas turi ne vieną aukso gyslą, tačiau miesto valdžia dėl niekam nežinomų priežasčių laiku jų neatranda, o atradę – laiko „užspaudę“. Tokia išvada peršasi matant, kaip vykdomi ne tik miestui, bet ir visam regionui reikšmingi projektai. Visgi, vilčių teikia pastarųjų dienų sujudimas - valdžia tarsi bunda iš gilaus letargo miego ir bando gydyti įsisenėjusias miesto ligas. Matyt, pagaliau pradėjo aiškėti realybė, jog praradus turimas galimybes regionui gresia gūdžios provincijos likimas.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiauliečiai siekia, kad europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ eitų ne per Panevėžį, kaip svarstoma, o per Šiaulius. Verslas skaičiuoja, kad to naudą pajustų ne tik vienas miestas, bet visas Šiaurės Lietuvos regionas. Šiaulių regiono plėtros taryba surinko susipažinti su „Rail Baltica“ projektu. Jame – du variantai: kai linija kerta Šiaulius ir kai suka pro Panevėžį.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai pirmadienį Vilniuje, kaip planuota, nepasirašys deklaracijos dėl bendros europinės vėžės geležinkelio projekto "Rail Baltica" įmonės steigimo. Tai BNS pranešė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Anot jo, Estija nepritaria, kad projektas Lietuvoje apjungtų ir Lietuvos sostinę Vilnių, tačiau derybos dėl to bus tęsiamos. Tačiau Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas BNS nekomentavo savo pozicijos.

  Martynas Laurinaitis   Šią savaitę buvo paskelbtos europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos (SPAV) išvados – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius. Dabar atvertos durys teikti siūlymus dėl šios ataskaitos ir „Rail Baltica“ projekto perspektyvų.

Mindaugas LAURINAITIS Šią savaitę buvo paskelbtos europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos (SPAV) išvados – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius. Dabar atvertos durys teikti siūlymus dėl šios ataskaitos ir „Rail Baltica“ projekto perspektyvų.

Rugsėjo 11 d. Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė, Sveikatos, sporto, socialinės paramos ir nevyriausybinių organizacijų komiteto pirmininkas Rimgaudas Pranas Misiūnas lankėsi Seime.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, apsilankęs europinės vėžės „Rail Baltica“ statybvietėse ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės, konstatavo, kad rangos darbai vykdomi pagal sutartinius įsipareigojimus. „Apsilankęs statybvietėse ir susitikęs su rangovais įsitikinau, kad valstybinės reikšmės projekto „Rail Baltica“ darbai ryžtingai juda į priekį.

Mindaugas Laurinaitis Artimiausiu metu turėtų būti paskelbta tarptautinio projekto „Rail Baltica“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita, kuri turėtų įvertinti – tarptautinė geležinkelio magistralė Varšuva-Helsinkis turėtų eiti pro Šiaulius ar vis dėlto pro Panevėžį. Paskelbus ataskaitą, bus galima teikti siūlymus, pastabas, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas šių metų lapkritį.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų su Latvija ir Estija, Lietuvos ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė kurti bendrą Baltijos šalių įmonę, kuri įgyvendintų transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, sujungsiantį Estiją, Latviją ir Lietuvą. „Nuspręsta kurti bendrą įmonę su Latvija ir Estija, ir rugsėjo 16 dieną Baltijos šalių transporto ministrai turėtų pasirašyti deklaraciją dėl to projekto įgyvendinimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.