Mindaugas LAURINAITIS Šią savaitę buvo paskelbtos europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos (SPAV) išvados – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius. Dabar atvertos durys teikti siūlymus dėl šios ataskaitos ir „Rail Baltica“ projekto perspektyvų. Galutinis sprendimas turėtų būti paskelbtas po kelių mėnesių, tačiau kol kaimynai džiūgauja, Šiaulių miesto valdžia ir toliau atsitvėrusi tylos siena.
Atsitvėrė tylos siena
Panevėžio miesto savivaldybėje UAB „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas pristatė europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą (SPAV). Jos išvados – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius, skelbia Panevėžio miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius. Toks siūlymas priimtas vadovaujantis tvarios plėtros principais, projekto padarinius įvertinus 3 aplinkoms – gamtinei, socialinei ir ekonominei.
Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybė yra atsitvėrusi tylos siena – meras Justinas Sartauskas netikėtai išvyko į komandiruotę. Tačiau kur ir kokiu tikslu – neskelbiama. Prieš kelias savaites meras ir jo pavaduotojas Juras Andriukaitis buvo išvykę į Susisiekimo ministeriją. Redakcijos žiniomis, su ministru kalbėtis dėl „Rail Baltica“ projekto ateities perspektyvų, tačiau kokie susitikimo rezultatai – neskelbiama. Savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitalis Lebedis sako, kad ataskaita Šiaulių miesto savivaldybėje turėtų būti gauta, bet ar yra gauta, nėra aišku. „Turėtų būti pristatyta vėliau, bet gal miesto valdžia pati inicijuos kokį svarstymą“, - teigė V. Lebedis.
Veikia tyliai
Redakcijos žiniomis, po šios ataskaitos paskelbimo vis dėlto imtasi veiksmų – rugsėjo pabaigoje ketinama surengti viešą Šiaulių regiono tarybos, kuriai pirmininkauja J. Sartauskas, posėdį ir išreikšti nuomonę dėl vėžės per Šiaulius. Tačiau, panašu, kad tik nuomonę pastaraisiais metais ši Taryba ir išsako – dar šių metų pavasarį posėdžiavę nariai (Šiaulių regiono savivaldybių merai, pramonininkai ir kiti socialiniai partneriai) buvo nutarę iki vasaros pradžios surengti diskusiją, į ją kviestis susisiekimo ministrą, tačiau tuo viskas ir baigėsi. „Panevėžys aplenkė Šiaulių miestą viešinime, nors viešinimas turėjo būti ir Šiauliuose. Man apie tai kelis kartus kalbėjo ataskaitą rengusios bendrovės atsakingas asmuo. Bet Šiaulių mieste veikiama tyliai. Atrodo, kad veikiama vėžlio greičiu ir nėra noro siekti rezultatų. Tikima, kad situacija baigsis laimingai, nors būtini pagrįsti ir racionalūs argumentai dėl vėžės ėjimo pro Šiaulius. Miesto politikams, miestiečiams viešai tinklalapyje nebuvo pateikta informacija apie SPAV dėl „Rail Baltica“ viešinimo ir siūlymų, tik pakabinta Savivaldybės tamsiame koridoriuje“, - teigia Šiaulių miesto tarybos narys Aurimas Nausėda, kuris pats asmeniškai ne kartą kreipėsi raštu į ministeriją bei kitas institucijas dėl šio projekto įgyvendinimo.
Naudingiau – Panevėžys
Analizė atlikta vertinant galimą po 1 km abipus geležinkelio vėžės (per 2 km pločio) linijos poveikį. Gamtinei aplinkai esminio skirtumo nebūtų nei Panevėžio, nei Šiaulių atveju. Panevėžio naudingumą liudija mažesnis poveikis dirvožemiui, gamtiniam karkasui, biologinei įvairovei (augalijai ir gyvūnijai) ir kt. Tačiau čia ypač svarbus ir išsiskiria kultūros paveldo aspektas. Tiesiant geležinkelį pro Šiaulius nukentėtų kultūros paveldo objektai (aplink esamą vėžę pastatytos geležinkelio stotys, vandens bokštai ir pan., atsiradę būtent dėl geležinkelio). Panevėžio atveju tokios grėsmės specialistai neįžvelgia, rašoma Panevėžio savivaldybės išplatintame pranešime.
Poveikis socialinei aplinkai vertintas irgi keliais aspektais. Dėl europinės vėžės pro Panevėžį poveikį sveikatai (dėl triukšmo, vibracijos, kinetinės energijos ir kt.) galėtų pajusti 25 tūkstančiai gyventojų, Šiaulių atveju – net 150 tūkstančių (bėgiai eitų Šiaulių, Radviliškio teritorijomis). Be to, statyti vėžei pro Panevėžį reikėtų 1362 sklypų, pro Šiaulius – 2109. Tiek jų turėtų išpirkti valstybė.
Ignoruoja regiono potencialą
Šiaulių regiono pramonininkų anksčiau išsakyta nuomone, užmirštamas faktas, kad čia per metus pervežami dideli kiekiai krovinių ir iš to gaunamas didelis pelnas. „Šiaulių regionas praėjusiais metais vien susisiekimo srityje generavo du milijardus litų apyvartos, tad svarstyti kitas alternatyvas būtų nenaudinga šaliai. Reikia tik aktyviau akcentuoti šio regiono potencialą“, - žurnalistams yra sakęs Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys.
Taip pat kai kurių politikų ir pramonininkų nuomone, ignoruojamas ir tas faktas, kad Radviliškyje yra išvystyta viena didžiausių šalyje geležinkelio infrastruktūrų, skirtų kroviniams perkrauti. Neigiamą nuomonę dėl geležinkelio linijos tiesimo pro Panevėžį yra išsakę dalis Panevėžio politikų bei Pasvalio rajono taryba.
