Trys Baltijos valstybės pasiekė politinį susitarimą dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, prie trasos prijungiant Vilnių, pareiškė Lietuvos ir Estijos susisiekimo viceministrai. Estija teigia palaikanti Lietuvos poziciją, kad bendros įmonės sutartis galėtų būti pasirašyta iki liepos 1 dienos.
„Pagrindinis klausimas yra Vilnius ir tiek estai, tiek latviai sutinka su jo prijungimu. Dėl šito klausimo dar žiūrėsime, kaip techniškai sutartyje įrašysime“, – BNS po Vilniuje pirmadienį vykusių derybų sakė Arijandas Šliupas.
Estijos transporto viceministras Eero Pargmae (Ero Pargmae) BNS patvirtino, kad šalys tikrai pasiekė politinį susitarimą dėl Vilniaus prijungimo.
„Aš tik galiu patvirtinti pono Šliupo žodžius, mes turėjome labai gerą diskusiją, labai gerą susitikimą ir suprantame bei labai vertiname lietuvių ryžtą prijungti Vilnių. Bet, kaip visada, „velnias“ yra detalėse ir mes turime susitarti, kaip tai bus užrašyta teisiniuose dokumentuose, bet, sakyčiau, visos pagrindinės problemos buvo aptartos“, – BNS sakė E.Pargmae.
Jis teigė, kad problemos, galinčios sutrukdyti pasirašyti akcininkų sutartį, yra labai techninio pobūdžio, tad jis jų nekomentavo.
Pasak Lietuvos viceministro, sutarta dėl paties principo, kad Vilnius turi būti „Rail Baltica“ dalis, o kada Lietuvos sostinė bus prijungta, priklausys nuo daugelio veiksnių.
„Mes turime vertinti finansus, galimybes, reikia suprasti, kad tai ne vienos finansinės perspektyvos projektas, tad atsižvelgiant į tai, mes vertinsime, kada galima pradėti darbus“, - BNS teigė A.Šliupas.
Praėjusią savaitę Estijos ekonomikos ministerijos atstovas BNS teigė, kad Vilnių įtraukti į „Rail Baltica“ trasą būtų galima po to, kai dėl sostinės prijungimo bus atliktos studijos.
A.Šliupas BNS teigė, kad šios sąlygos atsisakyta: „Šita sąlyga yra išimta.“
Lietuva jau buvo pasiekusį vieną politinį susitarimą dėl Vilniaus prijungimo - pernai rugsėjį Baltijos šalys pasirašė politinę deklaraciją, kad Lietuvos sostinė yra transeuropinės vėžės dalis, tačiau diskusijų dėl to nesumažėjo, o bendra įmonė nebuvo įsteigta iki šių metų sausio pradžios, kaip tikėtasi pernai. A.Šliupas teigė, kad ekspertams reikėjo išdiskutuoti klausimą, kaip akcininkų sutartyje bus įrašytas Vilnius.
„Gal reikėjo ekspertams papildomos nuorodos, gal reikėjo išdiskutuoti, kokiu būdu tas formuluotes įtraukti“, – BNS teigė susisiekimo viceministras.
E.Pargame BNS teigė nenorintis spekuliuoti, kada bendros įmonės sutartis galėtų būti pasirašyta, tačiau teigė, kad pritaria ir palaiko Lietuvos poziciją, kad tai būtų įmanoma padaryti iki liepos 1 dienos. Estijos ir Lietuvos atstovai teigė, kad dėl susitarimo prijungti Vilnių Lietuva nepadarė kokių nors nuolaidų kitose srityse.
„Buvo labai konstruktyvi diskusija, mes suprantame lietuvių ryžtą prisijungti Vilnių, bet klausimas yra, kada ir kaip, o ne ar iš viso tai turėtų būti padaryta. Mes ir toliau dirbsime, ieškodami išeičių, kurios būtų naudingos visoms pusėms ir priimtinos Europos Komisijai“, – teigė E.Pargmae.
Iki šiol Baltijos valstybėms nepasisekė pasiekti susitarimo dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės įsteigimo – pagrindine nesutarimų priežastimi buvo Vilniaus klausimas. Lietuvos Susisiekimo ministerija laikėsi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau patį principą, kad Lietuvos sostinė yra transeuropinės vėžės dalis, reiktų įtvirtinti jau pačioje akcininkų sutartyje. Tam nepritarė Estija, kuri norėjo Vilnių į projektą įtraukti vėliau, kai bus atliktos galimybių studijos ir susiderėta su Europos Komisija. Projekto koordinatorius Pavelas Telička anksčiau BNS teigė, kad Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.
A.Butkevičius po to pareiškė, kad Lietuva netrukdys projekto įgyvendinimui.
Apytikriais skaičiavimais, „Rail Baltica“ kainuos 3,7 mlrd. eurų ir linija galėtų būti nutiesta 2019–2024 metais. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
