Šiaulių miestas turi ne vieną aukso gyslą, tačiau miesto valdžia dėl niekam nežinomų priežasčių laiku jų neatranda, o atradę – laiko „užspaudę“. Tokia išvada peršasi matant, kaip vykdomi ne tik miestui, bet ir visam regionui reikšmingi projektai. Visgi, vilčių teikia pastarųjų dienų sujudimas - valdžia tarsi bunda iš gilaus letargo miego ir bando gydyti įsisenėjusias miesto ligas. Matyt, pagaliau pradėjo aiškėti realybė, jog praradus turimas galimybes regionui gresia gūdžios provincijos likimas.
Diskusijos netyla
Vakar vykusiame išplėstiniame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje buvo pristatyta ir aptarta „Rail Baltica“ projekto Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita, kuri teigia, kad tarptautinę geležinkelio magistralę naudingiau tiesti pro Panevėžį, bet ne pro Šiaulius, nors taip buvo planuojama anksčiau. Šiandien dėl šios ataskaitos turėtų diskutuoti Šiaulių regiono plėtros taryba.
Tačiau vakarykščio posėdžio metu vieno iš miesto valdžioje esančių politikų užduotas klausimas: „O kur mes buvome anksčiau?“ puikiai parodė, kaip tvarkomas miesto ūkis. Šiaulių meras Justinas Sartauskas net posėdžiui neįpusėjus kalbėdamas mobiliuoju telefonu išėjo iš salės ir nebegrįžo, o Savivaldybės Ekonomikos bei Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos tik posėdyje „sužinojo“, kad tokia ataskaita egzistuoja. „Mums tai nauja problematika. Kada ta ataskaita buvo gauta?“ - pakviesta pakomentuoti ekonominę ataskaitos pusę rėžė Ekonomikos skyriaus vedėja Auksė Tutkutė.
Kaimynai nesnaudė
Posėdžio metu nuomonę dėl ataskaitos išsakė tik Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė. Pastaroji „paviešino“ faktą, kad šią ataskaitą parengti dar 2009 m. pavasarį inicijavo Panevėžys.
Primename, kad Panevėžio miesto valdžia tų metų pavasarį su visa delegacija važiavo į Aplinkos ministeriją ir prašė peržiūrėti planavimo perspektyvas jų naudai. „Panevėžio apskrities atstovai pateikė Panevėžio apskrities bendrąjį planą, kuriame siūlė paminėti geležinkelio „Rail Baltica“ trasą. Jie tikino, jog būtų tikslinga numatyti šio geležinkelio tiesimo galimybes aplenkiant Šiaulius ir Radviliškį“, - rašoma tų metų Aplinkos ministerijos pranešime spaudai, kuris viešinamas ministerijos tinklalapyje.
Rimtas signalas, kad „Rail Baltica“ gali aplenkti Šiaulius, buvo gautas jau tuomet, kai prie miesto valdžios vairo stojo J. Sartauskas bei darbą pradėjo šios kadencijos miesto Taryba.
Jau 2011 m. vasarą tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis informavo, kad siūloma europinę vėžę tiesti maršrutu Varšuva-Kaunas-Panevėžys-Ryga-Talinas.
Tačiau miesto valdžia iki šiol, regis, grėsmių prarasti europinę vėžę nesuuodė ir atsibudo tik paskutinę minutę – siūlymai dėl ataskaitos turi būti pateikti jau šių metų spalio pradžioje, o vakarykštis posėdis dar kartą įrodė, kad namų darbai dar neatlikti. Gali būti, kad valdžios pastangos pasivyti benuvažiuojantį projekto traukinį yra gerokai pavėluotos. Nors šiandien vyksta Šiaulių regiono tarybos posėdis ypatingos valstybinės svarbos projektui „Rail Baltica“ aptarti, vakar vykusio posėdžio metu valdininkai pripažino, kad ministerijos atstovai dėl ankstesnės iniciatyvos iš Šiaulių valdžios pusės stokos gali šį aptarimą ir ignoruoti.
Praranda investicijas
Nesiseka šiauliečiams įgyvendinti ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) projekto. Kaip dienraščiui vakar teigė Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė, Savivaldybė yra investavusi į infrastruktūrą, o konkursą dėl LEZ operatoriaus vykdo Ūkio ministerija, bet konkursas dar nėra baigtas. Tuo metu dažnai Šiaulius lenkiantis Panevėžys prieš kelias savaites paskelbė, kad konkursas dėl Panevėžio LEZ operatoriaus baigėsi ir turėtų būti pasirašyta sutartis.
Šiauliuose vakar viešėjęs Kauno LEZ direktorius Vytautas Petružis teigė, kad tokio stambaus projekto įgyvendinti priebėgomis negalima: „Nesakau, kad jos (savivaldybės, – aut. past.) nepajėgios pačios įgyvendinti, bet į tai žiūriu skeptiškai. Turi būti kažkokia atskira bendrovė, ar savivaldybės, ar privati, bet kuri dirbtų su tuo konkrečiu projektu. Savivaldybės turi daug kitų darbų. Pritraukti investuotojus yra sunku, bet naudos vėliau gauna ne tik tas, bet ir aplinkiniai regionai bei visa šalis.“
Pasak jo, Kauno LEZ ateityje planuoja įrengti ir oro parką, kuris sujungtų LEZ su Karmėlavos oro uostu. Kol kas kroviniai pro Kauną gabenami tik sunkvežimiais. Šiauliai jau dabar turi nemažus krovinių srautus gebantį priimti oro uostą su perspektyva aptarnauti milžiniškus lėktuvus ir galimą jungtį su geležinkeliu, bet miesto valdžios abejingumas ir šią aukso gyslą gali nukreipti kitiems.
