psichologinės problemos

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame. O blogas emocijas ypač išgyvena jauni, mažai uždirbantys žmonės ir nevedę vyrai, taip pat netekėjusios moterys.

Kur nors sutikęs Neringą Butkutę, nė nepagalvotum, kad ši jauna mergina visai neseniai kovojo su depresija ir vis dar bando susidraugauti su bipolinio sutrikimo diagnoze. Įvairios ją gyvenime užplūdusios problemos kankino ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai – mergina numetė daug svorio, ištisas paras negalėdavo užmigti, o jos kūną buvo nusėjusi pūslelinė.

Vieno iš Maskvos namų gyventojai yra pakraupę – šalia jų gyvena žmogus, bandęs jau triskart susprogdinti namą, tačiau medikai ir policija yra bejėgiai. Vyras savo noru gydytis nenori, o priversti jį išsikraustyti niekas negali. Sunerimę Železnodorožnaja Balšicha rajono gyventojai suskubo rinkti internete parašus dėl vyro iškraustymo ir kreipėsi pagalbos į vietos žiniasklaidą. „Jis turi pirmos grupės neįgalumą. Jam 56 metai, gyvena su senučiuke motina, – pasakojo leidiniui „mosregtoday.

Sankt Peterburgo valstybinio universiteto mokslininkai, užsakius Rusijos tyrimų komitetui, ištyrė paauglių nusikaltimų ir savižudybių priežastis ir neaptiko tiesioginės interneto įtakos. Rusijoje (kaip ir Lietuvoje, bei keliose kitose šalyse) paniką sukėlusios „mėlynojo banginio“ istorijos mokslininkų neįtikino. Specialistų teigimu, vaikų problemų šaltinių reikia ieškoti kitur. „Negalima internetu užmušti ar priversti įvykdyti nusikaltimą.

 Lietuvos psichiatrai sako pastebėję, kad su didesne užsienyje mokytis norinčių jaunuolių banga daugėja ir atvejų, kai į tėvynę jie grįžta su depresija ar net psichoze ir net priklausomybėmis narkotikams. Studijoms užsienyje išvyksta tūkstančiai. Bet ar visi supranta, kas jų laukia? Čia dirbantys specialistai susitinka su išvykstančiaisiais ir jų šeimomis. Joms padeda apsispręsti bei pasirinkti. Specialistės mato, jauni žmonės į užsienį dažnai vyksta su rožiniais akiniais.

Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt Nors kainos dviem valiutomis parduotuvėse rašomos jau beveik pusmetį, ekspertai įspėja, kad po kiek daugiau nei savaitės mūsų laukiantis euro įvedimas vis tiek gali sukelti psichologinių problemų.

Jei pirmosiomis savaitėmis po atostogų jaučiate nesuprantamą įtampą (arba, atvirkščiai, depresinę būseną) - vadinasi, arba per daug atsipalaidavote per vasarą, arba per daug rūpesčių užsikrovėte, grįžusi prie darbo ritmo. Jūs negalite prisitaikyti! Jolita R. rašo: “Kiekvienais metais patiriu stiprų nerimą prieš sugrįždama į darbą po vasaros atostogų. Visą vasarą, ilsėdamasi pas tėvus Jurbarke, genu nuo savęs mintis apie mokyklą. Nenoriu galvoti apie rudenį, sugrįžimą į Vilnių.

Žiniasklaidai ėmus ieškoti lyg į vandenį dingusios komedijos „Mergina vaikino kelnėse“ žvaigždės Amandos Bynes paaiškėjo, jog aktorė sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Merginą pareigūnai sulaikė sekmadienį apie 4 val. ryto. Savo „Mercedes“ markės automobiliu Kalifornijos greitkeliu keliavusi Amanda, įtariama, buvo apsvaigusi nuo marihuanos. Už vairavimą apsvaigus ir nelegalių toksinių medžiagų laikymą merginai pareigūnai skyrė 15 000 JAV dolerių baudą.

 Lina Abromavičienė Vis populiarėjanti mada savo įvaizdį formuoti internetinėje erdvėje skelbiant intriguojančias savo nuotraukas gydytojus verčia sunerimti. Daugelis pavyzdžių rodo, kad per daug dėmesio sau rodantys ir drąsiai reiškiantys socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai turi rimtų problemų – jie realybėje yra uždari, sunkiai bendraujantys, sergantys psichinėmis ligomis ar net turintys priklausomybę nuo interneto.

Internetinių komentarų entuziastai turi rimtų psichinių sutrikimų, byloja neseniai atlikto vieno didžiausių šio reiškinio tyrimų rezultatai. Kanados mokslininkai priėjo išvadą, kad uolūs internetiniai komentatoriai pasižymi tokių sutrikimų kaip narcisizmas (ekshibicionizmo „brolis“), psichopatija, sadizmas ar net rimtesnių sutrikimų bruožais. „Etatinius“ komentatorius tyrimo autoriai apibūdina taip: „Kuo daugiau asmuo skiria laiko komentarų rašymui, tuo rimtesnių psichinių problemų jis turi.

Ar vaisingumo problemos išties sukelia tiek daug emocijų, kaip rodoma filmuose ar pasakojama moteriškuose žurnaluose? Deja, daugumai žmonių – taip. Besigydydamos nuo nevaisingumo daugybė porų ima gyventi ciklais nuo vienų mėnesinių iki kitų, nuo vilties iki nusivylimo, kurių laiką lemia ovuliacijos ciklas ir prasidėjusios arba ne menstruacijos.

Praėjus vos savaitei po tragedijos Newtoune, kuomet dvidešimtmetis šaulys pradinėje mokykloje nušovė dvidešimt vaikų ir šešias mokytojas, Arizonos valstijoje sulaikyta paauglė, kuri taip pat planavo žudynes mokykloje, rašo lifenews.ru. 16-metė Mekos miesto gyventoja ketino savo mokykloje įvykdyti teroro išpuolį. Pareigūnams sukėlė įtarimų internete platinama žinutė, kurioje buvo rašoma: „Aš mokausi ir dirbu mokytojo padėjėja, tad niekam neliks įtarimų net jei susprogdinsiu mokyklą.

Kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su didesniais ar mažesnaisi sunkumais, tačiau ne kiekvienas pajėgia su jais susidoroti pats. Vis dėlto, net kai situacija atrodo beviltiška, kartais padeda... paprasčiausias pokalbis. Saugant į emocinės paramos tarnybas besikreipiančiųjų konfidencialumą, vardai bei konkrečios istorijų detalės pakeistos. Paskambino vaikinas. Iš garso ragelyje atrodė, jog pokalbio metu jis svaiginosi alkoholiu. „Noriu atsipalaiduoti...“ – neslėpė, kodėl geria.

Sek­ma­die­nio va­ka­rą krau­pi ži­nia per­skro­dė ra­mų Pra­niū­nų kai­mą Alytaus rajone. Sku­biai at­vy­kę grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos me­di­kai kon­sta­ta­vo pen­kio­lik­me­tės mer­gi­nos mir­tį, ji iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė sa­vo no­ru, tuo­met, kai na­mie li­ko vie­na. Mer­gi­ną lai­ki­nai glo­bo­jan­tys su­au­gu­sie­ji bu­vo trum­pam iš­ėję į par­duo­tu­vę, per du na­mus. Ži­nia pe­da­go­gę pri­bloš­kė „Sun­ku pa­sa­ky­ti, kas dė­jo­si šios mer­gai­tės gal­ve­lė­je.

Paauglystė vertinama kaip atskiras žmogaus gyvenimo etapas, kuriam būdingi specifiniai uždaviniai. Šiuo laikotarpiu vyksta fizinis brendimas, savo lytiškumo suvokimas, intymių tarpusavio santykių užmezgimas ir palaikymas, efektyvių asmeninio bendravimo įgūdžių ugdymas, nepriklausomybės nuo savo šeimos įgijimas, žinių ir įgūdžių, reikalingų ateities planams įgyvendinti, įgijimas, moralinių vertybių skalės formavimasis.

Kauno „Žalgirio“ komandos vyr. trenerio asistentas Saulius Štombergas po rungtynių su „Kėdainių Triobet“ ekipa, nevyniojo žodžių į vatą:  „Rungtynės šiandien buvo treniruočių pobūdžio. Žaidėjai pirmajame kėlinyje nerado savo žaidimo. Tikėjomės lengviau pakovoti, bet Kėdainiai išėjo labiau nusiteikę.  Pirmoje rungtynių pusėje jie geriau gynėsi ir puolė. Svarbiausia, kad mums pavyko persilaužti antrajame kėlinyje – įmetėme 8 taškus iš eilės.

Depresija – ne bloga nuotaika, kai liūdesį sukelia darganotas oras ar barnis su artimaisiais. Tai – liga, kurią privalu gydyti. 1. Kodėl moterys labiau linkusios į depresiją nei vyrai? Statistika rodo, kad prieš paauglystę depresija serga maždaug tiek pat berniukų ir mergaičių. Prasidėjus brendimui ir sulaukus vyresnio amžiaus, depresija sergančių dailiosios lyties atstovių skaičius išauga dvigubai, palyginti su vyrais.

Iš Kučgalio kaime veikiančio Panevėžio socializacijos centro „Širvėna" pabėgo dar du auklėtiniai. Vaikai, pasak liudininkų, antradienį per pietus iššoko pro pirmajame aukšte esančios klasės langą, vėliau peršoko socializacijos centrą juosiančią tvorą ir nubėgo savo keliais. Pasak liudininkų, apsaugos darbuotojai bėglių pradėjo dairytis praėjus maždaug dešimčiai minučių po to, kai jie peršoko tvorą.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad ilgalaikė socialinė atskirtis yra tokia pat kenksminga kaip ir rūkymas arba alkoholizmas. Tyrimais nustatyta, kad tiems asmenims, kurių socialinė grupė yra maža, gresia aukštas kraujo spaudimas ir net silpnaprotystė, skelbia dailymail.co.uk. Teigiama, kad vienatvė gali lemti imuniteto susilpnėjimą, širdies ligas ar vėžinius susirgimus. Psichologas Johnas Cacioppo sako, kad vienišumo jausmas gali sukelti ir nemigą.

Įsigalėję šiandieniai „grožio standartai“, neturintys jokio biologinio, fiziologinio pagrindo, neretai lemia klaidingą jaunimo įsitikinimą, kad tik liesas žmogus gali būti sėkmingas, laimingas, gražus, vertinamas, mylimas. Dėl šios ir kitų priežasčių tūkstančiai paauglių ir jaunų moterų visame pasaulyje laikosi drastiškų dietų ir badauja, siekdamos sumažinti svorį. 5–20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta nuo išsekimo bei nusižudo.

Radijo ir televizijos laidų vedėjo 35 metų Aurimo Dautarto mirtis jau ima apaugti gandais ir kaltinimais. Kaip ir visos mirtys. Per anksti iš gyvenimo pasitraukusių žmonių. Ar galima iš viso sakyti, kad savižudis pasitraukia iš gyvenimo savo noru? Kas priverčia jį taip nenorėti gyvenimo, kad galiausiai pasirinktų ne nenumaldomai artėjantį pavasarį, bet grubią kilpą. Akimirksniu išsprendžiančią visus gyvenimo rebusus. Taip pasielgė A.Dautartas. Taip pasielgė (ir dar pasielgs!) aibė savižudžių.

Naujieji metai prasidėjo nuo smarkių potvynių iškart trijuose pasaulio taškuose. Blogi orai pridarė rūpesčių daugeliui pasaulio gyventojų, tačiau labiausiai nuo gamtos kataklizmų nukentėjo Australija, Brazilija ir Šri Lanka.

Šalies visuomenės psichikos sveikata smarkiai šlubuoja – Lietuvoje vėl registruojama daugiausia Europoje savižudybių. Valstybinio psichikos centro direktorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė gydytoja Ona Davidonienė tvirtina, kad bene geriausiai visuomenės psichikos sveikatos būklę parodo savižudybių skaičius, kuris Lietuvoje labai didelis, o savižudybių paplitimo tendencijos labai savitos.

Kartu su ekonominės krizės pasekmėmis auganti emigracija Lietuvoje augina dar vieną – be tėvų augančių emigrantų vaikų problemą. Šeimos psichologė Giedrė Gutautė įsitikinusi, kad vieniši vaikai yra anaiptol ne finansinių problemų išdava: kur kas labiau už akių kliūva tėvų suvokimas, kad vaikus galima palikti be priežiūros, o patiems vykti uždarbiauti į užsienį.