„Negalima internetu užmušti ar priversti įvykdyti nusikaltimą. <…> Nei vienu atveju nebuvo nustatyta lemiama interneto įtaka nepilnamečių elgesiui. Niekada tos ar kitos grupės, kurias sudarė destruktyvi informacija, netapo pagrindine vaikų savižudybių, neteisėto ar pavojingo elgesio priežastimi“, – leidinyje „Izvestija“ cituojamas Tyrimų komiteto pirmininko padėjėjas, teisės generolas Igoris Komisarovas.
Komentuodamas pastaruosius kelerius metus žiniasklaidoje vystomą „mirties grupių“, kuriose apsilankę vaikai tariamai gali būti priversti nusižudyti, temą, I. Komisarovas pabrėžė, kad nėra reikalo „demonizuoti internetą“.
Jo teigimu, savidestrukcinis rusų moksleivių elgesys yra aiškinamas kompleksinėmis priežastimis. Pirmiausiai yra kalbama apie užsitęsusią psichotrauminę situaciją, kuri pasireiškia aplinkinių supratimo ir palaikymo trūkumu. Vaiko psichologinę būseną gali paveikti problemos šeimoje ar mokykloje, sunkumai bendraujant su bendraamžiais, laisvalaikio pomėgių ir pozityvios veiklos neturėjimas, alkoholio ir psichikos stimuliatorių vartojimas.
I. Komisarovas pažymėjo, kad paaugliai sunkiai išgyvena situacijas, kurios suaugusiems atrodo bereikšmės. Pavyzdžiui, nelaiminga meilė, patyčios ar net ir prastas pažymys. Dažnai bandymas nusižudyti ar net pati savižudybė – tai bandymas pritraukti dėmesį sau ir savo problemoms. Tokių tikslų siekia sau žmonės, kurie save žaloja, pavyzdžiui, pjaustydami. Suteikdami sau fizinį skausmą jie bando sumažinti dvasinį skausmą, pažymėjo Tyrimų komiteto atstovas.
Tyrimų komiteto duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Rusijoje nusižudė 583 nepilnamečiai, 2017-aisiais tokių atvejų buvo 692. Didžiausias savižudybių skaičius buvo užfiksuotas 2014-aisiais – 800.
