1. Kodėl moterys labiau linkusios į depresiją nei vyrai?
Statistika rodo, kad prieš paauglystę depresija serga maždaug tiek pat berniukų ir mergaičių. Prasidėjus brendimui ir sulaukus vyresnio amžiaus, depresija sergančių dailiosios lyties atstovių skaičius išauga dvigubai, palyginti su vyrais. Tam įtakos turi hormonų pokyčiai moterų organizme, ypač nėštumas, laikotarpis po gimdymo. Dailiosios lyties atstovės neatsparesnės ir sezoninėms depresijoms.
2. Ar sergant depresija nuolat verkšlenama?
Kad sergant depresija užplūsta liūdesys ir kad jis yra vienas iš pagrindinių šios ligos simptomų, tiesa. Tačiau vien liūdesio nepakanka, o kartais jis nepasireiškia itin stipriai, ašaras užgožia kiti požymiai: persivalgymas arba apetito stoka, nemiga arba nesveikai ilgas miegas, sudirgimas, išsiblaškymas, varginantys nuolatiniai skausmai, virškinimo problemos, staigus svorio padidėjimas arba kritimas, persekiojantis tuštumos ar kaltės jausmas, nesugebėjimas susikaupti ar priimti sprendimus, vis dažniau aplankančios mintys apie savižudybę. Kartais padeda paprasčiausias testas: jei manote, kad jums – depresija, veikiausiai taip ir yra.
3. Kodėl sunku suvokti, kad prasidėjo depresija?
Jei nežinote, kokie yra depresijos požymiai, juos lengviau nustatyti po vieną nei aprėpti visumą ir įtarti šią ligą. Pavyzdžiui, galite skųstis nemiga ir stresu, miego stoka ar kol kas nediagnozuotomis ligomis, sukeliančiomis skausmą įvairiose kūno vietose. Neretai net gydomi šie simptomai kiekvienas atskirai, kol anksčiau ar vėliau pastebima tikroji priežastis.
Laimė, tikroji depresija, kaip klinikinė diagnozė, yra gana reta liga. Ją sukelia smegenų hormonai neurotransmiteriai – dopaminas, serotoninas, norepinefrinas. Veikdami vienas kitą jie lemia mūsų nuotaikas, apetitą, miegą. Sutrikus neurotransmiterių tarpusavio ryšiams visų šių organizmo sričių veikla gali sutrikti.
4. Kas sukelia depresiją?
Depresija siejama su paveldimumu. Tiesa, ne pati liga, o polinkis ja sirgti. Taip pat ji siejama su psichiką traumuojančiais veiksniais, smegenų augliais, vartojamais vaistais. Net pernelyg mažas vitamino D kiekis gali tapti viena iš depresiją sukeliančių priežasčių. Kartais ji pasireiškia ir kaip vienas iš ligos – padidėjusio nerimo, socialinės fobijos, obsesinio kompulsinio sutrikimo, alkoholizmo ar priklausomybės nuo narkotikų – simptomų.
5. Ar laikas gali išgydyti depresiją?
Tikroji depresija – ne paprastas liūdesys, kuris bėgant laikui silpnėja. Jei depresiją sukėlė hormonų pokyčiai organizme ir sutrikęs jų balansas, būtina šalinti priežastį, savaime ji neišnyks. Neretai žmonės delsia kreiptis pagalbos, mat būgštauja, kad tapę psichiatro pacientais dėmės nebenusiplaus visą gyvenimą. Tuomet svarbu suvokti: depresija yra išgydoma liga, o ne būsena, kuri persekios visą gyvenimą. Kuo anksčiau kreipsitės į gydytojus, tuo greičiau pasveiksite.
6. Kaip atskirti depresiją nuo didelio liūdesio?
Geriausiai tai padarytų gydytojas. Vis dėlto keletą kriterijų galite išskirti patys. Vienas jų – priežastis. Jei apniko liūdesys, savigrauža, nerimas, nemiga ir stresas netekus darbo, patyrus persileidimą, išgyvenus skyrybas ar kitaip neigiamai pasikeitus gyvenimui, tai laikoma normalia reakcija į tokius pokyčius. Ilgainiui tokia būsena praeina, galbūt palikdama tik nemalonių nuosėdų. Klinikinės depresijos simptomai, jei liga negydoma, bėgant laikui nesilpnėja, netgi atvirkščiai – darosi vis stipresni. Negydoma depresija gali tapti širdies ligų, diabeto priežastimi.
7. Ką galima padaryti pačiai?
Nesvarbu, ar jus kankina tik liūdesys, ar išties pasireiškė klinikinės depresijos požymiai, šį bei tą savo gyvenime pakeisti galite. Visų pirma – gyvenimo būdą. Jis turėtų būti nukreiptas į fizinę ir emocinę sveikatą. Mintys veikia kūną, o kūnas – mintis. Išmokus streso valdymo technikos, padidinus fizinį aktyvumą, medituojant ir žingsnis po žingsnio nuteikiant save pozityviai, depresiją galima sušvelninti, pagreitinti gijimą arba apskritai išvengti ligos.
8. Jei fizinis aktyvumas veiksmingas, kodėl reikia vaistų?
Kai kuriais atvejais gali būti sunku pažadinti fizinį aktyvumą. Depresija susirgęs žmogus dažnai nejaučia vidinės motyvacijos sau padėti, jis nesusidoroja net su kasdienėmis užduotimis. Taigi sportas, reguliarios treniruotės ir sąmoningos pastangos tampa neprieinamos. Tokiu atveju pirmiausia depresija gydoma vaistais, o tik paskui teigiamais gyvenimo būdo pokyčiais. Vis dėlto jei žmogus dar pajėgia keisti gyvenimo būdą ir nori sau padėti, daugeliu atvejų galima apsieiti be vaistų.
9. Ar vitaminai susiję su depresija?
Taip. Pavyzdžiui, vitamino D stygius, kaip įrodė mokslininkai, gali tapti vienu iš depresijos rizikos veiksnių. Štai kodėl liūdnos mintys ir bloga nuotaika daug dažniau atakuoja rudenį ir žiemą, rečiau – vėlyvą pavasarį ir vasarą. Taip pat neigiamai dvasinę pusiausvyrą veikia vitamino B12 ir folio rūgšties stygius. Kai organizme per mažai magnio, stiprėja PMS simptomai ir nerimas.
10. Ar depresija gydoma akupunktūra?
Įrodyta, kad akupunktūra gali būti ne mažiau efektyvi nei antidepresantai, tik šis metodas neturi neigiamo šalutinio poveikio. Pacientų, kuriems taikoma akupunktūra, organizme daugėja geros savijautos hormono serotonino. Akupunktūros meistrai tikina, kad depresiją ir nerimą sukelia či energijos disbalansas organizme, o adatų terapija padeda reguliuoti šios energijos srautą.
