Šalies visuomenės psichikos sveikata smarkiai šlubuoja – Lietuvoje vėl registruojama daugiausia Europoje savižudybių. Valstybinio psichikos centro direktorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė gydytoja Ona Davidonienė tvirtina, kad bene geriausiai visuomenės psichikos sveikatos būklę parodo savižudybių skaičius, kuris Lietuvoje labai didelis, o savižudybių paplitimo tendencijos labai savitos.
Vyrai pasiduoda dažniau
Iki Antrojo pasaulinio karo, kai gyvenimas tikrai nebuvo lengvas, Lietuvoje savižudybių skaičius buvo vienas mažiausių Europoje. Atkūrus nepriklausomybę jų labai padaugėjo ir 2002-aisiais 100 tūkst. gyventojų teko 45 savižudžiai. Nuo tų metų savižudybių skaičius šiek tie stabilizavosi ir net mažėjo, o 2008-aisiais kreivė vėl itin pakilo. Tuomet nusižudė 1 111 žmonių, o po metų – jau 1 135.
Statistika rodo, kad dažniausiai nuo gyvenimo pavargsta vyrai – jie žudosi beveik 6 kartus dažniau nei moterys ir dažniausiai gyvenantieji kaime.
O.Davidonienė mano, kad tokią statistiką lemia tai, kad po nepriklausomybės atkūrimo kaime vyko itin ryškūs pokyčiai – buvo panaikinti kolūkiai, šeimos galvomis jautęsi vyrai prarado darbą ir pajamas, o savarankiškai ūkininkauti ar kitaip prisitaikyti prie naujų sąlygų ne visi sugebėjo. Užgriuvus naujiems iššūkiams vyrai buvo sutrikę, pradėjo girtauti, o alkoholizmas – tiesiausias kelias į savižudybę.
Su Dievu geriau nesipykti
Pasak O.Davidonienės, priežasčių savanoriškai iškeliauti į nebūtį yra daug ir visos jos individualios. Tik svarbu suprasti, kad savižudybės nėra vien medicinos problema. Žudomasi ir dėl ekonomikos krizės patiriamų sunkumų (socialinių garantijų, darbo, būsto, pajamų ir kiti praradimai), ir dėl asmeninio gyvenimo krizės, ir traumuojančių santykių šeimoje (smurtas, patyčios, agresija).
Tačiau Valstybinio psichikos centro direktorė pastebi, kad didelę įtaką apsisprendimui nusižudyti turi ir žmogaus atitolimas nuo Dievo. „Kai buvo daugiau tikinčiųjų, kol žmonės tikėjo, kad net mintys apie savižudybę yra Dievo įskaudinimas, o pati savižudybė yra mirtina nuodėmė, tol ir savižudybių buvo mažiau.
Juk ekonominiu, socialiniu požiūriu ir prieškario, ir pokario laikai nebuvo lengvesni už dabartinius, tačiau savižudybės buvo retos“, – sakė pašnekovė.
Ne pinigai laimę neša
2008-ųjų pavasarį atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad lietuviams yra svarbios kitokios nei likusiems Europos gyventojams vertybės. Į klausimą, ko reikia, kad žmogus būtų laimingas, dauguma lietuvių atsakė, jog reikia teisingumo, pinigų ir darbo. O kitų europiečių nuomone, laimę žmogui atneša meilė, draugystė, taika ir įgytas išsilavinimas. „Lietuvoje šios pozicijos paminėtos rečiausiai. Vadinasi, jei nėra pinigų, mums nereikia ir meilės, – su ironija kalbėjo
O.Davidonienė. – Gal čia ir atsakymas, kodėl esame pikti, irzlūs, netolerantiški vienas kitam. Ne paslaptis, kad lietuviai dažnai pavadinami surūgusių bambeklių tauta.“
Stokojant pinigų, į Lietuvos rinką ėmė plūsti pilstukas, naminė, įvairiausi valikliai. Tokie gėralai, anot medikės, savo juodą darbą atlieka su kaupu: taip susuka protą, kad jų vartotojams pačia geriausia išeitimi pasirodo pasitraukimas iš gyvenimo.
Mirtį renkasi ir vaikai
O.Davidonienė atkreipia dėmesį į vaikų ir jaunimo sveikatą, kuri kai kuriais atžvilgiais yra itin prasta. 2004-aisiais Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas
Lietuvos vaikų psichikos sveikatos epidemiologinis tyrimas parodė, kad su psichikos sveikata susijusių problemų turi 41,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
„Labai svarbu suprasti, kad kalbama ne apie psichikos sveikatos sutrikimus kaip diagnostinę kategoriją, bet apie dažnai trumpalaikes vaikų problemas, susijusias su nuotaikų svyravimais, nerimu, per dideliu krūviu, konfliktais su tėvais, draugais, mokytojais“, – pabrėžė pašnekovė.
Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva ir kitos Baltijos valstybės yra išskirtos kaip pasižyminčios aukštais prievartos rodikliais.
Paauglių ir jaunuolių įvykdytų žmogžudysčių šioje šalyje yra keliskart mažiau nei kaimynėje Rusijoje, tačiau keliskart daugiau nei Europos Sąjungoje.
Trūksta tėvų dėmesio
Lietuvos mokyklose labiausiai yra paplitusios patyčios. Net 60 proc. apklaustų moksleivių nurodė, kad jie yra buvę patyčių aukomis arba skriaudėjais.
Nelaimei, ne kiekvienas nuskriaustas vaikas turi kam pasiguosti. „Eurobarometro“ tyrimas parodė, jog tik 13 proc. vaikų per savaitę sulaukia tėvų dėmesio.
Vieni tėvai girtauja ir į vaikus žiūri tik kaip į trukdžius. Kiti tėvai yra taip susirūpinę savo verslu, karjera, kad vaikams tiesiog nebelieka vietos. Tokie vaikai dar nelaimingesni, nes visuomenė į „padorių“ tėvų gyvenimą kištis nedrįsta. Trečia kategorija – „euronašlaičiai“. Jų tėvai, išvažiavę sotesnės duonos ieškoti į užsienį, savo atžalas palieka Lietuvoje ir su jais beveik nebendrauja. Tad šie vaikai yra emociškai apleisti. „Tėvai tai bando kompensuoti gražiais drabužiais ar naujausiais kompiuteriais, tačiau daiktai tėvų meilės neatstoja. Tyrimai parodė, kad tokie vaikai yra itin pažeidžiami, neatsparūs pagundoms, tokioms kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, narkotikai. Būtent tokių vaikų galvose dažniausiai krebžda mintys apie savižudybę“, – pastebėjo O.Davidonienė.
Ji pateikė pavyzdį apie Telšių rajone atliktą tyrimą, kai buvo apklausta beveik 5 000 vyresniųjų klasių moksleivių (52 proc. mergaičių ir 48 proc. berniukų).
Net trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad jiems buvo kilę minčių apie savižudybę, o 5 proc. jų sakė bandė žudytis ir ne po vieną kartą. To priežastys – pačios įvairiausios: jautėsi nereikalingi ir nemylimi, susipyko su tėvais, buvo reketuojami, atstumti ar nesuprasti draugų, patyrė nelaimingą meilę, buvo engiami mokytojo.
Psichologinė pagalba telefonu:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt 8 800 11111 Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888 I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt 8 800 60700 Visą parą
Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77277 I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras 8 800 26161, 8 5 2773135 I-V 8.00-16.00 Visą parą
Panevėžio paguodos telefonas 8 45 500965 I-V 20.00-8.00
Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 I-V 9.00-17.00
Vaiko raidos centras 8 5 275 75 64 Visą parą
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami
Psichologinė pagalba Lietuvoje yra teikiama ir internetu:
Vaikų linija: registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt, atsako per 2 dienas
Jaunimo linija: registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas, atsako per 3 dienas
Vilties linija: rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt, atsako per 3 dienas
Šiaulių jaunimo linija: [email protected], per 3 dienas
Nijolė PETROŠIŪTĖ
