Projektų parkas

Biotechnologija yra gamtos mokslų ir inžinerijos sintezė – organizmų, ląstelių, jų dalių bei molekulių analogų panaudojimas naujų produktų ir paslaugų gavyboje. Aplinkos biotechnologija – tų pačių procedūrų taikymas aplinkos apsaugai ir kokybei užtikrinti. Įdomu tai, kad ji egzistavo anksčiau nei atsirado biotechnologijos terminas. Komunaliniai nuotekų valymo įrenginiai bei miesto dujas valantys filtrai pradėti naudoti dar amžių sandūroje.

Vidutiniškai 65 proc. laiko žmogus praleidžia namie, apie 25 proc. laiko jis būna įvairiose kitose patalpose, apie 5 proc. – keliauja iš vienos patalpos į kitą ir tik apie 5 proc. laiko praleidžia lauke. Patalpose – darbe ir namie – žmogų veikia daug įvairių medžiagų. Dažnai namų oro kokybė kenčia nuo įvairių degimo produktų (ypač anglies monoksido), rūkalų, pelėsių, radono. Kitos medžiagos išsiskiria statybos ir remonto metu ar buityje naudojant chemines priemones.

Europos Sąjungos šalyse kyla opi problema dėl didelio atliekų kiekio. Kai kuriose pasaulio šalyse net 90 proc. atliekų patenka į sąvartynus, o toks sprendimas nėra geras nei gamtosaugos, nei ekonomikos požiūriu. Atliekos ne tik užima daug vietos, bet ir teršia aplinką: didelė jų dalis kelia pavojų gamtai. Yra pačių įvairiausių pasiūlymų, kaip tvarkyti atliekas, tačiau šiuo metu manoma, kad geriausia jas deginti.

Pasivaikščiojimas arba važinėjimas dviračiu mieste ne visada gali būti malonus ir sveikas laisvalaikio praleidimo būdas. Tai, ką mes įkvepiame, nėra vienodi, skaidrūs ir bekvapiai dujų mišiniai. Oras miestuose yra svarbus, mūsų gyvenimą gerinantis, kriterijus, todėl būtina imtis iniciatyvos gerinant jo kokybę. Prieš milijonus metų dalis išnykusių augalų ir gyvūnų atsidūrė po žeme, buvo suslėgti ir suanglėjo.

Svarbiausia transporto sektoriaus dalis Lietuvoje yra automobilių keliai. Šiuo metu bendras Lietuvos kelių tinklo ilgis siekia daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų. Pagal kelių įstatymą, keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. 2010 metų sausio m. 1 dienos duomenimis, valstybinės reikšmės kelių, kurių danga yra žvyras, ilgis Lietuvoje buvo 7604,084 kilometro.

Visi žinome, koks yra svarbus kvapas mūsų nuotaikai, o aplinka ir harmonija yra ne tik vaizdas, garsas ir spalvos, o taip pat ir oras, kuris mus supa. Tačiau ne visada tai, kas kvepia, duoda naudos, ypač neaiškios kilmės sintetiniai kvapai, galintys sukelti net sveikatos problemų. Siekinat sumažinti nemelonų kvapą patalpose dažniausiai čiumpame oro gaiviklį. Jis plačiai naudojamas biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete ar automobilyje.

Miestai, su vis didėjančiu gyventojų skaičiumi, besiplečiančia pramone bei paslaugų sektoriumi, sukelia vis daugiau problemų ne tik visai aplinkai, tačiau ir žmonių, gyvenančių juose, sveikatai. Šiuo metu didžiausios miestų problemos siejamos su atliekų ir nuotekų kiekių susidarymu. Buitinių ir pramoninių atliekų kiekio didėjimas bei nepakankama jų tvarkymas, ir iš lėto didėjantis radiacinis fonas sukelia neigiamus fiziologinius pokyčius žmogaus organizme.

Sunku kelionę įsivaizduoti be transporto priemonės. Europoje kasmet iš autotransporto priemonių į aplinkos orą patenka 840 mln. tonų CO2 dujų. Vis didėjanti anglies dioksido koncentracija yra pagrindinis globalinio atšilimo „variklis“. Siekiant išsaugoti aplinką, kurioje gyvename, tenka keisti keliavimo įpročius, bei priemones. Išgirdus žodžius „ekologiška kelionė“, pirmiausia mes pagalvojame apie elektromobilius, hibridinius automobilius arba vandenilio energiją. Tai išties perspektyvu.

Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu.

Oro tarša − tai tiek vietinio pobūdžio, tiek ir tarpvalstybinė problema, kurią sukelia esančios priemaišos, nebūdingos natūraliai oro sudėčiai, bei atsirandančios žmogaus veiklos rezultate – energetikoje, pramonėje, transporte ar žemės ūkyje. Miškai Lietuvoje užimdami daugiau nei trečdalį šalies teritorijos (32,9 %) yra vienas svarbiausių atsikuriančių gamtos išteklių.

Visi ko gero žinome, kad apie 71 % mūsų planetos sudaro vanduo. Tačiau, nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, urbanizacija, atliekos, pramoniniai teršalai, o dabar ir klimato kaita kaip niekad kelia grėsmę šiam bene svarbiausiam gamtos ištekliui. Žmonėms vartoti tinka mažiau nei 1 % esančių Žemės vandens išteklių. Daugiau kaip 1,2 milijardo žmonių negali gauti švaraus geriamojo vandens. Jau dabar 4 iš 10 pasaulio gyventojų kasdien susiduria su vandens trūkumu.