Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu. Pagrindinė priežastis – šiltnamio efektas, atsirandantis dėl atmosferoje susikaupusių anglies dioksido (CO2) dujų, kurios nepraleidžia saulės šilumos išspinduliuoti į kosmosą, susidaro dėl žmogaus gyvenimo būdo. Klimato kaitai turi įtakos elektros energiją ir šilumą namams gaminančios jėgainės, automobiliai ir lėktuvai, prekes gaminantys fabrikai, maisto produktų duodantis žemės ūkis. Kitos dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra metanas ir azoto dioksidas. Jos išsiskiria kartu su nematomomis dujomis iš atliekų sąvartynų, galvijų, ryžių laukų ir tam tikrai būdais tręšiant dirvą.
Viena iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo sferų – komunalinių atliekų sąvartynai. Visame pasaulyje sąvartynų plotai užima šimtus kvadratinių kilometrų plotus, išskirdami tūkstančius tonų metano dujų. Tokios atliekų sankaupos ne tik keičia natūralų kraštovaizdį, skleidžia nemalonius kvapus, tačiau kartu ir išskiria dujas, skatinančias klimato kaitos procesus. Vykstant puvimo procesams susidaro metanas, kuris patenka į aplinką. Mažinat atliekų kiekius, galima sulėtinti visus neigiamus padarinius. Šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje neįsivaizduojama gražiai neįpakuotų produktų, viliojančių pakuočių, kurios dažniausiai atsiduria sąvartynuose. Įvairiose šalyse bandoma mažinti atliekų kiekius, statant atliekų deginimo įmones, tačiau daug daugiau naudos ir mažiau žalos gamtai rūšiuojant atliekas. Išrūšiuotas atliekas nesudėtinga perdirbti, o tuo pačiu mažinamas atliekų kiekis patenkantis į sąvartyną.
Manoma, jog jei 100 000 žmonių, kurie paprastai nerūšiuoja atliekų, pradėtų tą daryti, visi kartu sumažintų CO2 emisiją 42 000 tonų per metus. Taip būtų gauta papildoma nauda – perdirbimas mažina taršą ir saugo natūralius išteklius, įskaitant vertingus medžius, sugeriančius anglies dioksidą. Todėl kiekvienas iš mūsų gali padėti gerinti padėtį. Net maži įpročių pokyčiai gali padėti užkirsti kelią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai ir visai nepabloginti mūsų gyvenimo kokybės.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
Logotipai1 (nuotr. Organizatorių)
Užs. nr. 2218
